Uostamiestyje po rekonstrukcijos naujai atidaroma „Švyturys Brewery“ alaus darykla tęsia eksponatų paiešką ir kviečia pajūrio gyventojus prisidėti kuriant aludarystės istorijos kolekciją. Šįkart bendrovė nori atskleisti savo vizualinio identiteto sąsają su Klaipėdos regionu, todėl ieško įvairių pavidalų aludarystės eksponatų su jūriniu ereliu, Klaipėdos molo švyturiu ar kitais uostamiesčio simboliais.
Rekonstruotoje „Švyturys Brewery“ alaus darykloje Klaipėdoje tikrų alaus meistrystės gerbėjų smalsumui patenkinti veiks atvira aludarystės istorijos ekspozicija. Ja siekiama papasakoti bendrovės simbolikos atsiradimą, jos sąsają su pajūrio regionu, praėjusio amžiaus alaus vartojimo ir rinkodaros įdomybes, alaus kultūros gimimą ir šių laikų eksperimentus.
Pasak šios alaus daryklos vyriausiosios aludarės Džuljetos Armonienės, bendrovės istorija glaudžiai susijusi su Klaipėdos regionu, todėl bendruomenė kviečiama aktyviai prisidėti renkant ekspozicijos kolekciją. Garsiausia Lietuvos aludarė ragina dalintis eksponatais, atspindinčiais įmonės istoriją.
Klaipėda nuo seno – aludarių miestas
XIII a. pastačius Klaipėdos pilį, joje iškart buvo įkurta alaus darykla, ir su kiekvienu amžiumi aludarystės amato populiarumas augo. XVII a. Klaipėdos miestas ėmė plėstis, o 1722 m. prie jo buvo prijungtas Frydricho priemiestis. XVIII a. Klaipėdos senamiestyje jau veikė 72 alaus daryklos, tačiau žymiausios iš jų buvo būtent Frydricho priemiestyje – miestą garsino J. W. Reincke ir T. Preuss alaus daryklos.
Reincke giminė buvo neabejinga miesto reikalams ir problemoms – aukojo nukentėjusiems nuo gaisro, padėjo grįsti šaligatvius ir atsiskaityti su namų savininkais, rėmė alkstančius ir sergančius. O aludarystės amato ėmėsi ir daryklą įkūrė 1784 m. – ši data žymi dabartinės bendrovės istorijos pradžią.
Garbingos giminės herbe besipuikavęs jūrinis erelis persikėlė ir į daryklos herbą. Jūrinis erelis – tai narsios jūreivystės simbolis, reiškiantis perspėjimą, drąsą, jėgą ir nemirtingumą. Erelis laikytas „dangaus karaliumi“ ir didžiausių dievų pasiuntiniu, todėl buvo pasirinktas daryklos įkūrėjų giminės ir iki šiol puikuojasi įmonės herbe.
Klaipėdos molo švyturio simbolika – dar padėkliukuose karo laikotarpiu
Reincke darykla turėjo didelį pasisekimą, o produkcija buvo tokia populiari, kad skoniu ir kokybe varžėsi tik su T. Preuss bravoru. Šis aludaris verslą pradėjo XIX a. viduryje, tačiau 1871 m. Reincke ir Preuss nusprendė nebekonkuruoti, o daryklas sujungti – taip atsirado „Klaipėdos akcinė alaus ir degtinės darykla“. Tai viena iš pirmųjų akcinių bendrovių dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir seniausia akcinė alaus darykla buvusioje Rytų Prūsijoje. Bendrovei plečiantis buvo pastatyti mielių ir acto fabrikai, jai priklausė abiejų įkūrėjų šeimų turtas – gyvenamieji, gamybiniai ir ūkiniai pastatai.
Karo metais bravoras vokiečių buvo pavadintas „Ostquell“ vardu, reiškiančiu rytų vėją. Galbūt tai jiems priminė ir tradicinį uostamiesčio simbolį – švyturį, nes Klaipėdos molo švyturys 1940 m. buvo panaudotas ant Klaipėdos bravoro padėkliuko. Po Antrojo pasaulinio karo vyko mūšiai dėl Klaipėdos alaus daryklos ir pastatai buvo apgriauti, bet jau nuo 1946 m. darykla pradėjo veikti ir buvo pavadinta „Švyturio“ vardu.
„Švyturys Brewery“ eksponatų kolekcijai papildyti bendrovė kviečia pajūrio gyventojus pasidalinti bet kokio pavidalo daiktais (alaus bokalais, kamšteliais, padėkliukais, etiketėmis, reklamomis, iliustracijomis, nuotraukomis, žemėlapiais ir pan.) su pajūrio regiono simbolika – jūriniu ereliu, Klaipėdos miesto vaizdais, senojo molo švyturiu, burinėmis jachtomis ir t. t.
„Švyturys Brewery” rekonstruota alaus darykla Klaipėdoje duris atvers jau vasaros pradžioje. Naujas traukos centras skirtas ne tik kitokių pramogų išsiilgusiems vietiniams gyventojams, bet ir aludaryste besidomintiems svečiams iš kitų miestų. Darykloje vienu metu galės būti verdama iki 18 alaus rūšių, lankytojams bus organizuojamos ekskursijos po daryklą, degustacijos, veiks naująsias alaus kultūros vertybes puoselėjantis modernus gastrobaras.
Parengta pagal pranešimą spaudai
