Kiekvienas iš mūsų turėtų saugoti ir puoselėti ne tik savo sveikatą, bet ir gamtą. Pristatome TOP 5 vietas, kur tikrai per dieną nueisite daugiau kaip 10 000 žingsnių.
Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas
Šilutės rajone telkšo Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelkė. 2004 m. ši vietovė taip pat tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi. Viena didžiausių pelkių Lietuvos teritorijoje kartu su šalia esančiu durpynu užima daugiau nei 2500 ha plotą. Jos paviršiumi nutiestas 1,2 km ilgio pažintinis takas, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda ir sudaro vienpusį 11 stotelių maršrutą. Keliaudami turėsite retą galimybę sužinoti, kaip susiformavo ši pelkė, pažinti drėgnoje žemėje išaugusius augalus ir pasigrožėti smaragdinėmis pelkinių ežerėlių akimis.
Pažintinis dendrologinis takas
Gamtos mylėtojus kviečiame persikelti keltu į kitą krantą ir pasivaikščioti unikaliu dendrologiniu pažintiniu taku, esančiame Juodkrantės sengirėje. Kiek daugiau kaip 1,5 km ilgio dendrologinis pažintinis takas, įrengtas šiaurinėje Juodkrantės gyvenvietės dalyje, ties Gintaro įlanka. Take yra 16 stotelių, kuriose galima rasti stendų su medžių aprašymais, piešiniais, nuotraukomis. Nuo tako pradžios paėjus apie kelis šimtus metrų ir pasukus kairėn, rasite įspūdingą garsų gaudyklę, primenančią megafoną. Šis medinis prietaisas ne tik „sugauna“, bet ir sustiprina miško garsus tam, kad žmogus galėtų mėgautis gamtos simfonija.
Smiltynės Sveikatingumo takas
Klaipėdos miestui ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui priklausanti Smiltynė miestiečius ir svečius vilioja plačiais ir švariais, mėlynąja vėliava įvertintais, paplūdimiais. Link paplūdimių veda asfaltuoti pėsčiųjų ir dviračių takai. Vienas tokių – Smiltynės sveikatingumo takas, kuriuo einant galima ir pasportuoti, išbandyti savo jėgas įvairiais sporto įrenginiais, kurių yra net 12. Šis takas 1989 m. buvo įrengtas Algimanto Laurinaičio iniciatyva, kurio tikslas buvo paskatinti daugiau žmonių aktyviai ir sveikai leisti laiką bei apsaugoti Smiltynės mišką nuo gaisrų.
Baltijos jūros priekrantė
Per mišką vinguriuojančiais dviračių takais iš Klaipėdos miesto nesunkiai galima pasiekti ir kitą unikalią pajūrio teritoriją – Pajūrio regioninį parką, kuris priklauso Klaipėdos rajonui. Baltijos jūros pakrantėje įsikūręs vienintelis ir seniausias žvejų kaimelis Lietuvoje ant jūros kranto, išlaikęs etnografinį savitumą – Karklė. Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo ir unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olandų kepure. Nuo šio skardžio atsiveria įspūdingas jūros vaizdas. Čia taip pat yra išlikusių prieš maždaug 8 tūkstančius metų tyvuliavusios senovinės Litorinos jūros kranto fragmentų, su jais galima susipažinti žingsniuojant pažintiniu Litorinos taku, kuriame XIX a. pabaigoje buvo sukurtas pasivaikščiojimams skirtas parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai.
Bėgimo takas „Labrytys“
Kiek atsikvėpus, galima tęsti kelionę pajūriu, dviračių taku pro Nemirseta į populiariausią ir aktyviausią kurortą, vasaros sostinę Palangą. Sveikas pušynų ir jodo prisotintas kurorto oras ypač tinka aktyviam poilsiui. Šalia Vaikų parko pajūrio pušyne įkurtas sveikatingumo takas „Labrytys”. Čia galima bėgioti 6 kilometrų ilgio žiedą sudarančiu miško taku, o per atokvėpio pertraukėles pasimankštinti „Labryčio” take įrengtose penkiose aktyvaus poilsio zonose su lauko treniruokliais ir sporto įrenginiais. Taip pat įrengti dviračių stovai, mediniai suolai bei šiukšlių dėžės. Šį taką netruko išbandyti ir įvertinti Palangos gyventojai, mankštintis miške jau pamėgo ir kurorte atostogaujantys sporto entuziastai.
Parengta pagal vakarukrantas.lt informaciją
