Miestiečiai

„Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendija atiteko ekologišką laivininkystę vystančiam mokslininkui

Liepos 10 d. Klaipėdoje jau penktą kartą įteikta „Švyturio“ Klaipėdos ateities stipendija“. Šiemet 4 tūkst. Eur vertės apdovanojimu įvertintas laivų inžinierius Lukas Norkevičius.

Ateitį kuria Lietuvoje

„Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendija jau tapo tradiciniu įvykiu, kasmet jai siūloma vis daugiau pretendentų, auga ir miesto bendruomenės įsitraukimas. Anksčiau „Švyturio“ Klaipėdos ateities stipendija“ teikta muzikos, kino, dailės pasaulio žmonėms, šiemet ji pirmąkart atiteko mokslininkui.

Stipendiją laimėjęs 25-erių L. Norkevičius šiuo metu ne tik dirba laivų projektuotoju „Vakarų laivų gamykloje“, bet ir dėsto bei siekia daktaro laipsnio Klaipėdos universitete.

„Laivų projektavimas ir jų statyba – labai įdomi sritis. Mes projektavome pirmą pasaulyje dujinį keltą, ledlaužį, varomą suskystintosiomis gamtinėmis dujomis. Dabar visas inžinerinis mokslas, variklių kūrimas orientuojasi į ekologiją. Laivams, kaip ir automobiliams, teks mažinti išmetamųjų dujų kiekį, todėl jiems reikės naudoti alternatyvų kurą.

Turiu galimybių važiuoti studijuoti į užsienį, bet man labai smagu, kad tokie dalykai projektuojami Klaipėdoje. Nenoriu bėgti iš Lietuvos, man savame krašte mieliau, ypač kai turiu galimybę užsiimti tokia įdomia veikla“, – pasakoja stipendijos laimėtojas. Gautą premiją vaikinas ketina skirti savo mokslinei veiklai tęsti.

Atitiko visus kriterijus

Nugalėtoją sveikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad laimėtojo veikla įkūnija ir užsibrėžtą naują Klaipėdos miesto ekonominės plėtros ambiciją „Klaipėda 2030“.

„Stiprėti, kilti ir augti miestas gali tik paskui tuos, kurie yra priekyje. Todėl kiekvienas šio konkurso dalyvis vertas šio apdovanojimo. Be abejo, visi „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendijos finalininkai – labai skirtingi. Tačiau vienas dalykas juos neabejotinai vienija – visi jie savo talentu prisideda prie Klaipėdos miesto ir krašto kūrimo, garsinimo.

Norime, kad Klaipėda taptų stipriu uostamiesčiu, kuriame dirba aukščiausio lygio specialistai. Tokių žmonių jau turime ir matome, kad miestiečiai juos vertina, o tai svarbiausia“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

„Mūsų apdovanojimas pavadintas „Švyturio „Klaipėdos ateities stipendija“, tad logiška, kad jis atitenka žmogui, kuris kuria Klaipėdą ir savo ateitį glaudžiai sieja su šiuo miestu.

Neįsivaizduojame Klaipėdos be uosto ir laivų, o ateities – be aplinkai draugiško ir ekologiško transporto, todėl buvo sunku įsivaizduoti ir L. Norkevičių be „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendijos“, – įteikimo ceremonijoje sakė „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

Įmonės vadovas taip pat pažymėjo, kad šiemet sulaukta daug stiprių pretendentų į stipendiją ir sunkus uždavinys išrinkti apdovanojimo verčiausią asmenį, tapo dar sudėtingesnis.

Meilę muzikai įveikė meilė inžinerijai

„Noriu tęsti mokslinę veiklą. Tačiau gerai žinau, kad būsiu prastas mokslininkas, turėdamas tik teorines žinias. Stengiuosi derinti ir praktiką, ir teoriją. Baigęs doktorantūrą, toliau norėčiau dėstyti, dirbti tyrimų centre, projektuoti laivus. Norėčiau, kad ir Lietuvoje atsirastų galimybė atlikti tam tikrus laivų tyrimus“, – teigia L. Norkevičius, kuriam tėvai buvo numatę muzikanto kelią, tačiau dar 10 klasėje nugalėjo jaunuolio potraukis matematikai ir braižybai.

Šiuo metu jaunasis mokslininkas rašo disertaciją, skirtą tyrimams, leisiantiems suskystintas dujas paversti Klaipėdos jūrų vilkikų kuru. Tai gerokai sumažintų oro taršą uostamiestyje.

Norkevičius tapo penktuoju „Švyturio“ Klaipėdos ateities stipendijos“ laimėtoju. Anksčiau šiuo apdovanojimu įvertinta pianistė Adelė Daunoravičiūtė, solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis, pernai apdovanota menininkė Agnė Kišonaitė.

„Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendija – vienas iš būdų, kuriais „Švyturys-Utenos alus“ įsitraukia į Klaipėdos gyvenimą. „Švyturio-Utenos alaus“ parama uostamiesčiui tapo įprastu reiškiniu. Įprasta ir tai, kad kasmet paramos dydis auga. Jei 2011 m. jos vertė siekė 136 tūkst. Eur, tai per kelis metus ji išaugo kone dukart, ir dabar siekia 250 tūkst. Eur kasmet.

Parengta pagal pranešimą spaudai spaudai

Žymos
Back to top button
Close
Close