Neringa

Artėjantis savaitgalis Neringoje pažers prancūziškų vaizdų, garsų, ir skonių – rugsėjo 20–23 d. čia vyks Prancūzų kultūros dienos. Nemokamų renginių ciklas pristatys prancūzų kiną, muziką, literatūrą, virtuvę ir net šiuolaikinį cirką. „Neringos kultūriniame kraštovaizdyje susitinka pasaulis, o atidžiau į jį žvelgiantys atpažįsta ir frankofoniškų elementų, paskatinusių mus organizuoti Prancūzų kultūros dienas Neringoje, – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Anot jo, istorija liudija, kad dvidešimtojo amžiaus pradžioje prie Neringos kraštovaizdžio formavimo prisidėjo ir prancūzų kariai, galimai čia buvę ir 19 amžiuje, vykstant Prūsijos-Prancūzijos karui. Fotografo Antano Sutkaus ikoninė nuotrauka, kurioje užfiksuotas 1965 m. Kuršių nerijos kopomis einantis prancūzų filosofas Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Sartre), garsina Neringą pasaulyje, o jos įkvėpta skulptūra „Prieš vėją“ tapo turistų traukos objektu Lietuvos pajūryje. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro duomenimis, kasmet vis daugiau prancūzų keliautojų atranda Neringą: 2018 m. Prancūzija užėmė ketvirtąją vietą TOP 10 šalių sąraše. Prancūzų kultūros dienas Neringoje rugsėjo 20 d. pradės literatūros tema. Nidoje bus pristatytos Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygos lietuvių kalba. Bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje, rugsėjo 20–21 d. Neringoje bus parodytos kino juostos „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko ir „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge…

Artėjantį savaitgalį, rugsėjo 13-14 dienomis, programas apjungus dviems ilgamečiams renginiams, Juodkrantėje gims nauja šventinė tradicija.  Čia vyks daugiau nei pusę amžiaus skaičiuojanti  Žvejo šventė, vasarą iškeičianti į rudenį bei į jos programą įsiliejantis tradicinis futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti. Žvejo šventė į rugsėjo vidurį perkeliama, nes šis laikotarpis puiki proga vasaros darbus baigusiems žvejams pabūti kartu. Neatsiejama šios šventės dalimi visuomet būdavo sporto varžybos, tad beveik du dešimtmečius vykstantis futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti taps pagrindiniu jos šventiniu akcentu. Pirmąją šventinę dieną, rugsėjo 13-ąją, Liudviko Rėzos kultūros centre bus pristatoma paroda „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo”, kurią parengė Neringos muziejai (nuo 10 iki 18 val.), o dailininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas skaitys paskaitą „Žvejys dailininko akimis” (19 val.). Šeštadienį, rugsėjo 14-ąją, Juodkrantės futbolo aikštyne šurmuliuos mugė, veiks paroda „Neringos žvejų istorijos“ bei vyks minėtasis futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti. Šventinę nuotaiką kurs kapelos „Kuršininkai“ ir „Joldija“. Bus pristatoma pasieniečio profesija. Netrūks žvejiškų pramogų. Vakare vyks futbolo varžybų nugalėtojų apdovanojimai bei šventinis koncertas, kuriame pasirodys grupė „69 Danguje“ bei Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė. Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9), pradžia 18 val. Šventė „Kai džiūsta tinklai“…

Jau 25-ajį kartą Neringoje vyksta savo ribas kasmet vis labiau plečiantis tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“. Šiais metais plenere dalyvauja kūrėjai iš Indijos, Nepalo, Pietų Korėjos, Latvijos, Ukrainos, Slovakijos ir Lietuvos. Visą šią savaitę juos galima išvysti įvairiausiuose Neringos erdvėse. Ekspresionistines „Brüke” kartos tradicijas tęsiančio plenero dalyviai įkvėpimo semiasi iš Neringos kraštovaizdžio. Įvairiose erdvėse pasklidę kūrėjai kuria ypatingas nuotaikas, menančias Nidos dailininkų kolonijos gyvavimo laikmetį (XIX a pab. – XX. a. pirma pusė). Nidos dailininkų kolonija – viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse ir viena žymiausių vokiečių menininkų kolonijų. Tokie dailininkų susibūrimai prieš šimtmetį keitė vietos bendruomenių gyvenimą. Ne išimtis ir Nida, iš žvejų kaimelio tapusi vokiečių intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta. Žymiausias Nidos dailininkų kolonijos svečias buvo rašytojas Tomas Manas, o po pasaulį paplitę prieš šimtmetį čia tapiusių dailininkų darbai dar ir dabar garsina šią vietovę. Žinia apie Neringą ir Kuršių neriją po pasaulį plinta ir dėka šią savaitę čia vykstančio tapybos plenero. Tai pastebi ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. „Per savo darbus, teptuką garsinate Neringą, parodote ją pasauliui ir mes esame jums už tai dėkingi. Linkiu, kad visi išvydę jūsų darbus norėtų čia atvykti, o kurorto gyventojus kviečiu visuomet svetingai sutikti kurianti žmogų“, – apie plenero…

Rugsėjo 9-15 d. vyks jau 42-ąjį kartą Lietuvos fotomenininkų sąjungos organizuojamas vienas didžiausių fotografijai skirtų renginių Baltijos šalyse NIDA2019. Kaip ir kasmet, šiųmetinė simpoziumo programa itin plati: ją sudarys paskaitos, parodų atidarymai, menininkų prisistatymai, kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros bei naktinės projekcijos, o vakarais neformaliems susitikimams bei gyvo garso koncertams svečius kvies renginio partneriai „Zuikio daržas“ bei „Kaštonas“. Kaip ir kasmet, kiekviena iš 4 pagrindinių renginio dienų atitiks tam tikrą temą ar problematiką: „Kolekcionuojant fotografiją“, „(Ne)aktyvizmas mene“, „Sankirtos“, „Ateitys“. Tarp NIDA2019 dalyvaujančių menininkų bus galima išvysti tokių pasaulyje garsių menininkų kaip Mathieu Asselin, 2017 m. laimėjusį prestižinį „Paris Photo-Aperture Foundation“ apdovanojimą bei šiais metais Pinčuko meno centre pagrindinį konkurso apdovanojimą „Ateities kartos meno prizas“ pelniusią Emiliją Škarnulytę. Taip pat savo kūrybą pristatys ir tokie jaunieji kūrėjai, kaip Justinas Vilutis, Vytautas Kumža, Agnė Rita Kučinskaitė ir kiti. Teorinių paskaitų dalį sudarys plataus spektro pranešimai. Tarp užsienio lektorių bus galima išgirsti Latvijos tarpdisciplininio meno bei neformaliojo ugdymo srityse dirbančios Elīna Ķempele paskaitą „Aktyvizmas Baltijos regiono mene“, Lenkijoje gyvenančio menotyrininko bei kuratoriaus Adam Mazur pranešimą „Nežinoma Lietuvos fotografija“ bei tarpdisciplininio meno kūrėjo, dirbusio su legendiniu Ispanijos režisieriumi Adrián Onco paskaitą „Pere Portabella: kinas anapus kino“. Tuo tarpu lietuvių lektoriai, tokie kaip Aistė Paulina Virbickaitė…

Ketvirtadienį baigėsi tradicinis, jau 11–as tarptautinis festivalis Neringoje „Baltijos banga“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino sklaidai. Jau antrą vasarą šio festivalio žiūrovai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusius filmus. Šįmet daugiausia balsų surinko ir Neringos savivaldybės įsteigtą „Vėtrungės“ apdovanojimą pelnė režisierės Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“. Režisierės dėmesio centre – apžvalgos aikštelė Juodkrantės kormoranų perimvietėje, į kurią žmonės plūsta stebėti mirusį mišką. O juos stebi ir girdi tūkstančiai juodų paukščių. Filmo premjera įvyko Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje, autorė apdovanota „First Feature Swatch Art Peace Hotel Award“; tarptautinime „Zinebi“ filmų festivalyje Ispanijoje filmas pelnė didįjį prizą už ilgametražį debiutą. „Rūgštus miškas“ rodytas tarptautiniuose kino festivaliuose Italijoje, Islandijoje, Graikijoje, Čekijoje, Latvijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Estijoje įvairiose JAV valstijose, Australijoje ir kt. Du Kinematografininkų sąjungos diplomai ir prizai atiteks taip pat daug žiūrovų balsų surinkusiems filmams – vaidybiniam režisierės Marijos Kavtaradzės filmui „Išgyventi vasarą“ ir rugsėjo 13 d. kelionę kino teatruose pradėsiančiam naujam dokumentiniam režisierės Aistės Žegulytės filmui „Animus animalis (Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“. Apdovanojimai režisierėms bus įteikti Vilniuje, Kinematografininkų sąjungos Kino klubo atidarymo metu, rugsėjo viduryje, prasidedant filmų ciklui „Baltijos bangos atgarsiai“. Ciklą pradės daug susidomėjimo ir komplimentų šiųmetiniame festivalyje sulaukusi poetinės dokumentikos klasikos programa „Mažieji šedevrai“. Festivalyje „Baltijos…

Šį savaitgalį atsisveikinsime su kalendorine vasara, tačiau gražiausiu šalies kurortu tituluojama Neringa su vasariškomis pramogomis atsisveikinti neskuba. Jau šį savaitgalį kurortas kviečia į festivalį „Bobų vasara“, kurio iniciatyvos vyks po atviru Neringos dangumi. Be gausybės veiklų, rugpjūčio 31-ąją Nidoje įvyks šventinis koncertas, kuriame savo pasirodymą surengs legendinės grupės „Hiperbolė“ žvaigždė Igoris Berinas. Pasak renginio organizatorių, šiuo festivaliu siekiama pabrėžti, kad kalendorinė vasara nereiškia vasariškų pramogų pabaigos. Orų prognozės byloja, kad ir rudenį netruks dienų, tinkančių laiką leisti paplūdimyje, o Neringos renginių programa kurs vasariškam kurortui būdingą šurmulį. Neringa jau kelis metus stebi džiuginančią tendenciją – vis gausiau lankytojų į kurortą užsuka ir rudens mėnesiais. Šiuo metų laikų Neringoje sutiksite svečius, kurie mėgsta kiek lėtesnį, romantiškesnį poilsį bei įvairiausių nacionalinės bei tarptautinės reikšmės renginių dalyvius. Jau šį šeštadienį Nidos jachtų uoste vyksiančiame festivalyje „Bobų vasara“ savo pasirodymus surengs „Hiperbolės“ legenda I. Berinas su grupe „Huge Soul“, „Sadūnai“ bei daugybe kitų kolektyvų. Juodkrantėje šią dieną savo knygą „Klaipėda senuose žemėlapiuose” pristatys Kęstutis Demereckas (Liudviko Rėzos kultūros centre). Šeštadienio vakarą Neringa prisidės ir prie tarptautinės iniciatyvos – „Senovinės ugnies naktis“. Taip bus paminėtas Baltijos kelio 30-metis. Iniciatyva vyks Nidos centriniame paplūdimyje, Preiloje prie gelbėjimo stoties, Juodkrantėje ties mažąja gelbėjimo stotimi. Be šių iniciatyvų…

Raganų kalnas, unikalus Juodkrantės medinių skulptūrų parkas po atviru dangumi, kuriame eksponuojama apie 100 Lietuvos tautodailininkų ir menininkų darbų, šiemet mini 40-metį. Vienas lankomiausių Vakarų Lietuvos turizmo objektų rugpjūčio 30-ąją sulauks specialistų komandos: tądien prasidedančio simpoziumo metu medžio skulptoriai atnaujins ekspozicijos kūrinius ir paruoš juos šaltajam sezonui. „Medinės Raganų kalno skulptūros jau gali būti vadinamos ilgaamžėmis, tačiau jos vargu ar atlaikytų reguliarią metų laikų kaitą be profesionalų priežiūros, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė. – Šįkart per simpoziumo savaitę bus atnaujintos skulptūrų detalės, planuojama nuvalyti samanas, puvinį, impregnuoti medieną ir atlikti kitus kosmetinius darbus, kad menininkų kūriniai dar ilgai džiugintų kurorto svečius.“ Medinių skulptūrų atnaujinimo simpoziumą finansuoja Neringos savivaldybė. Raganų kalno keturiasdešimtmečio proga „Neringos muziejai“ dalijasi faktais apie šio išskirtinio gamtos parko istoriją bei dabartį. Beje, jis svečiams atviras visus metus, o apsilankyti čia galima nemokamai. Skulptūrų įvairovė Raganų kalnas su skulptūrų ekspozicija – darnus gamtos ir žmogaus kūrinys, padalytas į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako sutiksite žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes bei primenančius Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: čia buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia…

Siekiant gelbėti šimtamečius Kuršių nerijos medžius, bus vykdomas atrankinis sanitarinis miško kirtimas ir kenkėjo pažeistos medienos išvežimas. Darbus pradėti planuojama rugpjūčio 29-ąją. Tokių priemonių VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys priverstas imtis dėl būtinybės sustabdyti sparčiai plintantį pavojingo medžių liemenų kenkėjo – Žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) plitimą Juodkrantės sengirėje. Kaip informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinys, Žievėgraužio tipografo populiacijos augimas Juodkrantės sengirėje stebimas jau kelis metus. Šis kenkėjas sparčiai dauginasi susidarius palankioms klimato sąlygoms. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis. Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Palankios sąlygos šiems kenkėjams daugintis susidarė Juodkrantės sengirėje – šimtamečiai medynai yra nusilpę dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, sausrų, nederlingo dirvožemio, didelių rekreacinių apkrovų ir pan. Susidarius ypatingai palankioms sąlygos kenkėjams plisti, masiškai puldami vabalai „įveikia“ ir sveikus medžius. Tipografo užpultos šimtametės eglės, net ir pušys, nudžiūsta. Džiūvimo židiniai fiksuojami apie 8,2 ha plote. Vienintelis būdas sustabdyti šimtamečių eglių džiūvimą – iškirsti ir išvežti šviežiai užpultas egles bei pušis. Tokių priemonių miškininkai privalo imtis, atsižvelgiant į Miško apsaugos sanitarines taisykles. Jos teigia, kad sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo…

Paskutinį vasaros savaitgalį šimtai rotariečių su šeimomis susirinks į Nidoje vyksiančias tradicines sporto žaidynes – „Rotariadą“. Jau aštuonioliktą kartą rengiamoje rotariečių sporto šventėje tikimasi sulaukti arti tūkstančio dalyvių iš Lietuvos Rotary, Rotaract, Interact klubų bei svečių iš užsienio šalių. „Mums garbė ir malonumas priimti tokį būrį žmonių, turinčių kilnių idėjų ir tikslų, mokančių sveikai ir prasmingai leisti laiką, vertinančių bendrystę ir kuriančių brandesnę, bei jautresnę visuomenę“, – vyksiančiu renginiu džiaugėsi Rotariados partnerės Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Pirmą kartą Nidoje vyksiančioje šventėje rotariečiai susirungs 13-likoje skirtingų sporto rungčių, tokių kaip paplūdimio tinklinis, krepšinis, šachmatai, tenisas, biliardas, netgi sportinė žvejyba. Varžybose bus išdalinti 27 medalių komplektai. Ypatingoje vietoje rengiamoje šventėje ir apdovanojimai bus ypatingi – medalius ir taures pakeis specialiai Rotariadai gaminamos vėtrungės. Nors visus vienys sportas, tačiau šventės dalyviams rengiama kur kas daugiau pramogų. Tai ir pažintinis – orientacinis pasivaikščiojimas Nidoje „Ieškome lobių“, išskirtinė ekskursija – žygis į Grobšto rezervatą, ekskursija kanojomis į Parnidžio kopą, saulės palydos prie jūros ir kt. „Mūsų tikslas yra ne tik sportuoti ar išsiaiškinti sportiškiausius Lietuvos „Rotary“ klubus, bet ir surinkti lėšas kilniems tikslams. Šių metų misija – paremti Lietuvos neįgaliųjų irklavimo čempioną, kandidatą į 2020 m. Tokijo paralimpines žaidynes, klaipėdietį Augustą Navicką. Tikime, kad…

Vienybę simbolizuojančio Baltijos kelio 30-ąją sukaktį Neringa kviečia minėti kviesdama į parodas, teatralizuotą koncertą, keliant savo laisvės aitvarą. Savaitgalį prasidės kino festivalis „Baltijos banga“, šiais metais vykstantis Juodkrantėje. Baltijos kelio 30-mečio minėjimą Neringoje pradėjo Preilos bendruomenės namuose pristatyta ir šiuo metu eksponuojama Lietuvos spaudos fotografų klubo paroda. Rugpjūčio 22-ąją Nidos bendruomenės namuose bus pristatoma knyga ir trumpametražis dokumentinis filmas „Gulago partizanai“ (pradžia 19 val.). Knyga ir dokumentinis filmas „Gulago partizanai“ – apie niekada nepasibaigusią Laisvės kovą, apie sukilimus Gulage, kur pirmose gretose stovėjo lietuviai ir ukrainiečiai. Pristatyme dalyvaus knygos ir filmo autoriai Paulius Saudargas ir Goda (Karazijaitė) Krukauskienė. Rugpjūčio 23-ąją – Baltijos kelio dieną Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje (Nidoje) bus eksponuojama šiam taikiam protestui ir įkvepiančiam įvykiui skirta dokumentų paroda. Šią dieną Juodkrantės marių krantinėje ties Raganų kalnu vyks akcija „Pakelk į dangų savo laisvės aitvarą“ (nuo 14 iki 16 val.). Nidoje paminėti Baltijos kelio 30-metį kvies teatralizuotas koncertas „Apie žvėris ir žmones“. Nidos bendruomenės namuose bus atliekamos muzikinės pasakėčios pagal Kristijoną Donelaitį. Kompozitorius Antanas Kučinskas. Rugpjūčio 25-ąją prasidės kino festivalis „Baltijos banga“. Festivalio filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje. Prisiminti visus, kurie įsiliejo į Baltijos kelio…