Neringa

Dėl planuojamos krepšinio aikštelės įrengimo bus kertami medžiai

Dėl planuojamos krepšinio aikštelės įrengimo bus kertami medžiai

Neringos savivaldybė pradėjo viešinimo procedūras dėl leidimo šalinti medžius Juodkrantės pamaryje – vietoje, kur planuojama įrengti lauko krepšinio aikštelę. Siūloma pašalinti du vienetus dvikamienių juodalksnių ir tris – vienakamienius. Medžiai auga adresu L. Rėzos g. 23A (šalia futbolo aikštyno). Šių medžių šalinimas būtinas, norint esamoje Juodkrantės aktyvaus laisvalaikio zonoje įrengti lauko krepšinio aikštelę. Pasirinkimą, kurioje vietoje ši aikštelė turi būti, riboja Kuršių marių pakrantės apsaugos zona, kurioje statyti statinius draudžiama. Kaip numato krepšinio aikštelės supaprastintas statybos projektas, medžių šalinimas neturės įtakos kultūros paveldo vertingosioms savybėms, nes medžiai auga grupėje (23 vnt.). Pašalinti medžiai bus atsodinti –  minėtą medžių grupę papildys nežemesni nei 2 metrų aukščio tokios pačios veislės juodalksniai (alnus glutinosa). Taip pat numatyta pasodinti koloninių skroblų gyvatvorę (ne žemesnę kaip 1.10 m.), kuri krepšinio aikštelę atskirs nuo tinklinio. Siūlymui šalinti medžius pritarė Neringos savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija. Šis siūlymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (H. Manto g. 37, Klaipėda) arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda) per vieną mėnesį nuo teisės akto (Neringos savivaldybės mero potvarkio) paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Neringoje – Šlovės tako atidarymo iškilmės ir joms skirtas koncertas

Neringoje – Šlovės tako atidarymo iškilmės ir joms skirtas koncertas

Birželio 3-ąją Neringoje vyks Lietuvos populiariosios muzikos žvaigždes įmažinančio Šlovės tako atidarymo iškilmės, kurias vainikuos gyvo garso koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šlovės takas atidarytas 1998-aisiais, siekiant įmažinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“, kuriuo buvo skelbiama vasaros sezono pradžia Neringoje. Pirmieji Šlovės take savo rankų įspaudus paliko – festivalio idėjos autorius ir organizatorius Arūnas Valinskas, atlikėjai: Česlovas Gabalis, Veronika Povilionienė, Rosita Čivilytė, Ovidijus Vyšniauskas, šviesios atminties Stasys Povilaitis ir festivalio simbolis – Vytautas Kernagis-Benas, o metais vėliau – Andrius Mamontovas, grupė „Studija“ bei 2004-aisiais – Marijonas Mikutavičius. „Festivalis paliko ryškų pėdsaką kiekvieno lietuvio širdyje ir svajingos, veržlios vasaros simboliu tapo ne tik neringiškiams. Dar labiau mylėti Neringą, dar labiau ja žavėtis įkvepia festivalio mums dovanotos dainos, skambančios iki šių dienų. Festivalis yra Neringos istorijos dalis, kurią įprasminame atnaujinamu Šlovės taku“, –  pažymi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Daugiau nei du dešimtmečius Šlovės taką su festivalio atlikėjų rankų įspaudais buvo galima rasti Nidos centrinėje dalyje. Pradėjus įgyvendinti šios teritorijos rekonstrukciją bei sprendžiant kylančias darnaus judumo problemas, takas iškeltas.  Lietuvos muzikos legendų delnų įspaudus nuo šiol bus galima rasti šimto metrų ilgio take, kuris įengtas festivalio ,,Benai, plaukiam į Nidą!“ ištakų vietoje – Nidos uosto kaimynystėje. Būtent šio uosto…
Tarptautinis dėmesys – Nidos nudistų paplūdimiui

Tarptautinis dėmesys – Nidos nudistų paplūdimiui

Žiniasklaidos milžinė CNN pažymi – kad praėję metai buvo išskirtiniai nuogumui.  Berlynas neseniai paskelbė, kad Vokietijos sostinės viešuosiuose baseinuose moterys gali plaukioti be viršutinės bikinio dalies, o Nantucket sala (JAV) viršutinės aprangos dalies paplūdimiuose atsisakė, kuomet vietiniai nubalsavo „už lyčių lygybę paplūdimiuose“. Po kelerius metus trukusios pertraukos dėl Covid-19, sugrįžo kampanijos „Free The Nipple“ („Išlaisvink spenelį“) eisenos į Niujorko, Vankuverio, Paryžiaus gatves ir kitas vietas. Tokios pat nuotaikos sklandė ir įvairiuose mados renginiuose, BRIT apdovanojimuose Londone. CNN portalo žurnalistas publikacijoje apie 20 geriausių pasaulio paplūdimių nudistams pastebi, kad pasaulyje yra kaip niekad daug vietų degintis, maudytis ir statyti smėlio pilis nusimetus drabužius.  Tokių vietų rasite bet kuriame žemyne – o kaip vienas įspūdingiausių paplūdimių yra išskiriamas – Nidos nudistų paplūdimys. Žiniasklaidos milžinė skelbia, kad vėsi Baltijos jūra gal gali ir neatrodyti kaip pati akivaizdžiausia vieta maudynėms, bet nuostabus ir smėlėtas Kuršių nerijos pusiasalis yra viena vaizdingiausių Europos vietų, kurioje galite nusirengti nuogai. „Paplūdimys su laukiniais augalais apaugusiomis kopomis (vienomis aukščiausių Europoje) bei palei pakrantę besidriekiančiu mišku, 19 amžiuje buvo dėmesio centre tarp menininkų kolonijos, traukusios čia garsius to laikmečio tapytojus, poetus rašytojus, atstovų“, –  rašoma CNN portalo publikacijoje, paskelbtoje gegužės 29 d. Neringos savivaldybė visiškai sutinka su CNN apžvalgininkais bei…
Priminimas: draudžiamas paspirtukų ir motorinių dviračių eismas Kuršių marių krantine Nidoje

Priminimas: draudžiamas paspirtukų ir motorinių dviračių eismas Kuršių marių krantine Nidoje

Neringos savivaldybė primena, kad Kuršių marių krantinėje nuo sporto mokyklos iki Purvynės gatvės draudžiamas motorinių dviračių ir paspirtukų eismas. Kaip laikomasi šio draudimo, šiandien tikrino Neringos savivaldybės administracijos specialistai kartu su Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato pareigūnais. Draudimą žymintys kelio ženklai 340 „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“ įrengti praėjusiais metais, įvertinus padidėjusį nelaimingų atsitikimų su motoriniais dviračiais ir paspirtukais skaičių bei tai, kad Nidos marių krantine einančių takų infrastruktūra šioms transporto priemonėms nėra pritaikyta. Asmenys, ketinantys važiuoti minėta kryptimi motoriniais dviračiais ar paspirtukais, kviečiami pasirinkti apvažiavimą, einantį Pamario bei Skruzdynės gatvėmis. Kaip kurorto gyventojai ir svečiai laikosi draudimo, Neringos savivaldybės administracijos specialistai kartu su Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato bendruomenės pareigūnu stebėjo Kuršių marių krantinėje ties Bardų skveru ir senojo Nidos uosto teritorija.  Sutikti pažeidėjai buvo draugiškai supažindinti su taisyklėmis.  Jauniesiems dviratininkams taip pat priminta būtinybė asmenims iki 18 metų važiuojant paspirtuku ar dviračiu dėvėti šalmą. Įgyvendinti prevencines priemones bei vykdyti kontrolę šią vasarą planuojama dar ne kartą.
Mokinių finansinis ir skaitmeninis raštingumas bus skatinamas diegiant naujoves

Mokinių finansinis ir skaitmeninis raštingumas bus skatinamas diegiant naujoves

Neringos gimnazijos valgykloje bus įdiegta atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūra – taip tikimasi skatinti mokinių finansinį ir skaitmeninį raštingumą. Šios naujovės bus įdiegtos įgyvendinant projektą „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“. Projekto tikslas – formuoti ir ugdyti praktinį būsimų mokesčių mokėtojų finansinį ir skaitmeninį raštingumą bei sąmoningumą, paskatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigose diegiant ir atnaujinant tam pritaikytą infrastruktūrą. Projektu tiesiogiai prisidedama prie mokinių finansinės elgsenos kaitos, susijusios su praktiniais finansinio raštingumo įgūdžiais. Mokiniai praktiškai susipažins su finansinėmis paslaugomis, plėsis skaitmeninių paslaugų vartojimas bendrojo ugdymo įstaigose, kas yra ypač aktualu kuriant šiuolaikišką bei modernią mokyklą. Mokiniai ugdys įgūdžius saugoti savo turimas atsiskaitymo priemones, neatskleisti slaptažodžių, stebėti savo išlaidas, suprasti, kas yra finansinis sukčiavimas, ir mokysis jį atpažinti. Tokiu būdu ilgainiui bus kuriama skaitmeninėms ir ypač finansinėms technologijoms imli rinka, kuri prisidės prie geresnio Lietuvos kaip investicijų krypties vertinimo, o tai, savo ruožtu, padės pritraukti daugiau privačių lėšų strateginėms sritims finansuoti. Projekto metu remiamos veiklos ir projekto apimtis: Atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūros diegimas ir (arba) atnaujinimas bendrojo ugdymo įstaigose: projekto lėšomis mažiausiai 242 bendrojo ugdymo įstaigos savo valgyklose įsidiegs / atsinaujins kompiuterinę kasos įrangą, savitarnos terminalus. Mokinių aprūpinimas elektroniniais mokinio pažymėjimais su mokėjimo funkcija ir kitais papildomais funkcionalumais:…
Informacija apie pratybas gegužės 22 – birželio 3 dienomis

Informacija apie pratybas gegužės 22 – birželio 3 dienomis

Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba informuoja, kad nuo š. m. gegužės 22 dienos iki  š. m. birželio 23 dienos Kuršių nerijoje Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba vykdys pratybas. Pratybų metu bus naudojamos mūšio imitacinės priemonės (mokomieji  šoviniai ir pirotechnika).
Neringoje –  Karinių jūrų pajėgų fuzilierių būrio įkurtuvės

Neringoje –  Karinių jūrų pajėgų fuzilierių būrio įkurtuvės

Nuo gegužės 12 d. Neringoje, Nidos jūros stebėjimo poste, bus dislokuojamas naujas Karinių jūrų pajėgų padalinys (KJP) – Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Apsaugos kuopos 3-asis pėstininkų (fuzilierių) būrys. KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba buvo įkurta 2022 m. rugpjūčio 1 d., į vieną dalinį sujungus Povandeninių veiksmų komandą ir apsaugos kuopą.  Šio KJP dalinio uždaviniai – taikos, krizės ir ginkluoto konflikto metu vykdyti uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos užduotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje, siekiant užtikrinti tinkamą uosto funkcionalumą, nacionalinėms reikmėms ir sąjungininkų atvykimui bei bendrų operacijų su NATO vykdymui. Apsaugos kuopos pagrindinė užduotis – saugoti ir ginti svarbiausius KJP infrastruktūros objektus. Apsaugos kuopos pagrindą sudaro nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos kariai, atliekantys 9 mėnesių karo tarnybą. Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūros stebėjimo postas Nidoje dislokuotas jau nuo 1993 m., kuomet postas buvo perimtas iš Rusijos Federacijos karinio laivyno. Daugiau kaip 30 metų KJP kariai iš Nidos posto radiolokacinėmis priemonėmis vykdo Lietuvos teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos, bei Kuršių mariose demarkuotos valstybinės sienos su Rusijos Federacija stebėjimą. Nuo gegužės 12 d. Karinių jūrų pajėgų dislokavimas Neringoje sustiprinamas nauju padaliniu ir naujomis KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos užduotimis. Žodis „fuzilierius“ (fusilier)…
Pavasaris – švarinimosi metas: ką būtina žinoti

Pavasaris – švarinimosi metas: ką būtina žinoti

Pavasariui gerokai persiritus į antrą pusę, Neringoje įsibėgėja aplinkos tvarkymo iniciatyvos. Kaip ir kasmet, prie Kuršių nerijos tvarkymo šiais metais prisidėjo Neringoje veikiančios įstaigos ir organizacijos. Aplinką tvarkė ir Neringos savivaldybės administracija. Neringos savivaldybė primena, kad tvarkant aplinką, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atliekos turi būti surūšiuotos (plastikas, stiklas, popierius, mišrios ar žaliosios). Gamtinės teritorijos turi būti sutvarkomos kuo anksčiau (dėl artėjančio paukščių perėjimo meto). Žaliosios atliekos turi būti dedamos šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių – jas mesti į šiuos konteinerius – draudžiama. Visos kitos atliekos pagal galimybę privalo būti dedamos į joms skirtus konteinerius, o jeigu jų kiekis labai didelis (į konteinerius netelpantis), jos sukrautos netradicinėse vietose, apie tai būtina informuoti Neringos savivaldybės administraciją. Didelių gabaritų atliekos (pvz.: buitinė technika, baldai, padangos, seni čiužiniai ir kt.) negali būti paliekamos šalia konteinerių – jas galite pristatyti į Neringos miesto didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Nidos-Smiltynės pl. 12). Jei norite prisidėti prie aplinkos tvarkymo organizuojant talką, informuoti apie netradicinėse vietose paliktas surinktas atliekas (didesnius kiekius) – kreipkitės į Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausiąją specialistę Renatą Jakienę tel. (8~469) 52344, el. p. [email protected].
Išskirtinė galimybė: Nidoje duris išankstiniams lankytojams atveria Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovausiantis „Vaikų miško pavilionas“

Išskirtinė galimybė: Nidoje duris išankstiniams lankytojams atveria Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovausiantis „Vaikų miško pavilionas“

18-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovausiantis Jurgos Daubaraitės, Egijos Inzules ir Jono Žukausko kuruojamas „Vaikų miško paviljonas“ balandžio 1 d., 12–15 val. atvers duris visiems lankytojams išankstinėje nebaigtinio darbo peržiūroje (angl. work in progress) Nidoje. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, galerijos salėje, jau kurį laiką kvepia medžiu. Čia Jonas Žukauskas kartu su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi ir Antonu Šramkovu iš kelerius metus kauptos, datuotos bei archyvuotos Kuršių nerijoje augusių medžių medienos, kuri antraip būtų virtusi biokuru, renčia realaus dydžio „Vaikų miško paviljoną“ – tą patį ir tokį patį, koks jau gegužės mėnesį bus atidarytas Venecijoje ir atstovaus Lietuvai. Pasibaigus bienalei, instaliacija bus grąžinta atgal į Kuršių nerijos mišką, kur veiks kaip aplinkosaugos edukacijos erdvė. „Tai, ką pamatysite Nidos meno kolonijoje pristatomame paviljone, yra tarsi hibridas – ir architektūrinis objektas, ir konceptuali struktūra, sukurta siekiant sujungti interjerą bei aplinką ir skirta įgalinti įvairius diskusijų, sąveikų bei žaidimo formatus. Šis objektas sumanytas kaip edukacinis įrankis, potencialiai jungiamas su kitais elementais ar erdviniais bei teminiais segmentais. Salėje regėsite karkasą, suformuotą įsiterpti į tipiško venecijietiško gyvenamojo namo interjerą. Į Veneciją perkelta ši surenkama medinė architektūrinė konstrukcija ir ten jau šimtus metų stovintis pastatas kartu sudarys Lietuvos paviljoną, dedikuotą vaikams. Ateities kartai skirtame „Vaikų miško…
Gautas leidimas statyti krepšinio aikštelę Juodkrantėje

Gautas leidimas statyti krepšinio aikštelę Juodkrantėje

Juodkrantės pamaryje esančią aktyvaus laisvalaikio zoną dar šiais metais papildys nauja krepšinio aikštelė – praėjusią savaitę gautas tai numatantis statybos leidimas. Šios aikštelės projektavimo darbai pradėti, įvertinus Juodkrantės gyventojų siūlymus. Lauko krepšinio aikštelę numatyta įrengti Juodkrantės pamaryje esančioje aktyvaus laisvalaikio zonoje. Šioje teritorijoje jau galima rasti futbolo aikštę, lauko treniruoklių kompleksą, tinklinio aikštelę. Numatoma, kad naujoji lauko krepšinio aikštelė atitiks visus tarptautinius FIBA matmenų reikalavimus. Priėjimui prie krepšinio aikštelės numatoma įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką. Atsižvelgiant į krepšinio aikštelės projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo metu išsakytas pastabas, bus išsaugota ir paplūdimio tinklinio aikštelė. Krepšinio aikštelės Juodkrantės pamaryje statybos darbus planuojama pradėti šių metų pavasarį – Neringos savivaldybės administracija artimiausiu metu numato skelbti rangos darbų konkursą. Nuo šios vasaros Juodkrantė turės net dvi krepšinio aikšteles – krepšinio mėgėjai savo įgūdžius galės gerinti ir gyvenvietės pajūryje. Praėjusiais metais Žaliajame kelyje buvo pradėti dviejų lauko sporto aikštelių  įrengimo darbai – krepšinio ir teniso. Taip tęsiami Neringos savivaldybės planai Juodkrantės Žaliajame kelyje įkurti įvairias sporto šakas apimantį aikštyną. Rangos darbai šioje teritorijoje buvo sustabdyti atšalus orams, tad jiems atšilus – bus tęsiami.
UAB „Neringos vanduo“ informuoja: bus vykdomi magistralinių vandentiekio tinklų į Pervalką plovimo darbai

UAB „Neringos vanduo“ informuoja: bus vykdomi magistralinių vandentiekio tinklų į Pervalką plovimo darbai

UAB „Neringos vanduo“ informuoja, kad siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę, kovo 28-29 d. bus vykdomi magistralinių vandentiekio tinklų į Pervalką plovimo darbai. Šiomis dienomis  vandens tiekimas vartotojams bus stabdomas nuo 9 val. iki 16 val. Talpa su geriamuoju vandeniu buitiniams poreikiams bus palikta aikštelėje prie gyvenamojo namo, adresu Pervalkos 13.  Galimas vandens kokybės pablogėjimas dar keletą dienų. UAB „Neringos vanduo“ atsiprašo už nepatogumus.
Neringa kviečia dalyvauti išskirtinėje iniciatyvoje – sodinti Šimtmečio giraitę

Neringa kviečia dalyvauti išskirtinėje iniciatyvoje – sodinti Šimtmečio giraitę

Neringa savo gyventojus ir kurorto svečius kviečia tapti šiam kraštui svarbios šimtametės tradicijos dalimi – prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo prisidėti dalyvaujant unikalioje, šventinėje Šimtmečio giraitės sodinimo talkoje, kuri vyks kovo 25-ąją ties Juodkrante. Šia iniciatyva siekiama įprasminti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį bei išreikšti padėką Kuršių nerijos apželdintojams ir miškininkams, kurių pastangomis buvo stabilizuoti smėlynai ir sukurtas šiandien UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis. Jo formavimo, apsaugos ir sutvirtinimo darbai tęsiami iki šiol. Idėja organizuoti Šimtmečio giraitės sodinimo talką kilo, kuomet į Neringos savivaldybę kreipėsi kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka priminęs, jog sodinti paminklinius, vardinius medelius valstybei svarbiomis progomis buvusi graži tarpukario Lietuvos tradicija. Nesvetima ji ir Kuršių nerijai: 1928 m. Juodkrantėje, ant Ievos kalno buvo pasodintas Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečiui dedikuotas Laisvės medis, o 1934 m. Smitynėje – 60-ąjį jubiliejų minėjusiam, pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai dedikuotas ąžuolas, kuris auga iki šiol. Šios tradicijos tęstinumas svarstytas Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisijos posėdyje, kuriame dalyvavę Valstybinių miškų tarnybos Kretingos regioninio padalinio atstovai pasiūlė pasodinti ne vieną medį, o visą Šimtmečio giraitę. Į šiaurę nuo Juodkrantės esančioje teritorijoje (1,6 ha plote) numatoma simboliškai pasodinti 2023 vienetus paprastųjų pušaičių ir vardinį Klaipėdos krašto ąžuoliuką. Ceremonijos metu planuojama kolektyviai sugiedoti Tautišką…
Nidoje jau vyksta darbai, skirti į gyvenvietes erdves sugrąžinti Šlovės taką, įamžinantį Lietuvos populiariosios muzikos žvaigždes. Takas bus įkurtas naujoje vietoje.

Nidoje jau vyksta darbai, skirti į gyvenvietes erdves sugrąžinti Šlovės taką, įamžinantį Lietuvos populiariosios muzikos žvaigždes. Takas bus įkurtas naujoje vietoje.

Populiariosios muzikos žvaigždžių Šlovės takas atidarytas 1998-aisiais, siekiant įmažinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą“, kuriuo buvo skelbiama vasaros sezono pradžia Neringoje. Žvaigždžių šlovės taką tuomet atidarė festivalio simboliu tapęs maestro Vytautas Kernagis – „Benas“. Daugiau nei du dešimtmečius Šlovės taką su festivalio atlikėjų rankų įspaudais buvo galima rasti Nidos centrinėje dalyje. Pradėjus įgyvendinti šios teritorijos rekonstrukciją bei sprendžiant kylančias darnaus judumo problemas, takas iškeltas.   „Nusprendėme, kad Šlovės takas turi būti  toje teritorijoje, kur ir vykdavo garsiojo festivalio „Benai, plaukiam į Nidą koncertai“, – pasakoja Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Lietuvos muzikos legendų įspaudus jau nuo šios vasaros bus galima rasti šimto metrų ilgio take greta Nidos uosto. Būtent šio uosto prieigose ir vykdavo garsieji festivalio koncertai, džiugindavę Lietuvos atlikėjų pasirodymais ir Kuršių marių bei Kuršių nerijos panoramomis. Šlovės tako rekonstrukcijos planus Neringos savivaldybė įgyvendina bendradarbiaudama su festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ idėjos autoriumi ir organizatoriumi bei šio  tako sumanytoju Arūnu Valinsku ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).  Susitarta, kad takas ne tik bus įrengtas naujoje vietoje, jį taip pat numatoma plėsti, įamžinant vis naujus Lietuvos muzikos scenos vardus. „Legendinis festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“ yra šiandieninės Neringos istorijos dalis, apie kurią mums ir vėl primins šis šlovės…
Ieškoma galimybių išsaugoti Nidos švyturio pastatų kompleksą

Ieškoma galimybių išsaugoti Nidos švyturio pastatų kompleksą

Neringos savivaldybė tęsia žingsnius dėl Nidos švyturio pastatų komplekso išsaugojimo bei džiaugiasi bendruomenės ir Kuršių nerijos istoriniam paveldui neabejingų žmonių palaikymu. Galimybė išsaugoti Nidos švyturio komplekso statinių vientisumą aptarta Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitete, į kurį kreipėsi Neringos savivaldybės ir bendruomenės planus palaikantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) lektorius, inžinierius Tomas Jačionis. Kaip Kultūros komitetui pristatė T. Jačionis, Lietuva turi unikalią galimybę išsaugoti vientisą Nidos švyturio pastatų kompleksą: „Šis kompleksas iki šiol yra idealiai išlikęs, toks, kokį Lietuva jį gavo. Turime neeilinę galimybę šį kompleksą išsaugoti ir panaudoti muziejų veiklai ir ateities kartoms parodyti, kad esame jūrinė valstybė ir ja ne tik prisistatome, bet ir puoselėjame kultūros objektus“. Nidos švyturio pastatų kompleksą, kuris kaip vientisas objektas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, sudaro aštuoni statiniai. Šiandien Vyriausybė yra priėmusi sprendimą komplekso sudedamąsias dalis parduoti – nepritarimą tokiems planams ne kartą yra išreiškusi Neringos savivaldybė ir bendruomenė, jau praėjusių metų pavasarį išsiuntusi atvirą laišką-kreipimąsi Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis informavo, kad savivaldybė yra parengusi Nidos švyturio statinių komplekso įveiklinimo investicijų projektą – Vyriausybės siūlomuose parduoti statiniuose numatoma įkurti Šviesos muziejų, visuomenei atviras menininkų dirbtuves, specializuotą lauko kavinę-skaityklą. Būtų atvertos galimybės eksponuoti išlikusias senojo Nidos švyturio…
Iš Neringos iškeliavo Eduardo Jonušo skulptūra „Neringos vartai“

Iš Neringos iškeliavo Eduardo Jonušo skulptūra „Neringos vartai“

Neringa kurį laiką bus be vieno iš savo ilgaamžių simbolių – išmontuota įvažiuojančius į miestą penkis dešimtmečius pasitinkanti medinė skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“. Smiltynėje, prie pagrindinio kelio į Neringą, stovinti skulptūra – Neringos miesto garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo kūrinys. Skulptūrinę kompoziciją, pastatytą 1972-aisiais metais, sudaro trys skirtingų formų juodai dažyto ąžuolo medinės dalys – burės. Ant kiekvienos burės yra metalinės vėtrungės, dažytos mėlyna, raudona ir balta spalvomis. Meninę kompoziciją negailestingai paveikė laikas ir gamtos jėgos, tad Neringos savivaldybė iniciavo jos replikos sukūrimo darbus, kuriuos atliks tautodailininkas, žinomas vėtrungių meistras Vaidotas Bliūdžius. Skulptūros „Neringos vartai“ replika turės būti tiksli originalios skulptūros kopija, išlaikant visus parametrus, medienos rūšį bei spalvinę gamą. Metalinės burių vėtrungės bus numontuotos nuo originalios skulptūros ir panaudotos replikoje. Numatoma, kad skulptūra į Neringą sugrįš ateinančių metų pavasarį.
Neringiškiams pristatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla

Neringiškiams pristatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla

Pirmosios veiklos jau vyksta naujojoje Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykloje. Savo indelį į šios mokyklos gyvavimą kviečiami įnešti ir Neringos gyventojai, pakviesti į naujosios įstaigos pristatymą. Kaip bendruomenės narius supažindino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser, kelias link šios mokyklos atsiradimo buvo ilgas, o idėją šalies sostinėje teko ginti kartu su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu. „Džiaugiuosi, kad įrodėm, kad ši mokykla yra reikalinga, o tuomet Europos Sąjungos lėšomis finansuojama programa priėmė mus į savo sąrašą“, – mokyklos atsiradimo aplinkybes prisiminė A. Feser. Lietuvoje iš viso yra 9 gamtos mokyklos ir kiekvieną iš jų yra unikali, skirta pabrėžti tos teritorijos išskirtinumą. Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla – tai neformalaus gamtinio švietimo erdvė, kurioje lankytojai bus supažindinami su Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybėmis, bus padedama suprasti gamtoje vykstančius procesus ir siekiama ugdyti atsakingą elgesį gamtoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai pasakojo, kad edukacijos, skirtos pristatyti nacionalinio parko gamtą, organizuotos ir anksčiau, tačiau naujai kuriama Gamtos mokykla suteiks fizines erdves, kurios praplečia gamtinio švietimo galimybes. Planuojama, kad Gamtos mokykla vykdys neformaliojo švietimo veiklas, moksleivių grupių edukacijas, pamokas gamtoje, mokomuosius ir pažintinius žygius įvairioms grupėms, trumpalaikes ir ilgalaikes stovyklas, seminarus ir kt. Organizuojant Gamtos mokyklos veiklas, kviečiama…
Projekto „Paveldas gyvenimui“ pabaigtuvės

Projekto „Paveldas gyvenimui“ pabaigtuvės

Baigiamas dvejus su pusę metų trukęs projektas „Paveldas gyvenimui“, į kurio įgyvendinimą aktyviai įsitraukė vietos bendruomenė, svečiai, kultūros bei turizmo sektoriaus atstovai. Šią dieną, žyminčią labiau pradžią nei pabaigą, dėkojame visiems, kurie dalyvavo projekto organizuotose dirbtuvėse bei renginiuose, kurių metu gauti pasiūlymai bei pastebėjimai leido suprasti bendruomenės bei svečių poreikius.   Projekto centre – atnaujinta Preilos bibliotekaProjekto kulminacija tapo Preilos bibliotekos renovacija, kuri buvo laukta ne vieną dešimtmetį. Su senosios mokyklos pastatu susiję daugelis vietos žmonių – Preilos pradinę mokyklą lankė arba jie patys, arba jų vaikai. Kuomet dėl mažo mokinių skaičiaus pradinė mokykla buvo uždaryta, joje buvo įkurtas Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos filialas, veikęs iki rekonstrukcijos pradžios. Buvęs avarinės būklės mokyklos pastatas po tvarkybos darbų pasikeitė neatpažįstamai – atnaujintos ir pirmojo, ir anksčiau niekada neįrengto mansardinio aukšto patalpos, įsigyti baldai ir įranga kultūrinėms bei edukacinėms veikloms vykdyti. Bendrame 223,77 kv. m plote veikia knygų abonementas, skaitykla su renginių sale, ekspozicija, pasakojanti Preilos gyvenvietės istoriją, edukacijų erdvė kultūriniams renginiams bei bendruomeninėms veikloms. Renovuotoje bibliotekoje galima ne tik pasiimti knygų – skaityklos patalpose sudarytos galimybės dirbti nuotoliu, organizuoti įvairius kultūrinius renginius ir bendruomenines veiklas. Atnaujintoje bibliotekoje savo erdvę turi ir patys mažiausieji – čia jie gali skaityti, piešti ir bendrauti.…
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija – Thomo Manno kultūros centrui

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija – Thomo Manno kultūros centrui

Keturioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta Viešajai įstaigai Thomo Manno kultūros centrui. Premija šiam centrui skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą klasikinių ir šiuolaikinių menų sklaidos, edukacinės veiklos, literatūros srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione. Centro kandidatūrą premijai gauti pateikė Lietuvos kultūros institutas, rekomendavo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas. Thomo Manno kultūros centras įkurtas 1995 metais, siekiant inicijuoti kultūrinį bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono šalių, diskutuoti Lietuvos visuomenei aktualiais klausimais, analizuoti rašytojo Thomo Manno ir jo šeimos narių kūrybinį palikimą ir rūpintis šio palikimo populiarinimu. Šios viešosios įstaigos kūrėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir Klaipėdos universitetas. Thomo Manno kultūros centras kartu su partneriais rengia tarptautinius renginius, konferencijas, parodas bei prisideda prie kitų naujų, reikšmingų kultūrinių reiškinių tiek Kuršių nerijoje, tiek Lietuvoje gimimo: knygų vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidybos, muzikinių kūrinių sukūrimo ir jų premjerų pristatymo, tarpdisciplininių projektų inicijavimo ir įgyvendinimo. Centro organizuojami renginiai, ypač tarptautinis Thomo Manno festivalis ir Nidos forumas, suteikia galimybę jaunajai kartai, vietos…
Atnaujintas pėsčiųjų – dviračių takas Smiltynėje

Atnaujintas pėsčiųjų – dviračių takas Smiltynėje

Atnaujintas Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantis pėsčiųjų – dviračių takas Smiltynėje prie kopagūbrio. Šis takas yra ypač populiarus tarp  aktyviai laisvalaikį leisti mėgstančių poilsiautojų, jo ilgis siekia beveik 2,5 km (plotis – apie 3 m.). Iki remonto takas buvo itin prastos būklės. Atnaujinant taką užtaisytos duobės, įrengtas išlyginamasis sluoksnis, paklota nauja asfaltbetonio danga. Atliktų darbų kaina – daugiau kaip 200 tūkst. Eur.
Neringos įstaigos jau naudojasi žaliąja elektros energija

Neringos įstaigos jau naudojasi žaliąja elektros energija

Neringos savivaldybės administracija bei šešios savivaldybės biudžetinės įstaigos savo poreikiams jau naudoja švariausią ir žaliausią  energiją,  pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kaip pastebi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, laiku priimti sprendimai ne tik mažina miesto išlaidas elektros energijai, bet ir prisideda prie savivaldybės strateginių tikslų tvariau ir efektyviau naudoti energetinius resursus įgyvendinimo. Pasinaudota Klimato kaitos programos parama Atsinaujinančią energiją įstaigos poreikiams prieš dvejus metus pirmoji pradėjo naudoti Uždaroji akcinė bendrovė „Neringos energija“, ant savo pastato stogo įsirengusi saulės fotovoltinę elektrinę. Nuo šių metų rugsėjo šios įstaigos pavyzdžiu seka ir Neringos gimnazija.  Atsinaujinančius energijos išteklius šių metų rugsėjį pradėjo naudoti ir Neringos savivaldybės administracija kartu su dar keturiomis savivaldybės įstaigomis. Pasinaudodamos Klimato kaitos programos parama šios įstaigos įsigijo nutolusias saulės fotovoltines elektrines iš saulės elektrinių parkų. Sprendimą dalyvauti klimato kaitos programos finansuojamuose projektuose 2020 metais priėmė Neringos savivaldybės taryba. Šiems projektams buvo skirta 80 proc. subsidija, o 20 proc. projektų įgyvendinimui įsipareigota skirti iš Neringos savivaldybės biudžeto. „Saulės elektrinių įsirengimas – puikus sprendimas, nes būtent Neringoje turime daugiausia saulėtų dienų, tačiau mūsų miestui be galo svarbus ir kraštovaizdžio autentiškumas, todėl nusprendėme inicijuoti nutolusių saulės  elektrinių įsigijimą objektams, kur nėra galimybių įrengti saulės fotovoltinių elektrinių“, – argumentuoja meras D. Jasaitis. Įsigytos nutolusios…
Back to top button
Close
Close