MadeinKlaipėda.lt
Home » Lietuviai į senas tradicijas žvelgia naujai: ant Velykų stalo – ir putpelių, ir stručių margučiai
Maistas

Lietuviai į senas tradicijas žvelgia naujai: ant Velykų stalo – ir putpelių, ir stručių margučiai

Joks Velykų stalas neįsivaizduojamas be margučių – ryškiomis spalvomis nudažytų, skirtingais raštais ir ornamentais išgražintų, šventiniams visos šeimos pusryčiams patiektų kiaušinių. Įprastai ant velykinio stalo nugula vištų kiaušiniais pripildyti pinti krepšiai ar akiai mieli dubenys. Tačiau tradicija gyva, todėl keičiasi – apsipirkimo tendencijos rodo, kad vis dažniau lietuviai į velykinius margučius pažvelgia originaliau: skanauja ir putpelių, ir stručių kiaušinių.

Sveikatos šaltinis

Kiaušiniai – itin maistingas produktas, žmogaus organizmui teikiantis visą eilę skirtingų naudų, sako prekybos tinklo „Maxima” maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas. Todėl velykiniai pusryčiai – puiki proga skanaujant kiaušinius praturtinti organizmą naudingosiomis medžiagomis.

„Valgyti kiaušinius pravartu ir tiems, kas stengiasi laikytis sveikos mitybos principų, ir savęs neribojantiems. Viename vištos kiaušinyje vidutiniškai aptinkama 7,3 g ypač lengvai pasisavinamų baltymų, išsiskiriančių itin geros kokybės aminorūgštimis, 0,3 g angliavandenių ir 5,8 g riebalų, standartinio dydžio kiaušinis turi apie 81 kaloriją”, – pasakoja A. Poleninas.

Anot maisto gamybos departamento vadovo, nors ir ne visos, tačiau daugiausia naudingųjų medžiagų slepiasi kiaušinio trynyje – tai vertingosios lecitino, cholino, arachido rūgštys, taip pat mineralai – kalcis, fosforas, geležis, kalis, natris, ir vitaminai – A, E, D ir B grupės.

Į tradicijas žvelgia originaliai

Nors įprastai besiruošdami Velykoms lietuviai margina vištų kiaušinius, pastaraisiais metais nuo seno įsigalėjusios tradicijos ima keistis, pastebi A. Poleninas.

„Artėjant didžiajai pavasario šventei, vis daugiau nuperkama putpelių kiaušinių, o šįmet lietuviai ragauja ir dažno dar neskanauto delikateso – stručių kiaušinių. Kintantys skirtingų rūšių kiaušinių pardavimai sufleruoja apie besikeičiantį lietuvių požiūrį į velykinį stalą. Kuo toliau, tuo labiau stengiamės šventei pasiruošti originaliai, idant šeimyniniai pusryčiai išties būtų išskirtiniai”, – sako A. Poleninas.

„Maximos” maisto gamybos departamento vadovo teigimu, tiek putpelių, tiek stručių kiaušiniai savyje talpina iš esmės tas pačias vertingąsias medžiagas, kaip ir vištų, skiriasi tik jų kiekiai. Tačiau to gana, kad vertė žmogaus organizmui taip pat būtų ne vienoda.

„Pavyzdžiui, viename putpelės kiaušinyje yra dvigubai daugiau vitaminų, mikroelementų ir amino rūgščių nei vištos kiaušinyje, o juk putpelės kiaušinis mažesnis net penkis kartus. Rezultate, valgant putpelių kiaušinius galima gydyti alergijas, be to, ypač sveika šiuos kiaušinius skanauti žalius, su lukštais, mat padidintas lizocimo kiekis neleidžia veistis salmoneliozės bakterijai”, – sako A. Poleninas.

Tuo tarpu savo dydžiu išsiskiriantys stručių kiaušiniai visų kitų rūšių kiaušinius lenkia savo maistine verte: „Vienas stručio kiaušinis vidutiniškai sveria pusantro kilogramo, o kartais net du – maždaug kaip 30 vištos kiaušinių. Natūralu, kad įspūdingo dydžio kiaušinis pasižymi ir didžiule maistine verte – vidutiniškai turi net 2000 kalorijų, kas yra pilna suaugusio žmogaus dienos kalorijų norma.”

Šiuo metu „Maximos XXX” parduotuvėse galima įsigyti 2 rūšių stručių kiaušinių – Australijos (emu) ir Afrikos stručių.

Kaip paruošti tinkamai?

Anot A. Polenino, idant velykinis stalas išties nepaliktų abejingų, svarbu pasirinktus kiaušinius paruošti tinkamai, taip pat atsakingai priderinti kitas šventines vaišes.

„Jei norima skanauti visiškai išvirusių kiaušinių, svarbu įsidėmėti jų virimo trukmę: vištos kiaušiniui išvirti prireiks 6 minučių, putpelės kiaušiniui – nuo pusantros iki 3 minučių, tuo tarpu stručio kiaušinį virti teks net pusantros valandos. Tačiau verta atminti, kad kietai virtas kiaušinis laikomas „sunkiu” maistu, todėl vienu ypu tokių kiaušinių nereikėtų suvalgyti per daug”, – sako A. Poleninas.

Jis priduria, kad tiek vištų, tiek putpelių ar stručių kiaušinių skonis skiriasi menkai, todėl didelio skirtumo, kuriuos prie kokio patiekalo derinti, nėra – panašūs skoniai tinka visiems: „Dažniausiai per Velykas skirtingi kiaušiniai valgomi pavieniui, pagardinant sviestu ar krienais, arba derinant prie kitų ingredientų – rūkytos lašišos, tuno, avokado, pomidorų, skirtingų vyniotinių ar paštetų. Taip pat kiaušiniai itin tinka salotoms gardinti.”

Kokie populiariausi?

Tradiciškai, susidomėjimas kiaušiniais, ypač baltais vištų kiaušiniais, išauga prieš šv. Velykas. Natūralu, balti kiaušiniai labiau tinka dažymui, marginimui.

Įprastai velykiniu laikotarpiu – per porą savaičių prieš šv. Velykas – „Maximos” pirkėjai įsigyja per milijoną kiaušinių dėžučių. Iš jų apie 200 tūkst. dėžučių kiaušinių baltu lukštu. O įprastu, ne šventiniu laikotarpiu pirkėjai įsigyja apie 500-600 tūkst. dėžučių kiaušinių. Tad velykiniu laikotarpiu kiaušinių paklausa šokteli daugiau nei 2 kartus.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Panašūs pranešimai

Kraunasi....

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika