MadeinKlaipėda.lt
Home » Klaipėdos būsto rinka: ar perims augimo estafetę iš Kauno?
Statybos

Klaipėdos būsto rinka: ar perims augimo estafetę iš Kauno?

Apie suaktyvėjusią būsto rinką didžiuosiuose šalies miestuose kalbama ne vienerius metus. Šis aktyvumas matomas plika akimi – Vilniuje ir Kaune nauji daugiabučių kvartalai kyla vienas po kito. Būtent Vilniui ir naujų statybų bumą išgyvenančiam Kaunui pastaraisiais metais teko didžiausias nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesys. Vis tik ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuos miestus sparčiai vejasi ir Klaipėda.

Šalies uostamiestyje gyvenamojo būsto paklausa paskutiniais metais pastebimai augo, o ši tendencija, specialistų teigimu, artimiausiu metu turėtų tik dar labiau ryškėti. Ar Klaipėdoje gali pasikartoti Kauno sėkmė, kas šiame mieste lemia nekilnojamojo turto rinkos augimą ir koks būstas yra patraukliausias pajūrio gyventojams?

Dešimtys naujų būsto projektų

Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas sako, kad per ateinančius 3 metus Klaipėdoje turėtų būti užbaigta 12 skirtingų būsto projektų, dėl kurių rinkai jau yra ir dar bus pasiūlyta iki 450 naujų butų. Naujų butų rinka labiau išaugti turėtų kitąmet. Tuomet, kaip planuojama, uostamiestyje bus užbaigta iki 10 naujų gyvenamųjų namų projektų su daugiau nei 300 butų.

„Be to, Klaipėdoje pastaraisiais metais sparčiai mažėjo anksčiau pastatytų ir neparduotų butų kiekis. Jei 2014 metais laisvų butų skaičius Klaipėdoje siekė maždaug 740, tai šių metų viduryje jis buvo maždaug dvigubai mažesnis. Taigi nuosaikaus uostamiesčio būsto rinkos atsigavimo ženklų tikrai yra“, – sako A. Petrikas.

Anot nekilnojamojo turto eksperto, tolimesnis šio miesto – kartu ir jo NT rinkos – augimas didele dalimi priklauso nuo vietos bei užsienio įmonių investicijų į pajūrio regioną. Naujai kuriamos ir gerai apmokamos darbo vietos skatina gyventojus sugrįžti į miestą, kartu pagyvina ir būsto rinką.

Primena Kauno augimo pradžią

Verta paminėti, kad darbo vietų ir investicijų srityje Klaipėdos ambicijos išties nemažos. Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje numatoma iki 2030 metų uostamiesčio regione sukurti 25 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų. Ambicijos – sugrąžinti į miestą iki 40 tūkst. gyventojų. Šie planai neabejotinai palankūs nekilnojamojo turto rinkos augimui mieste. Esamas perspektyvas rodo ir grįžtantis didžiųjų šalies NT plėtotojų dėmesys šiam miestui.

Vienas jų – po dešimtmečio pertraukos į Klaipėdą sugrįžusi statybų ir darnios NT plėtros bendrovė „YIT Kausta“. Centrinėje uostamiesčio dalyje, Bijūnų gatvėje, vasaros pradžioje bendrovė pradėjo naujo daugiabučio statybas.

Įgyvendinant būsto projektą „9 bijūnai“ Klaipėdoje bus pastatytas 4 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Jame bus įrengtas 51 naujas butas. Butų plotas sieks nuo 30 kv. m iki 75 kv. m. Daugiabučio statybas planuojama baigti kitų metų rudenį. Klaipėdos senamiestį ir Senąją perkėlą nuo naujojo daugiabučio, esančio šalia nedidelio parko, dviračiu galima pasiekti per 5 minutes.

Pastaruoju metu į Klaipėdą krypstantys NT plėtotojų žvilgsniai – ne atsitiktinumas. Vis daugiau jaunų klaipėdiečių nusprendžia savo ateitį sieti su gimtuoju miestu, gyvenimą kurti būtent čia, o ne kraustytis į sostinę ar Kauną.

„Į Klaipėdą vis dažniau žvalgosi ir mažesnių pajūrio regiono miestelių gyventojai. Vilnių ir Kauną besivejanti Klaipėdos paslaugų infrastruktūra, pajūrio kurortų artumas miestą daro vis patrauklesnį gyventi, – sako daugiau kaip 50 metų šalyje veikiančios bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. –Buvome vieni pirmųjų investavusių ir į šiandien aktyviai besiplečiančio Kauno gyvenamųjų namų statybas. Šiandien tarp tuometinės Kauno ir dabartinės Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkos situacijos įžvelgiame nemažai panašumų“.

Klaipėdiečiai – gerokai atsargesni

Anot K. Vanago, ypač centrinėse Klaipėdos dalyse šiuo metu trūksta kokybiško būsto pasiūlos. Tankesnis centro apgyvendinimas, jo įsitikinimu, leistų pagyvinti miesto gyvenimą, priartintų gyventojus prie esamos paslaugų infrastruktūros ir tuo pačiu paskatintų ją plėstis.

K. Vanagas pastebi, kad klaipėdiečiai, lyginant su kitų miestų gyventojais, yra gerokai reiklesni statytojų reputacijai, nelinkę jais greitai pasitikėti. Visa tai, matyt, praėjusios ekonominės krizės pasekmės, kai įsigiję butus iš vienadienių statytojų žmonės buvo jų apgauti, netesimi garantinės priežiūros pažadai. Vis dėlto, didesnis atsargumas – teisingas žingsnis renkantis namus.

„Renkantis būstą būtina pasidomėti statytojo patirtimi, turint galimybę, nuvažiuoti apžiūrėti jo įgyvendintus projektus, pakalbinti kitus gyventojus“, – įsitikinęs „YIT Kausta“ vadovas.

Dėl pajūrio klimato – dėmesys šilumai ir vėdinimui

Kalbėdamas apie klaipėdiečių poreikius renkantis būstą, K. Vanagas mini pajūrio klimato specifiką, kuri lemia didesnį kokybiškų apšiltinimo ir vėdinimo sprendimų poreikį.

„Jau įgyvendindami ankstesnius projektus uostamiestyje pastebėjome, kad klaipėdiečiams itin aktualios naujų butų šiluminės, energetinio naudingumo ir vėdinimo savybės. Į tai dėmesį, be abejo, kreipia visų miestų gyventojai, tačiau Klaipėdoje tai ypač aktualu dėl dažnai drėgno, vėjuoto ir žvarbaus pajūrio klimato. Klaipėdos gyventojai labai domisi, kaip namas buvo apšiltintas, kokios medžiagos tam buvo naudotos. Šiems techniniams aspektams, statomų butų kokybei skiriame didelį dėmesį. Dėl to sulaukiame ir teigiamų anksčiau Klaipėdoje mūsų statytų daugiabučių gyventojų atsiliepimų“, – pastebi „YIT Kausta“ vadovas.

Ar Klaipėdos nekilnojamojo turto rinką gali ištikti Vilniaus ir Kauno likimas, parodys laikas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad uostamiestis juda iš sąstingio. Galbūt po metų ar dviejų jau šiam miestui bus galima klijuoti „atsigaunančiojo“ etiketę ir jo sėkmės istoriją kaip pavyzdį pateikti kitiems šalies miestams.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Panašūs pranešimai

Leave a Reply

avatar

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

  Subscribe  
Notify of

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika