2017-ieji Lietuvos aludariams nebuvo lengvi – alaus rinka sumažėjo dešimtadaliu (9,2 proc.), tačiau net ir tokios permainos nepajudino rinkos lyderio „Švyturys–Utenos alus“ (ŠUA) pozicijų. Kaip ir pernai, įmonei tenka 40 proc. šalies alaus rinkos, o atrastos užsienio rinkos leido ir toliau auginti pajamas.
2017 m. ŠUA pardavimo pajamos pasiekė 153 mln. Eur ir buvo 8 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Tiesa, alkoholinių gėrimų Lietuvoje parduota mažiau, o įmonės rezultatus viršun traukė vis populiarėjantis nealkoholinis bei kraft alūs, išaugę vandens pardavimai ir padidintas eksportas – kitose šalyse ŠUA parduoda jau beveik 20 proc. savo produkcijos.
Lietuvoje ryškėja dvi tendencijos
„Šiuo metu alaus rinkos veidą labiausiai keičia dvi tendencijos. Pirmoji – tai visokeriopi ribojimai bei akcizų politika, dėl kurių gyventojai vis daugiau alaus perka kaimyninėse valstybėse. Antroji – auganti ir stiprėjanti alaus kultūra, mat žmonės vis dažniau renkasi įdomesnį kraftinį, o taip pat ir nealkoholinį alų. Nors neseniai į pastarąjį gėrimą žiūrėta su pašaipa, tačiau mūsų nealkoholinis alus tokias nuostatas pakeitė“, – Lietuvos alaus rinkoje susiklosčiusią situaciją komentuoja ŠUA vadovas Rolandas Viršilas.
Kintančius alaus mėgėjų įpročius rodo tai, kad vien pernai ŠUA nealkoholinio alaus pardavimai pašoko net 54 proc. Šiame segmente ŠUA lyderystė akivaizdžiausia – įmonė parduoda 64,6 proc. nealkoholinio alaus šalyje, o tuo metu artimiausiam konkurentui lieka tenkintis vos 7,5 proc. 2017 m. populiariausias ŠUA, o taip pat ir visos Lietuvos, nealkoholinio alaus prekės ženklas buvo „Švyturys GO Pilsner“.
Ryškus teigiamas postūmis matyti ir gaiviųjų gėrimų segmente – čia ŠUA pardavimai augo 27 proc. Dar viena ryški tendencija – parduotuvių lentynose augantis kraft alaus prekės ženklo „Raudonų plytų“ bei iš Belgijos importuojamo „Grimbergen“ populiarumas, kurių parduota atitinkamai 39 proc. bei 52 proc. daugiau.
Ganoje lietuviško sidro parduodama daugiau nei Lietuvoje
„Išliekame lyderiai besitraukiančioje rinkoje, tačiau tokia situacija mūsų ambicijų, žinoma, netenkina, todėl augimo galimybių ieškome ir surandame jau ne Lietuvoje, o užsienyje“, – įmonės veiklos pokyčius komentuoja R. Viršilas.
2017 m. ŠUA išvežamų gėrimų srautas paaugo 14 proc. – iki 32 mln. litrų. Didžiausios eksporto rinkos pernai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Rusija, Gana, Baltarusija. Šiuo metu ŠUA aktyviai tvirtina pozicijas Liuksemburge, Naujoje Zelandijoje, Tanzanijoje, Libane.
Beje, užsienyje didesnio populiarumo sulaukia ne lietuviškas alus, o sidras – vien Ganoje jo parduodama daugiau nei visoje Lietuvoje.
Kas laukia 2018-aisiais?
Tendencijos Lietuvos aludariams lieka nepalankios – alaus rinkos mažėjimas dugno dar nepasiekė, tad ir šiemet darbo vietų skaičius bei mokestiniai įnašai šiame segmente mažės.
2018 m. sausį Lietuvos alaus rinka buvo 7,2 proc. mažesnė nei tą patį mėnesį pernai, o tai yra mažiausi mėnesio pardavimai per pastaruosius 20 metų. Tuo pat metu nealkoholinio alaus pardavimai juda priešinga kryptimi – 2018 m. sausį, lyginant su praėjusių metų sausiu, jie padidėjo 66 proc. Tiesa, nealkoholinis alus, net ir sparčiai augdamas, dar neužima reikšmingos rinkos dalies.
Ribojimai išryškino ir dar vieną naują pokytį – vis daugiau alaus parduodama pakuotėse. Šių metų sausį (lyginant su pernykščiu sausiu) šis rodiklis išaugo 46 proc.
Parengta pagal pranešimą spaudai
