Verslas

Ketvirtadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atidaryta moderni Vokietijos polimerų kompanijos REHAU gamykla, kuri yra 35-oji pasaulyje ir 15-oji Europoje. Individualiems įmonės poreikiams pritaikytą 19 tūkst. kv. m ploto gamyklą pastatė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Praėjusių metų pabaigoje vystytojas gamyklą pardavė Maltos investicijų kompanijai „Hili Properties“, iš kurios Vokietijos įmonė patalpas nuomosis, skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pranešime. Moderni 19 000 kv. m ploto Vokietijos polimerų milžinės REHAU gamykla yra pirmoji kompanijos gamykla Šiaurės Europoje. Vos per metus pastatytoje gamykloje artimiausiu metu bus įdarbinta apie 100 darbuotojų, o per ateinančius porą metų jų skaičius išaugs iki 200. Pažangiausiais inžineriniais sprendimais ir technologijomis aprūpintoje vienoje moderniausių gamyklų Lietuvoje bus gaminami statybų industrijai skirti polimeriniai vamzdžiai ir eksportuojami į daugiau nei 10 pasaulio šalių. Pilną gamybos apimtį planuojama pasiekti 2022 m. ketvirtą ketvirtį. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, šios Vokietijos investicijos prisideda prie šalies gamybos sektoriaus stiprinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir šalies konkurencingumo didinimo. „Stipri auganti pramonė – pagrindinis veiksnys tiek visos šalies, tiek atskirų miestų ir regionų patrauklumo ir konkurencingumo kontekste. Džiaugiuosi, kad viena pirmaujančių Vokietijos įmonių, investuodama Lietuvoje ir diegdama pažangiausius sprendimus bei technologijas, kuria pridėtinę vertę mums visiems“, – teigia A.…

Klaipėdos miesto taryba nuosavybes teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus perdavė bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Turto perdavimas – žingsnis gerinant viešųjų paslaugų kokybę, užtikrinant kokybišką ir patikimą lietaus nuotekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Šiuo metu Klaipėdos mieste paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro 357 kilometrus. „Džiaugiuosi, kad miesto taryba po kone dešimtmetį trukusių diskusijų, ryžosi svarbiam klaipėdiečiams žingsniui, kuris miestui padės palaipsniui išsivaduoti nuo potvynių. Paviršinių nuotekų tinklų perdavimas buvo neišvengiamas žingsnis siekiant sudaryti tinkamas sąlygas kurti ir plėtoti infrastruktūrą, kuri yra gerokai nusidėvėjusi ir vietomis net avarinė. 2017 – 2020 metais į paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją Klaipėdos miesto savivaldybė investavo 458 tūkstančius eurų, tačiau tokios apimtys nebuvo pakankamos gyventojams užtikrinant kokybiškos paslaugos teikimą. Perdavus tinklus bendrovei „Klaipėdos vanduo“ atsiras galimybė investuoti į problematiškiausias vietas, kurios po didesnės liūties patvinsta“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis Bendrovei „Klaipėdos vanduo“ nuosavybes teise perduota ne tik paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra, bet ir papildomai į paviršinių nuotekų tvarkymą įtrauktos miesto gatvės bei pėsčiųjų takai, tai maždaug sudaro 853 hektarus. Šiuo sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybė siekia sumažinti mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą juridiniams asmenims, kuris dėl investicijų į lietaus tinklų rekonstrukciją, remontą padidėtų. „Klaipėdos savivaldybei už miesto gatvių ir pėsčiųjų takų paviršinių nuotekų tvarkymą metinis…

Gruodžio mėnesį registruotas nedarbas Klaipėdos mieste sumažėjo labiausiai iš visų savivaldybių – 0,5 proc., iki 9,6 proc. O Klaipėdos rajono savivaldybėje vidutinis registruotas metinis nedarbas mažesnis tik Neringos savivaldybėje (Klaipėdos r. sav. – 7,7 proc., Neringos sav. – 6,5 proc.), rodo naujausi Užimtumo tarybos duomenys.  „Klaipėda – augantis miestas, atviras įvairiems investiciniams projektams. Pagrindinis išskirtinumas – neužšąlantis uostas, jungiantis su Skandinavija, Vidurio bei Rytų Europa, kitais regionais. Skaičiuojama, kad su jūriniu sektoriumi susijusiose įmonėse dirba daugiau nei pusė Klaipėdos miesto ir rajono užimtų gyventojų“, – teigė Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.   Darbo rinka čia specifinė, nes išsiskiria jūriniam regionui būdinga profesijų paklausa. Nuolat jaučiamas dokininkų-mechanizatorių, laivo vamzdynininkų, laivo mechanikų, izoliuotojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, jūreivių ir kitų profesijų atstovų poreikis. Sausio 12 d. Klaipėdos klientų aptarnavimo skyrių atstovai susitikime su Klaipėdos jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centru jau aptarė galimybes vykdyti pameistrystės programą darbo ieškantiems asmenims.   Šiame regione veikia stiprios medienos perdirbimo, baldų, maisto produktų gamybos įmonės. Gaminamos didelių gabaritų metalo konstrukcijos, elektrinės transporto priemonės, automobilių komponentai, veikia ne viena įmonė dirbanti su plastiku. O kur dar logistikos, statybos sektoriai ir sezono metu išaugantis su turizmu susijusių įvairių paslaugų poreikis.  „Veiklų įvairovė ir regiono patrauklumas sąlygoja darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimą…

Klaipėdos miesto taryba patvirtino naujus AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų tarifus. Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių taryboms pritarus, keičiasi ir apskaitos prietaisų priežiūros kainos. Nuo 2022 02 01 įsigaliosiančios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos, , gyventojams ir įmonėms išaugs nežymiai, apskaitos prietaisų priežiūros kainos mažės, taip pat mažės ir paviršinių nuotekų tvarkymo kaina įmonėms. O bendrovės investicijų strategija užtikrins paslaugų skaitmenizavimą, kvapų mažinimo priemonių diegimą, gyventojams teikiamų paslaugų, tame tarpe tiekiamo vandens, kokybę. Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo bei apskaitos prietaisų priežiūros kainos paskutinį kartą buvo keičiamos 2020 m. gegužės mėn. Naujos kainos buvo suskaičiuotos remiantis pasikeitimais teisės aktuose, reglamentuojančiuose kainų skaičiavimą, taip pat buvo atsižvelgta į išaugusias elektros energijos, žmogiškųjų resursų ir kitų sąnaudų kainas. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Klaipėdos miesto ir rajono butų gyventojams kainuos 1,65 Eur/m3 be PVM (2,00 Eur/m3 su PVM), gyvenantiems individualiuose namuose – 1,63 Eur/m3be PVM (1,97 Eur/m3 su PVM), įmonėms – 1,68 Eur/m3 be PVM (2,03 Eur/m3 su   PVM). Vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kainuos 1,59 Eur/m3 be PVM (1,92 Eur/m3 su PVM) ši kaina galios ir perkantiems vandenį patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Apskaitos prietaisų priežiūros abonentinis…

2021 m. gruodžio 2 d. „Inreal“ grupė pradeda „Miško vėtrungių“ projekto Nidoje (Purvynės g. 81, Neringa) plėtrą. Buvę sandėliai bus rekonstruoti į du poilsio paskirties pastatus 18,81 arų sklype. Bendras suprojektuotas plotas – 970 kv. m. Investicijos į projektą sieks 4 mln. eurų. Projektą planuojama baigti iki 2023 m. III ketvirčio. Abu „Miško vėtrungių“ pastatai bus dviejų aukštų su mansardomis. Juose suprojektuota po 9 apartamentus. Iš viso projekte –  18 dviejų – keturių kambarių poilsio būstų ir 1 administracinės paskirties patalpos. Jų plotai – nuo 34 iki 95 kv. m. Pastatų aukštai suplanuoti taip, kad būstus galima būtų apjungti suformuojant didesnio ploto apartamentus.   „Miško vėtrungės“ pratęs jau dešimtmetį „Inreal“ grupės vykdomą šiaurinės Nidos teritorijos konversiją, kurią pradėjome „Kopų vėtrungių“ „Nidos ryčio“ projektais, o šiuo metu plėtojame „Marių vėtrungių“ kvartalą, kuris šių metų konkurse „Už darnią plėtrą“ tapo laimėtoju „Ateities projekto“ kategorijoje. Iš viso esame išvystę ar tebevystome 11 nekilnojamojo turto projektų Kuršių nerijoje, todėl drąsiai galime teigti, kad mūsų patirtis šiame segmente yra tikrai didelė, kaip ir tvarus požiūris į šios unikalios teritorijos plėtrą. Esame parengę 9 ha  šiaurinės Purvynės g-vės teritorijos Nidoje detalųjį planą, o šiuo metu toliau finansuojame gatvės rekonstrukcijos techninį darbo projektą“, – teigia „Inreal“ grupės…

Įgyvendindama intensyvią plėtrą „Rimi“ šiandien atidarė „Supermarket“ formato prekybos centrą Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje – Tauralaukyje. Daugiau nei 1000 kv. m. ploto parduotuvė įsikūrė greta naujo kelio Klipščiai–Tauralaukis–Liepoja, tad pirkėjai galės patogiai ir greitai ją pasiekti po darbo su visa šeima keliaudami namo. Klaipėdos regione tai jau 14 „Rimi“ tinklo parduotuvė, o visoje Lietuvoje – 77. Planuojama, kad iki 2023 metų pabaigos „Rimi“ mūsų šalyje atvers dar 23 parduotuves. Šiaurinėje Klaipėdos dalyje įsikūrusiame Tauralaukio mikrorajone „Rimi“ duris atvėrė adresu Pajūrio g. 5A, nuosavų namų apsuptyje, greta kelio Klipščiai–Tauralaukis–Liepoja. Slengių ir Klipščių gyventojai jau spėjo pamilti prekybos tinklo asortimentą, tad ir Tauralaukio bendruomenė dabar jį ras arčiau savo namų. „Vykdydami plėtros strategiją vis labiau įsitvirtiname ir pajūryje. Čia, ypač Klaipėdos priemiesčiuose, kur keliasi jaunos šeimos, sparčiai daugėjant gyventojų skaičiui auga ir šiuolaikinių prekybos centrų poreikis. Įsikurdami priemiesčio rajonuose, gyventojai nenori gaišti laiko kamščiuose, jų tikslas – greitai ir patogiai pasiekti prekybos centrą bei apsipirkti netoli namų, kaimynystėje esančiame, bet tuo pačiu moderniame prekybos centre. Taigi, atliepdami jų lūkesčius ir norėdami pagerinti priemiesčio gyventojų gyvenimo kokybę, ateiname arčiau jų namų bei padedame patogiau apsipirkti“, –  sako „Rimi Lietuva“ plėtros vadovė Rosita Kucevičienė. Apsipirkdami naujojoje parduotuvėje priemiesčio gyventojai ne tik sutaupys laiko keliaudami į…

Siekiant užtikrinti tvarius energijos išteklius ir mažinti aplinkos taršą, jūrinės vėjo energetikos sektorius auga visame pasaulyje. Rytinėje Baltijos jūros dalyje taip pat laukiama tokio pobūdžio projektų spurto. Lapkričio 29-30 d. vyksianti konferencija „Offshore Industry in the Eastern Part of the Baltic Sea: Get Ready for Business“ apžvelgs regiono verslui atsiveriančias naujas galimybes, Klaipėdos uosto ir verslo stiprybes bei vertingas užsienio praktikas. Resursų ir kompetencijų platformaRenginys, kurį organizuoja Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje, kartu su partneriais – LR Energetikos ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamu Lietuvos jūriniu klasteriu – vyks Klaipėdoje, dalyviai taip pat galės prisijungti ir nuotoliniu būdu.Fizinė renginio lokacija pasirinkta neatsitiktinai: ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 MW vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei milijardas eurų, jūrinę pramonę bei technologijas plėtojanti Klaipėda turėtų tapti itin svarbia šiam ambicingam projektui reikalingų resursų ir kompetencijų platforma. Jūrinė vėjo energetika pasitarnautų ne tik siekiant energijos šaltinių diversifikavimo bei Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo, bet ir sprendžiant lokalius iššūkius – prisidėtų prie naujų aukštos specializacijos reikalaujančių darbo vietų kūrimo Vakarų Lietuvoje, jūrinių technologijų kompetencijų plėtojimo Klaipėdos universitete. Stiprina dvišalę partnerystęDanijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Brasko teigimu, Lietuva ir Klaipėda galėtų tapti jūrinės vėjo energetikos projektų plėtojimo…

Startuoja Inovacijų asociacija „Neringa 2030“, kurios tikslas nacionaliniu mastu skatinti inovacijų ir žaliuosius procesus Lietuvos pajūryje bei į šiuos procesus įtraukti verslą, mokslininkus, žaliosios energijos, viešojo valdymo ekspertus ir visuomenę. Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) vyks inovacijų asociacijos „Neringa 2030“ steigiamasis susirinkimas.  „Prasidėjus COVID-19, vis daugiau verslo atstovų ir įvairių sričių ekspertų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Neringoje padaugėjo žmonių, kurie čia gyvena visus metus arba dalį laiko gyvena didžiuosiuose miestuose, dalį pajūryje. Atsižvelgiant į tai, atsirado daug žmonių, norinčių skirti savo laiko ir investicijų bei prisidėti prie vienos unikaliausių Lietuvos vietų – Neringos regiono augimo“, – teigia Matas Lasauskas, Inovacijų asociacijos „Neringa 2030“ įkūrėjas. Planuojama, kad 2022-2023 m. asociacija sieks suformuoti 3-5 Neringos regiono inovacijų projektus, į kuriuos galės investuoti Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės. Tikimasi, pirmiesiems projektams pritraukti 100.000-200.000 Eur. „Šiuo metu yra labai daug idėjų koks galėtų būti Neringos regiono inovacijų kelias, bet dažnai idėjos taip ir lieka neįgyvendintos be kryptingo kelio. Toks ir yra tikslas, padėti miestui nusimatyti inovacijų kryptį, suvienyti ekspertus, kurie norėtų prisidėti prie miesto augimo ir nustatyti aiškius kriterijus, kaip šiame procese gali dalyvauti verslas“, – teigia M. Lasauskas. Inovacijų asociacija veiklą pradeda kreipdamiesi į verslą ir visuomenę, kurių prašoma teikti pasiūlymus ir idėjas, kokie…

Ukrainos koncernas „Kernel“ – pasaulinis žemės ūkio kultūrų ir aliejų eksporto iš Juodosios jūros regiono į tarptautines rinkas lyderis. Šios bendrovės atstovai ketvirtadienį atvyko į Klaipėdos uostą susipažinti su jame veikiančiomis įmonėmis, jų vykdoma veikla, Uosto direkcijos atliekamais infrastruktūros bei planuojamais plėtros projektais. „Nuolat dirbame, kad išplėstume prekybos partnerių ratą ir stiprintume bendradarbiavimą su jau esamais partneriais. Su Ukraina bendradarbiavimas jūrinio transporto srityje vyksta, tačiau mūsų tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Ukrainą. Lietuva turi užtektinai pajėgumų, kad galėtų užtikrinti sklandų Ukrainos krovinių tranzitą per Lietuvą“, – sako Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Svečiams, kaip teigiama Uosto direkcijos pranešime, pristatytos Klaipėdos uoste kraunamų krovinių rūšys, metiniai rezultatai, vykdomos veiklos ir teikiamos paslaugos. Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas delegacijos narius supažindino su vienintelio Lietuvos jūrų uosto vystymo kryptimis, vykdomais projektais. Vizito metu svečiai taip pat lankosi uoste veikiančiose įmonėse, susipažįsta su grūdų ir trąšų krovinių terminalais, apžiūri „Draugystės“ geležinkelio stotį. Ukrainos koncernas „Kernel“ įsikūrė 1995-aisiais. Šiandien bendrovės eksporto šalių sąraše per 80 krypčių.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad jos būtų matomos nuo Palangos krantų, todėl praėjusią savaitę ministras su viceministre Daiva Garbaliauskaite atvyko į Palangos miesto savivaldybę bei susitiko su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi. Šio susitikimo metu tartasi, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Pasitarimo metu sutarta, kad bus parengti detalūs kraštovaizdžio tyrimai, šių dokumentų viešinimas (parengiant stendus su vizualizacijomis) bus surengtas Palangoje, kad visos šalies gyventojai turėtų galimybę su jais susipažinti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Energetikos ministras patikino, kad atliktus papildomus vertinimus bus išsamiai išanalizuotos galimos vizualinės taršos poveikis ir dedamos visos pastangos, kad vėjo jėgainės nuo kranto nebūtų matomos. „Esu dėkingas ministrui D. Kreiviui ir viceministrei D. Garbaliauskaitei už konstruktyvią diskusiją ir dėmesį šiam didelį bendruomenės susirūpinimą keliančiam jautriam klausimui“, – sakė Palangos meras Š. Vaitkus.

Prieš daugiau nei pusantro šimto metų Danijoje įkurtos bendrovės DFDS pavadinimas Lietuvoje ėmė garsiau skambėti 2001 metais, kai, viena didžiausių Europos keltų operatorių, pradėjo veiklą Klaipėdoje. Tiesa, vienas iš šiemet veiklos Lietuvoje dvidešimtmetį pasitikusios įmonės vadovų, lietuviškos bendrovės „DFDS Seaways“ valdybos pirmininkas, DFDS A/S vykdantysis viceprezidentas, atsakingas už laivybos divizioną Pederis Gellertas Pedersenas teigia, kad simpatijas Klaipėdai danai pajutę netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.   Per 20 metų į veiklą Lietuvoje investavusi daugiau negu 400 milijonų eurų, DFDS Klaipėdos uoste sukūrė vieną iš savo keleivių ir krovinių pervežimo Baltijos jūroje centrų ir toliau planuoja investicijas paslaugų kokybei gerinti bei pozicijoms plėsti. „DFDS Seaways“ valdybos pirmininkas pasidalijo ne tik mintimis apie tai, kuo bendrovę sužavėjo Klaipėda, bet ir apie artimiausios ateities DFDS bei viso jūrų transporto sektoriaus iššūkius.  Ne tik geografinis artumas „DFDS Seaways“ valdybos pirmininkas sako, kad žvalgytuvės bendrovės veiklai plėstis Lietuvoje prasidėjusios gerokai iki tuometinės laivybos bendrovės „Lisco“ privatizavimo. Pašnekovas teigia pats nemažai keliavęs dar buvusioje Sovietų Sąjungoje ir jau tuo metu Lietuvą įvertinęs kaip vieną geriausių krypčių keleivių ir krovinių gabenimo jūra verslui plėtoti. „Kultūros požiūriu, jaučiamės esą artimesni Lietuvai negu Latvijai ar Estijai, jau nekalbant apie geografinį artumą. Puikų įspūdį paliko ir Lietuvos švietimas, ypač uostamiestyje ir jo apylinkėse, kur daug dėmesio skiriama jūreivystei. Bendradarbiaujame su Klaipėdoje įsikūrusia Lietuvos aukštąja  jūreivystės mokykla ir su Klaipėdos universitetu, rengiančiu mūsų veiklai būtinus specialistus. Tiesą sakant, uostamiestyje išugdytais darbuotojais, dirbančiais ir jūroje, ir krante, dar nė…

Į plėtrą ir atsinaujinimą aktyviai investuojantis prekybos tinklas „Iki“ penktadienį Klaipėdoje atidarė po rekonstrukcijos neatpažįstamai pasikeitusią „IKI Vėtrungė“ parduotuvę, adresu Taikos pr. 28. Investicijos į jos atnaujinimą siekia 1,7 mln. eurų. Atnaujinant parduotuvę remtasi naujausiomis prekybos vietų tendencijomis, pritaikyti apsipirkimo patirtį gerinantys sprendimai. Didžiausia šios parduotuvės naujovė – specialioje krosnyje vietoje kepamos šviežios, autentiškos picos. Pirkėjams siūlys net 8 rūšių picas „Tęsiame šių metų parduotuvių atnaujinimo maratoną ir atidarome dar vieną atnaujintą parduotuvę Klaipėdoje, kuri yra įrengta pagal naujausius tinklo standartus. Pastebime, kad su laiku keičiasi pirkėjų įpročiai – jie siekia ne tik greito bei patogaus apsipirkimo, bet tikisi ir kokybiško maisto užkandines primenančių jau paruoštų vartoti gaminių asortimento. O klaipėdiečius pačius pirmuosius Lietuvoje jau kviečiame išbandyti ypatingą naujieną – parduotuvėje kasdien kepamų šviežutėlių picų“, – sako sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė. Parduotuvėje dirbs 48 darbuotojai. „IKI Vėtrungė“ atsirado prekybos tinkle iki šiol nematyta pareigybė – profesionalus picų kepėjas. Specialioje, parduotuvėje įrengtoje elektrinėje krosnyje su 14 mm storio akmens padu, jis keps net 8 rūšių plonapades picas. Siekiant išlaikyti geriausią skonį, jos bus kepamos optimalaus dydžio, visą parduotuvės darbo laiką, išskyrus ankstyvas ir vėlyvas parduotuvės darbo valandas. Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje pirkėjai ras gausesnį vaisių ir daržovių skyrių, išplėstas ir šviežios žuvies ant ledo asortimentas.…

‎‎ Projektinės gamybos įmonė „ROTEKSAS“, atliekanti pramoninių gamybinių linijų projektavimo, gamybos ir montavimo darbus, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) plėtrai išsinuomojo du bendro 3,2 ha ploto žemės sklypus ir įsigijo stambiagabaričių įrengimų gamybines patalpas. Per artimiausius metus bendrovė ketina įgyvendinti plėtros projektą, kurio metu bus sukurta 100 naujų darbo vietų bei investuota į naują įrangą. Iki šiol bendrovė gamybinę veiklą vykdė netoli LEZ esančiuose dviejuose gamybiniuose plotuose Klaipėdos rajone – Švepeliuose bei Dauparų kaime. „ROTEKSAS“ iki dabar valdė apie 4 tūkst. kv. m. gamybinio ploto. Nuo šiol LEZ investuotojo statusą įgijusi UAB „Roteksas LEZ“, gamybinius projektus įgyvendins papildomuose 5 tūkst. kv. m., kuriuose atsiras 100 naujų darbo vietų. Pasak „ROTEKSO“ direktoriaus Žygimanto Petronio, sprendimą plėstis padiktavo pastaraisiais metais sparčiai augantys pardavimai, o Klaipėdos LEZ pasiūlė ne tik geras sąlygas bei infrastruktūrą, bet ir šiuolaikišką, bendrovės poreikius kone idealiai atitikusį gamybos pastatą. „Įsigijome stambiagabaričių įrengimų gamyklą, kurioje įrengti dideli vartai, galingi kranai bei poreikius atitinkanti infrastruktūra pasitelkus mūsų turimą patirtį leis gaminti įspūdingą produkciją, o per šalia esantį uostą juos lengvai pristatysime į visą pasaulį. Klaipėdos LEZ galėsime labai paprastai ir greitai išspręsti vidinius ir išorinius logistikos klausimus. Naujojoje gamykloje jau pradėjome darbus, o per artimiausius metus planuojame sukurti 100 naujų…

Prekybos tinklas „Lidl“ visose tinklo parduotuvėse Lietuvoje nuo šio penktadienio aptarnaus tik Galimybių pasą turinčius pirkėjus. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimą nuo penktadienio nedidelėse parduotuvėse riboti pirkėjų srautą iki 30 kv. m žmogui arba aptarnauti tik su Galimybių pasu. Iki šiol didžiojoje dalyje „Lidl“ parduotuvių Galimybių paso nebuvo prašoma, nes jų prekybinis plotas nesiekia 1500 kv. m. „Gerai įvertinome abi alternatyvas. Šiuo metu Galimybių paso prašome trijose tinklo parduotuvėse Vilniuje ir Kaune. Šių parduotuvių rezultatai rodo, jog žmonės priprato prie pokyčių ir noriai naudojasi Galimybių pasu. Taip pat gerai prisimename, kiek nepatogumų pirkėjams sukeldavo srautų reguliavimas pastarojo karantino metu, todėl manome, kad sprendimas savanoriškai prašyti Galimybių paso dabartinėmis aplinkybėmis yra racionalesnis ir tvaresnis“, – sako „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius Radostin Roussev-Peine. Prekybos tinklas planuoja, jog nuo šio penktadienio pirkėjų Galimybių pasus prie įėjimo į parduotuvę tikrins apsaugos darbuotojai, jų planuojama pasamdyti papildomai. Lietuvoje iš viso veikia 59 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės 23-uose šalies miestuose –  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje bei Druskininkuose.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ Klaipėdoje pradėjo „Decathlon“ parduotuvės statybas,  kurios bus užbaigtos kitų metų antrąjį ketvirtį. Prancūzijos sporto reikmenų parduotuvių tinklas „Decathlon“ sutartį dėl parduotuvės statybos Klaipėdoje su „Galio Group“  pasirašė praėjusių metų pabaigoje. Baltijos pr. 26A statoma parduotuvė bus kiek didesnė nei 2,8 tūkst. kv. m ploto, A+ energinio efektyvumo klasės. „Klaipėdoje statoma parduotuvė bus viena iš išskirtinių „Decathlon“ tinkle – pastato apdailai bus naudojami klinkerio elementai, kad parduotuvė harmoningai derėtų prie Klaipėdos miestui būdingo kolorito bei estetikos. Klaipėdos miesto savivaldybės pageidavimu, „Decathlon“ padarė retą išimtį, nes visos parduotuvės paprastai statomos pagal griežtą vieningą tinklo standartą“, – sako Aurimas Martinkėnas, „Galio Group“ NT projektų direktorius. Šalia „Decathlon“ parduotuvės suprojektuota erdvi automobilių stovėjimo aikštelė, bei įrengta visiems miestiečiams atvira krepšinio lauko aikštelė. Parduotuvės statybas įgyvendina statybų bendrovė „Baltijos pašvaistė“. Statybos darbus numatoma užbaigti antrąjį 2022 m. ketvirtį. „Galio Group“ investicijos į šį projektą siekia 5,85 mln. eurų su PVM. Sklype Baltijos pr. 26A, šalia „Decathlon“ parduotuvės, „Galio Group“ plėtoja dar vieną projektą – vadinamųjų „stock-office“ komercinių pastatų kompleksą „STOCK-O“. Tai Lietuvoje dar naujos koncepcijos projektas – daugiafunkcių komercinių pastatų kompleksas leidžiantis mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms suderinti biuro patalpas su sandėliavimo, prekybos arba gamybos patalpomis. „STOCK-O“ kompleksą sudarys…

Didžiausiame Vakarų Lietuvoje prekybos ir pramogų centre – Klaipėdos „Akropolyje“ – investuoja „Aprangos“ grupė bei „Telia“. Mažmeninės prekybos drabužiais lyderė Baltijos šalyse „Aprangos“ grupė pristato Klaipėdai naują prekės ženklą „Orsay“ bei atnaujintą „Mango“ parduotuvę. Telekomunikacijų įmonė „Telia“ klientus pasitiks už beveik ketvirtį milijono eurų atnaujintame salone. Klaipėdos „Akropolio“ valdytojas Ovidijus Zibalis teigia, kad šios investicijos buvo planuotos ir atspindi nuoseklų prekybos ir pramogų centro bei jame įsikūrusių partnerių tikslą suteikti plačiausią pasirinkimą ir aukštos kokybės paslaugas. „Šiuo metu svarbiausias mūsų prioritetas – klientų ir darbuotojų saugumas bei higienos reikalavimų laikymasis. Tačiau, neužmirštame ir siekio siūlyti kuo platesnį, įvairesnį prekių bei paslaugų asortimentą. Ir toliau siekiame išlikti pagrindiniu klientų pasirinkimu, suteikiant jiems apsipirkimo patirtį, niekuo nenusileidžiančią geriausiems užsienio pavyzdžiams“, – sako O. Zibalis. Klaipėdoje – modernizuota „Mango“ ir nauja „Orsay“ parduotuvė Drabužių prekybos lyderė „Aprangos“ grupė nuosekliai plečiasi Klaipėdos „Akropolyje“, kuriame šiemet jau atnaujino „Stradivarius“ parduotuvę, o dabar investavo į Ispanijos prekės ženklo „Mango“ parduotuvės modernizavimą. Klaipėdiečiams pristatomas ir seniai planuotas projektas „Orsay“, kuriam jau kurį laiką buvo dairomasi tinkamos lokacijos. „Klaipėdos „Akropolį“ visuomet vertinome kaip potencialų prekybos centrą, todėl tęsiame parduotuvių atnaujinimą bei matome galimybių naujiems prekės ženklams. „Mango“ jau turi nuolat augantį gerbėjų ratą, kuris, tikimės, įvertins kartu su…

Visi esame įpratę kartas nuo karto keliauti į kirpyklą, tačiau įsigaliojus karantinui, tenka ieškoti kitų išeičių. Vyrams viskas paprasčiau – užtenka paimti kirpimo mašinėlę ir patrumpinti plaukus. Tačiau ką daryti moterims? Profesionalų rekomendacijos Mokytis kirpimo – nėra lengva. Kirpėjos mokosi kelis metus ir lanko begalę seminarų, kursų. Tačiau pagrindinis patarimas, norint apsikirpti namuose – naudoti mažas žirklutes. Kuo mažesnės žirklutės, tuo smulkesnė bus padaryta klaida. 2-3 cm likus iki galiukų – užriškite plaukų gumytę. Tai padės matyti visus galiukus vienoje vietoje. Tuomet laikykite gumytę ir kirpkite smulkiais judesiais. Taip bus mažesnė tikimybė suformuoti negražią plaukų liniją. Kuomet ilgiausių plaukų galiukų nebeliks, nuimkite gumytę ir procedūrą kartokite plaukus sušukavę į kitą pusę. Taip pat Youtube kanale galima rasti nemažai vaizdo įrašų, kurie palaipsniui rodo kiekvieną kirpimo etapą. Štai vienas iš populiariausių pavyzdžių: Plaukų kirpimas namuose vyrams Plaukų kirpimas vyrams, kurie nenori skusti galvos plikai, yra tikrai nelengva užduotis. Tačiau ir čia galima atrasti sprendimų Youtube platformoje. Vieną populiariausių kirpimo metodų karantino metų, rodo Aaron Marino, kuris viską pavaizduoja ant savo paties plaukų žingsnis po žingsnio. Verta pamatyti! 5 patarimai, kurie pravers apsikerpant namuose Įsigykite kirpimui pritaikytas žirkles, nes paprastos gali pažeisti plaukų galiukus. Tai padaryti galite internetinėse parduotuvėse.Turėkite padėjėją, kuris palygins…

XXI a. žmogus nuolat skuba, patiria stresą, turi įveikti begalę sunkumų įvairiose gyvenimo srityse, pradedant darbu, baigiant santykiai šeimoje. Nieko nuostabaus, jog sprendimų, kaip paversti gyvenimą harmoningu, knygos ir įvairūs filmai, siūlo daug. Štai Vakarų šalyse, apie susidomėjimą asmenybės tobulėjimu byloja net milžiniški išleidžiamų, šio žanro knygų, tiražai. Asmeninis tobulėjimas: kodėl tai gerai? Visuomenėje įsivyrauja naujos vertybės, tokios kaip sveika mityba, sportas, aktyvus laisvalaikis, pozityvus mąstymas ir pan. Apie visa tai yra išleista nemažai knygų, bei sukurta filmų. Tačiau, ką apie tai mano specialistai? Dvasinio intelekto knygų autorius Rimvydas Židžiūnas teigia, jog toks asmeninio tobulėjimo populiarėjimas yra itin gerai lietuviams, mat tauta garsėja dideliu savižudybių, skyrybų bei alkoholizmo statistika. Todėl, sveika gyvensena ir pozityvus mąstymas yra puikus būdas spręsti šias problemas. Kodėl žmonėms naudinga mokytis didinti savo dvasinį intelektą? Visų pirma, gerėja emocinė savijauta, darbingumas, santykiai, geriau išsimiegame. Antra, tai padeda įveikti stresą, moko spręsti problemas, didina motyvaciją, augina pasitikėjimą savimi. Tai, iš tiesų, naudinga visose gyvenimo sferose. Juk tokius žmones, net visuomet lydi sėkmė! Knygų pagalba tobulėjimui ir savęs pažinimui Dėl įvesto karantino, daugelis mūsų dirba namuose arba net visai nedirba. Tokiu atveju didžioji dauguma sėdi namuose ir valandų valandas žiūri televizorių, valgo ir tinginiauja. Tai nėra blogai, tačiau…