Klaipėdos universiteto mokslininkai rado nuskendusį karo laivą „Prezidentas Smetona“
Birželio 27 d. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis KU burlaiviu „Brabander“ leidosi į mokslinę ekspediciją „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ prie Estijos krantų. Liepos 4 d. rytą Lietuvą pasiekė žinia, jog Klaipėdos universiteto mokslininkai rado nuskendusį pirmąjį Lietuvos karo laivą. „Tai tarsi dovana Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, nes liepos 4 dieną yra minimos Lietuvos karinių jūrų pajėgų 25-osios atkūrimo metinės“, – teigia Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus.
„Darbas dar nebaigtas – mes lyginame duomenis, sonarines nuotraukas, kurias padarė Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai, su turimais istoriniais laivo brėžiniais. Negalime vos užmetę akį pasakyti, kad tai yra tas laivas, tačiau kol kas visi duomenys sutampa“, – teigia prof. V. Žulkus. Mokslininkas pažymėjo, kad rasto laivo priekis yra stipriai nulūžęs, iš to galima prielaida, jog laivas 1945 m. buvo torpeduotas ir nuskendo. Laivas rastas liepos 2 d. jūros dugne, maždaug 85 m gylyje.
Mokslinės ekspedicijos tikslas buvo rasti ne tik karo laivą „Prezidentas Smetona“, bet ir didžiulį prekybinį laivą „Panevėžys“, nuskendusį 1939 m., bei du mažesnius – „Utena“ ir „Kretinga“. KU mokslininkai laivus „Panevėžys“ ir „Utena“ jau rado.
Profesorius V. Žulkus teigia, kad laivo „Prezidentas Smetona“ radimas yra svarbus Lietuvai kaip jūrinei valstybei, ypač, kad už poros dienų minėsime Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, taip pat artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. „Tai ne tik mokslinis atradimas, tai svarbu ir mūsų tautos istorinei atminčiai.“
Projektas „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, kurį inicijuoja ir vykdo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, yra svarbus uostamiesčio Universitetui. Projekto vadovas profesorius habilituotas daktaras V. Žulkus pažymi: „Tai dar kartą įrodo, jog Klaipėdos universitetas ir jo mokslinis potencialas yra svarbūs Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Nė vienas Lietuvos universitetas neturėtų galimybių vykdyti tokio masto projektą, taip pat to negalėtų padaryti nė Latvijos ar Estijos universitetai.“
