Turizmas

Didžiausias vakarų Lietuvos miestas ir vasaros sostinė

Didžiausias vakarų Lietuvos miestas ir vasaros sostinė

Klaipėda ir Palanga iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria ne tik turtinga istorija, kultūra ar įvairia gamtine aplinka, bet ir tuo,  jog tai daugiausiai lankytojų vasarą sulaukiantys miestai, viliojantys maudynėmis Baltijos jūros bangose, ramiu tinginiavimu kopose ir audringu naktiniu gyvenimu. Danės upės pakrantė ir skveras Dangės upės pakrantė ir šalia esantis skveras – tai maža oazė Klaipėdos miesto centre. Praeityje šiame skvere stovėjo senosios laivų statyklos, miesto birža, pašto rūmai. Iki XVIII a. vidurio kitoje upės pusėje esantys pastatai įėjo į pilies gynybinę zoną, todėl jokių civilinės paskirties statinių čia nebuvo. Vėliau ši teritorija buvo padalinta į sklypus ir išnuomota pirkliams – jie čia statė sandėlius ir kitus pastatus. Unikalus savo pastatymo vieta, platėjančia forma ir netaisyklingu užstatymo plotu statinys prie pat Danės upės XIX a. tapo jūrų ir upių prekybos ir didžiausio Klaipėdos turgaus dalis. Jis buvo naudojamas ne tik grūdų produktų saugojimui ir prekybai, bet ir kaip geležies gaminių sandėlis, parduotuvė. Po karų, nusiaubusių Klaipėdą, neišvengiamai pasikeitė ir miesto veidas. Kartu pasikeitė ir ši vieta.  Dabar istoriniame pastate Žvejų g. 18A įkurtas „Michaelson boutique hotel” viešbutis, o Dangės upės skvere neliko senų pastatų, tačiau žaliuoja daug vertingų augalų. Klaipėdos universiteto botanikos sodas Iš Klaipėdos miesto centro palei Dangės upę…
Klaipėdos krašto muziejai, kuriuos verta aplankyti

Klaipėdos krašto muziejai, kuriuos verta aplankyti

Keliaudami link Pajūrio nepraleiskite progos aplankyti unikalius Klaipėdos krašto muziejus. Rekomenduojami muziejai puikiai supažindins su Mažosios Lietuvos krašto kultūra ir palikimu. Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus Keliaujant nuo Kartenos Salantų link privažiuosite Nasrėnų kaimą, kuriame įsikūręs rašytojo ir visuomenės ir bažnyčios veikėjo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. Svečius pasitinkanti Palangos Juzės skulptūra kviečia užsukti į muziejų, kuriame eksponuojami asmeniniai vyskupo daiktai, dokumentai, jo ir apie jį parašytos knygos, liaudies meistrų sukurti Motiejaus Valančiaus literatūrinių kūrinių personažai. Sodyboje stovi liaudies architektūros paminklas – XVIII a. klėtis. Penkių kamarų klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos. Muziejaus sodyba papuošta septyniomis Kretingos rajono tautodailininkų sukurtomis monumentaliomis ąžuolinėmis medžio skulptūromis. Kretingos muziejus su Žiemos sodu Toliau keliaujame pro Salantus link Kretingos, kur mūsų jau laukia muziejus su garsiuoju Žiemos sodu. Muziejus įkurtas Tiškevičių dvaro rūmuose, kurie buvo pastatyti XIX a. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais ir šiuolaikiniais meno kūriniais, archeologijos vertybėmis, numizmatika. Dvaro malūne veikia etnografinė ekspozicija, pristatanti senąją liaudies buitį, Kretingos krašto istoriją, taip pat Tradicinių amatų centras, kuriame organizuojamos įvairios edukacinės programos. Lankytojų ypač mėgstama įstiklinta dvaro oranžerija – Žiemos sodas, kuriame visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai. „Memel Nord“ baterija-muziejus Nuo Kretingos sukant pajūrio link,…
Šiandien Klaipėdos švyturys atveria duris

Šiandien Klaipėdos švyturys atveria duris

Klaipėdos švyturyje šeštadienį bus minima Pasaulinė švyturių diena. Klaipėdos švyturys laisvam lankymui bus atvertas nuo 11.00 iki 18.00 val. Šiame tarptautiniame renginyje pernai dalyvavo 453 švyturiai 47-iose valstybėse visame pasaulyje. Renginio tikslas – informuoti visuomenę apie švyturius, atkreipti dėmesį į jų išsaugojimą, jūrinės kultūros sklaidą. Šventė kildinama iš JAV Kongreso 1789 m. priimto įstatymo „Dėl švyturių priežiūros ir išlaikymo“, kurį pasirašė pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas. Šventės Klaipėdos švyturyje iniciatorius – žinomas farologas Aidas Jurkštas kviečia pasinaudoti unikalia galimybe pažvelgti į Baltijos jūrą, Kuršių neriją ir marias iš 40 metrų aukščio. Valentina Gudienė (ELTA)
Audiogidas „Klaipėda Guide” garsins Lietuvos vardą pasauliniame konkurse

Audiogidas „Klaipėda Guide” garsins Lietuvos vardą pasauliniame konkurse

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos iniciatyva sukurta mobilioji programėlė – audiogidas „Pažink uostamiestį su Taravos Anike” įgijo teisę vadintis Lietuvos skaitmeniniu „naujuoju knygnešiu”. Kruizinių laivų turistus, klaipėdiečius ir miesto svečius kviečiantis susipažinti su Klaipėdos istorija ir kultūra audiogidas „Klaipėda Guide” atstovaus Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame konkurse „Pasaulio viršūnių apdovanojimai” (angl. World Summit Awards, WSA). Audiogidas „Klaipėda Guide” įvertintas konkurse „Naujasis knygnešys”, kategorijoje „Kultūra ir turizmas”. Uosto direkcijos iniciatyva sukurtas audiogidas kartu su dar keletu Lietuvos atranką laimėjusių sprendimų tapo Lietuvos „naujuoju knygnešiu” ir įgijo teisę savo sprendime naudoti ženklą „WSA Winner Lithuania”. Audiogidas „Klaipėda Guide” atstovaus Lietuvai pasauliniame konkurse „World Summit Awards 2018″, skirtame išrinkti ir viešinti didelę įtaką visuomenės gerinimui turinčias skaitmenines inovacijas. Šio konkurso laimėjimo atveju sprendimų kūrėjai bus įtraukti į pasaulinį WSA laimėtojų tinklą ir kviečiami dalyvauti Vienoje vykstančiame pasauliniame WSA kongrese – pažangiausiems skaitmeniniams sprendimams skirtame renginyje. „Labai džiaugiamės tokiu reikšmingu įvertinimu ir tuo, kad Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, prisideda prie turizmo plėtros Klaipėdoje. Be abejo, didžiuojamės, kad mūsų iniciatyva sukurtas audiogidas atstovaus Lietuvai Jungtinių tautų globojamame konkurse”, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsienio ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier, Uosto direkcijos sukurtą audiogidą pristačiusi konkurso komisijai. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie…
Neįprastos nakvynės vietos Lietuvoje

Neįprastos nakvynės vietos Lietuvoje

Keliaujant po Lietuvą neverta skubėti grįžti namo arba karštligiškai ieškoti viešbučio, svečių namų ar kempingo. Gražiausių vasaros saulėtekių galima laukti ir labai neįprastose nakvynės vietose. Namelis medyje. Praleidę dieną „Taurų nuotykių parke“ Tauragėje, jėgas atgauti gali…namelyje medyje. Į pačioje parko teritorijoje medžiuose 8 m aukštyje kabančius geltonšonius namukus galima užkopti aukštais stačiais laiptais. http://tauruparkas.lt/nakvyne-medyje.html Tiesa, viduje tik lova, o per vidury kambariuko – medžio kamienas. Nakvynė namelyje medyje su daugiau patogumų (dušu, virtuvėle ir net TV) siūloma ir Anykščiuose: https://www.infoanyksciai.lt/apgyvendinimas/sodyba-namelis-medyje/ Tūkstančio žvaigždučių viešbutis. Į patraukliausios Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietovės EDEN 2017 titulą pretendavęs Adomynės dvaras (Kupiškio r.) garsėja ne tik mediniais bajoriškais statiniais,samdinių kastuvėliais iškastu didžiuliu šautuvo formos tvenkiniu, ypatingo skonio sertifikuotu Lietuvos kulinarinio paveldo produktu „Pagrabinėmis“ bandelėmis, bet ir galimybe įsikurti „1000 žvaigždučių viešbutyje“: senajame Adomynės dvaro parke yra aikštelė, kurioje galima įsikurti palapinių miestelį ar tiesiog praleisti naktį miegmaišyje po atviru dangumi: https://www.facebook.com/ado1555/ Konteineris su vaizdu už milijoną. Jėgos aitvarų ir buriavimo centre Svencelėje (Klaipėdos r.) galima apsistoti su kemperiais ar palapinėmis, bet išskirtinis pasiūlymas – nakvoti konteineriuose ant Kuršių marių kranto. Konteineriai dviejų tipų – surf ir pimp. Pimp konteineris – antrame aukšte – sakoma, su vaizdu už milijoną per langą. http://kitespot.lt/#nameliai Indėnų palapinėje. Šiaurės Amerikos…
New York Times: tikrai verta aplankyti Lietuvą 2018-aisiais

New York Times: tikrai verta aplankyti Lietuvą 2018-aisiais

„New York Times“ kelionių apžvalgininkė Jada Yuan pasiryžo aplankyti 52 pasaulio vietas per vienuolika mėnesių. Ji užklydo ir į mūsų regioną neatsitiktinai, nes lankė Vilnių ir Taliną kaip sostines tų valstybių, kurios šiemet švenčia savo valstybingumo šimtmetį. Ji žavisi ir tokiais istoriniais įvykiais kaip „Baltijos kelias“, kuomet du milijonai žmonių sudarė gyvą vienybės grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ši gyva grandinė buvo protesto ženklas prieš Sovietų Sąjungą ir tuo pačiu simbolizavo Baltijos tautų vienybę. Straipsnyje taip pat apžvelgiama, koks Baltijos šalims buvo nelengvas kelias nepriklausomybės link. Šalies pažinimas skriejant oru ir istorijos pamokos Viešnia buvo pakerėta ir skydžiu oro balionu virš Vilniaus, jo apylinkių bei nepakartojamu gamtos grožiu. Jada su gide taip pat apsilankė kryžių kalne, buvo supažindinta su šio kalno reikšme Lietuvos žmonėms. Straipsnyje apžvelgiami ir mūsų tragiškos istorijos tarpsniai: žmonių tremtys į Sibirą, holokaustas, KGB represijos. Kulinarinė patirtis Jada Yuan tiesiogiai susipažino ir su kulinariniu paveldu: kepta duona su sūriu, šaltibarščiais bei cepelinais. Viešniai ypatingai patiko gira bei alus, kurie sulaukė nemažų pagyrų. Sąraše vyrauja Europos miestai ir regionai Šiame sąraše paminėta nemažai pasaulio šalių ir miestų, kuriuos verta aplankyti būtent 2018-aisiais. Tarp lankytinų krypčių Europoje į šį sąrašą pateko Bristolis Anglijoje, Südtirol bei Emilia-Romagna regionai Šiaurės Italijoje,…
Jūros šventėje „Lietuvos geležinkeliai“ kvies atrasti naujas turistines kryptis

Jūros šventėje „Lietuvos geležinkeliai“ kvies atrasti naujas turistines kryptis

Pro traukinio langą skriejantys gražiausi šalies vaizdai, kelionių romantika, unikali galimybė pasijusti lyg mašinisto kabinoje bei atrasti Lietuvą kitu žvilgsniu – tai tik dalis įspūdžių, kuriuos Jūros šventės metu kvies patirti „Lietuvos geležinkeliai”, šiemet pristatantys Turizmo skverą. „Kelionės traukiniu – ne tik saugesnis ir aplinkai draugiškesnis keliavimo būdas. Tai ir unikali keliavimo patirtis. Nors traukinio į „Meridiano” aikštę ir neatvarysime, tačiau mūsų paviljone lankytojai tikrai turės galimybę pasijusti lyg sėdėtų traukinio kėdėje ir skrietų pro gražiausius Lietuvos kampelius”, – sako „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška. Skvere prie burlaivio „Meridianas” veiksiantis „Lietuvos geležinkelių” paviljonas lankytojams bus atviras nuo penktadienio 14 val. Čia visą savaitgalį šventės svečiai ne tik turės galimybę leistis į virtualią kelionę traukiniais po vaizdingiausius Lietuvos kampelius, bet ir dalyvauti interaktyviame žaidime, atrasti naujas turistines kryptis bei gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus apie keliones traukiniu. Turizmo skvere neatrastus Lietuvos kampelius taip pat pristatys Šiaulių, Anykščių, Birštono, Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Druskininkų, Kėdainių, Ukmergės turizmo informacijos centrai. Čia bus galima sutikti ir trečius metus dalyvaujančius Klaipėdos regiono turizmo informacijos centrus, tarp kurių – Klaipėdos, Neringos, Palangos, Kretingos, Skuodo, Šilutės atstovai. Save pristatys ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, „Kaunas In”, Valstybinis turizmo departamentas, „Kūrybinių industrijų dokas”, Vilniaus miesto…
Nauja programėlė padės atrasti Klaipėdą

Nauja programėlė padės atrasti Klaipėdą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu sukurta nauja programėlė miestiečiams ir miesto svečiams padėsianti susipažinti su miestu lankomiausiomis vietomis bei miesto istorija. Specialią programėlę galite parsisiųsti iš Google Play ar AppStore programėlių parduotuvių („Klaipėda Audio Guide”) savo išmaniuosiuose aparatuose ir sudalyvauti audio ekskursijoje, kurią praves tiesiog jūsų telefonas ir visiškai nemokamai. Programėlė veikia trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Be lankomų vietovių ir audio gido programėlė taip pat padės surasti maitinimo vietas, dviračių bei automobilių nuomos punktus ir kitais klausimais.           Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją
Palanga ir Neringa pristato projektą „Gintaro kelionė“

Palanga ir Neringa pristato projektą „Gintaro kelionė“

Palangos ir Neringos savivaldybių bendro E-rinkodaros projekto „Gintaro kelionė“ įgyvendinimo metu sukurtas specialus leidinys. Jame – viskas apie pajūryje esančius lankytinus objektus, susijusius su Baltijos auksu – gintaru. Susipažinkite su leidiniu pirmieji. Pažintinis leidinys „Gintaro kelionė” Parengta pagal Palangos ir Neringos miestų avivaldybių informaciją
Jungtinės Karalystės turizmo verslo žurnalas „TTG” buvo pakerėtas Lietuvos grožio

Jungtinės Karalystės turizmo verslo žurnalas „TTG” buvo pakerėtas Lietuvos grožio

„TTG” žurnalo, laikomo Jungtinės Karalystės turizmo verslo žurnalu NR.1, viršelį puošia Lietuva! Itin pozityvią publikaciją paruošė šių metų pavasarį pažintiniame ture kartu su JK kelionių operatoriais Turizmo departamento kvietimu dalyvavusi žurnalistė Madeleine Barber. „Dauguma britų turistų Lietuvoje praleidžia 2-3 nakvynes ir keliauja toliau į Latviją ir Estiją, tačiau praleisti šioje nuostabioje šalyje tik tiek mažai laiko yra didelė klaida”, – rašo žurnalistė. Publikacijoje giriamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas, unikali virtuvė, įspūdinga gamta, ir pripažįstama, kad Lietuvą jau drąsiai galima vadinti patrauklia turistine šalimi. „Lietuvos turizmo galimybės padarė tokį stiprų įspūdį redakcijai, kad buvome pristatyti net ant žurnalo viršelio, nors šio reklaminio ploto pozicija vertinama 17 tūkst. svarų sterlingų suma. Didžiausią pridėtinę vertę matome ir dėl to, kad praktiškai pirmą kartą akcentuojami Lietuvos regionai, ne sostinė ar kiti didieji miestai. Turistai tiesiogiai kviečiami praleisti čia ne savaitgalį, o žymiai daugiau, nes tik taip gali gauti neįkainojamų patirčių ir emocijų. Vienas pagrindinių mūsų turizmo rinkodaros tikslų bei iššūkių ir yra ilginti turistų viešnagės trukmę ir skatinti lankytis regionuose,“ – atkreipia dėmesį laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Straipsnyje žurnalistė itin intriguoja turo metu patirta vakarienės po marška tradicija Rusnėje, Šaltojo karo muziejumi Žemaitijoje, Medžių Lajų taku Anykščiuose, blynais su kanapėmis Pakruojo dvare, paukščių…
Nidoje organizuojama teatralizuota ekskursija

Nidoje organizuojama teatralizuota ekskursija

Beringoje organizuojama teatralizuota ekskursija „Nidos aukso amžius: iš žvejų gyvenvietės į prašmatnų kurortą”.  Kartu su ekskursijos dalyviais po miestelį pasivaikščios Ana Marija ir Hedwig – Nidos mokytojo Henrio Fuchso ir įžymiojo dailininko Ernsto Molenhauerio žmonos. Sutiksite dailininką Fritzą Niethamerį, poilsiautojas iš Berlyno, žvejų žmonas Frau Lėkšas ir Frau Pugel, žveją Sakutį ir kitus Nidos gyventojus. Ekskursijos pradžia: Nidos etnografinė sodyba (Naglių g. 4) KADA: liepos 13 d. 17 val.; liepos 22 d. 11 val.; liepos 26 d. 17 val.; rugpjūčio 11 d. 11 val. Trukmė: apie 1,5val. KAINA: 8 Eur / asm. Vaikams iki 18 metų – nemokamai Studentams ir senjorams – 4 Eur / asm.Į kainą įskaičiuota: apsilankymas atnaujintos sodybos ekspozicijoje bei arbata su desertu. BILIETAI PARDUODAMI: KTIC „Agila”; Bilietus galite įsigyti ne vėliau kaip likus 2 val. iki ekskursijos pradžios. Esant mažesnei nei 10 žmonių grupei, ekskursija nevyks. Parengta pagal Neringos TIC informaciją
Lietuva pateko į pasaulio lankomų vietų 20-tuką

Lietuva pateko į pasaulio lankomų vietų 20-tuką

Lietuva buvo paminėta britų laikraštyje „The Guardian” straipsnyje su antrašte „20 geriausių kelionių grupėmis ir pavieniams keliautojams”. Britų dienraštis „The Guardian” paskelbė pasaulio lankomų vietų 20-tuką, tarp dvidešimties šalių paminėta ir Lietuva. Straipsnyje rašoma apie grupinius užsiėmimus pavieniams keliautojams. Lietuva sąraše buvo paminėta kaip puikus pasirinkimas pavieniams keliautojams keliaujant dviračiu. Tikimasi sulaukti daugiau svečių iš Jungtinės Karalystės ir kitų šalių siekiančių įsitikinti šiame straipsnyje paminėtais argumentais. Visą straipsnį galite peržiūrėti čia. Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją  
Penki įspūdingiausi Lietuvos geležinkelių maršrutai

Penki įspūdingiausi Lietuvos geležinkelių maršrutai

1919 m. liepos 6 dieną iš Kaišiadorių stoties į Radviliškį išvyko pirmasis Nepriklausomos Lietuvos traukinys. Šios svarbios datos proga norisi paminėti gražiausius Lietuvos geležinkelių maršrutus, apie kuriuos išsamiau pasakojo kelionių traukiniais organizatorius, kelionių agentūros „superkelionės.lt“ vadovas, – Udrius Armalis. Kelionės: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Kaliningrado geležinkeliais, kurių metu keliauta ne tik traukiniais, bet garvežiais ir drezinomis – tokia šių nišinių kelionių organizatoriaus, daugiau kaip 10 metų trunkanti, patirtis. „Lietuvoje daugybė įdomių geležinkelio ruožų, kiekvienos kelionės metu atrandi neįtikėtinus objektus, tad išrinkti pačius gražiausius maršrutus nėra paprasta. Be to, Lietuvos geležinkelių istorija vis dar slepia daug neatrastų paslapčių“, – sakė Udrius Armalis. Viena tokių paslapčių, anot kelionių traukiniais organizatorius, karinė stotis Miškas, esanti netoli Radviliškio, kurios iki šiol nepavyksta rasti. U. Armalis prasitarė, jog savo paslaptis slepia ir Tryškių stoties atšaka. „Beje, liko keletas geležinkelio linijų, kuriomis nepavyko pravažiuoti, viena jų – Klaipėdoje, vedanti į Klaipėdos uostą. Kelionė šia geležinkelio linija galėtų praturtinti Klaipėdos turistinį potencialą, tad gal kažkada pavyks ir ja pravažiuoti“, – samprotavo Udrius Armalis. Taigi, susipažinkime su įdomiausių Lietuvos geležinkelio maršrutų penketuku. Gaila, kad kelionė šiais maršrutais galima tik užsakomaisiais traukiniais, bet galbūt galima tikėtis, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ atnaujins keleivinį eismą šiais maršrutais ar šiuos maršrutus…
Lietuvaičiai – tarp pikčiausių turistų pasaulyje

Lietuvaičiai – tarp pikčiausių turistų pasaulyje

Portalas Rewardexpert.com sudarė laimingiausių ir pikčiausių turistų sąrašą, kuriame buvo vertinami 83 pasaulio šalių turistai. Portalas įvertino 3,5 milijono komentarų iš 13410 viešbučių 70-yje pasaulio šalių. Viešbučių įvertinimo duomenys buvo suskirstyti į pogrupius pagal klientų atsiliepimų žvaigždučių kiekį bei apskaičiuota vienos ir penkių žvaigždučių vidurkis, kuris suskirstė šalies turistus į pikčiausius ir laimingiausius. Atliktame tyrime paaiškėjo, kad laimingiausi turistai yra iš Rusijos, o pikčiausi ispanai. Lietuviai pateko tarp dešimties pikčiausių turistų, mūsų šaliai atiteko 10 vieta. Rusų turistai dažniausiai viešbučius įvertina 5 žvaigždutėmis, jų procentas sudaro 46.16%. Tuo tarpu pikčiausi turistai iš Ipsanijos 5 žvaigždutėmis įvertino tik 31.06% viešbučių. Laimingiausi turistai Šalis Vieta 1 ar 2 žvaigždučių vieta % 1 ar 2 žvaigždutės 5 žvaigždučių vieta % 5 žvaigždutės Atsiliepimų skaičius Rusija 1 83 4.99% 6 46.16% 70775 Serbija 2 78 7.10% 25 42.49% 2351 Libanas 3 72 7.80% 7 45.69% 2193 Australija 4 74 7.61% 9 44.64% 164137 Baltarusija 5 80 5.89% 3 48.97% 1307 Izraelis 6 79 6.67% 1 51.24% 17509 Gruzija 7 77 7.22% 2 49.38% 8806 Jordanija 8 45 9.09% 4 48.87% 1463 JAV 9 67 8.45% 5 47.67% 459118 Kolumbija 10 58 8.37% 6 46.16% 7716 Pikčiausi turistai Šalis Vieta 1 ar 2 žvaigždučių vieta % 1 ar…
Žinomiausia alaus darykla uostamiestyje po rekonstrukcijos atveria duris lankytojams

Žinomiausia alaus darykla uostamiestyje po rekonstrukcijos atveria duris lankytojams

Po ilgų ir apgalvotų pasiruošimo darbų, jau liepos pradžioje smalsiausius lankytojus į vidų įsileis žinomiausia alaus darykla uostamiestyje. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė teigia, kad dabartiniam Klaipėdos kultūrinio gyvenimo ritmui trūko naujų erdvių, kur laisvą laiką leisti galėtų ne tik patys klaipėdiečiai, bet ir miesto svečiai. Todėl, pasak Klaipėdos TKIC vadovės, darykla taps objektu, visus metus pritraukiančiu įdomios veiklos ieškančius lankytojus. Uostamiesčio gyventojų ir svečių kasdienybė jau liepą pradės keistis – atidaroma senąją Klaipėdos architektūrą iš išorės ir naujųjų laikų modernumą iš vidaus atspindinti „Švyturys Brewery“ alaus darykla. Visi besilankantys miesto senamiestyje turės progą tapti įvairių renginių ir muzikos koncertų svečiais, paragauti ne tik pajūrio, bet ir pasaulio virtuvių patiekalų, padegustuoti alaus darykloje gaminamos produkcijos, iš arti susipažinti su visu gamybos procesu ir apžiūrėti aludarystės raidą atskleidžiančią ekspoziciją. „Klaipėda vienareikšmiškai rodo poreikį kurtis naujoms erdvėms ir traukos centrams, žmonės laukia tokių vietų ir jas visada jas išbando. Ši atsinaujinusi, bet miestiečiams puikiai žinoma darykla atveria erdvę, skirtą ne tik pavalgyti, bet ir pabendrauti, įvairiapusiškai praleisti laisvalaikį, lankytis kultūriniuose renginiuose. Tokio objekto visi labai laukiame“, – tikina R. Savickienė. Svarbiausia – miestiečių poreikiai Klaipėdos TKIC vadovė įsitikinusi, kad naujai besikuriančių erdvių sėkmę pirmiausia lemia orientacija į vietinius…
Jau šį šeštadienį – naujas filmas apie Lietuvą per Vokietijos televiziją

Jau šį šeštadienį – naujas filmas apie Lietuvą per Vokietijos televiziją

Jau šį šeštadienį, birželio 9 d., Vokietijos televizijos žiūrovai ir vėl turės unikalią galimybę: jau šį šeštadienį per vieną iš didžiausių Vokietijos televizijos kanalą SWR bus transliuojamas naujas dokumentinis filmas apie Lietuvą. Šis 30 minučių trukmės filmas pasakos apie konteinerinį traukinį “Vikingas“, kuris jungia Lietuvą ir Ukrainą. Filmas, kuris buvo kuriamas abiejose šalyse, bus rodomas laidos „Eisenbahn Romantik“ metu. Nors pati laida apie traukinius, tačiau Lietuva laidos metu pristatoma ir kaip turistinė šalis – kūrybinė laidos grupė lankėsi įvairiuose Lietuvos muziejuose Vilniuje, Radviliškyje ir Klaipėdoje. Laida „Eisenbahn Romantik“ gyvuoja 25 metus, o jos auditorija siekia daugiau 2 mln.žiūrovų, sako vienas iš projekte dalyvavusių lietuvių, traukinių entuziastas, kelionių agentūros Superkelionės.lt vadovas Udrius Armalis. “Čia rodomos laidos transliuojamos ne tik šiuo kanalu, bet ir per kitus kanalus Europoje, tad mes neabejojame, kad ši laida prisidės prie Lietuvos vardo populiarinimo”, – sako Udrius Armalis. Pasak jo, tai jau ketvirtas šiai laidai kurtas filmas. Ankstesni filmai pasakojo apie Lietuvos ir Latvijos siaurukus bei apie Latvijos ir Estijos geležinkelius. “Galime pasidžiaugti, kad bendradarbiavimą su šia laida pratęsėme ir planuojame penkto filmo kūrimą, Beje, nors filmas ir reklamuoja Lietuvą, kaip turistinę šalį, nesulaukėme jokios valstybinių institucijų pagalbos”, – sako Superkelionės.lt vadovas Prie šio filmo kūrimo prisidėjo VŠĮ „Klajūnų klubas“ vadovas Gintautas Babravičius, koordinavęs filmo kūrimą Ukrainoje. Pasak jo, būtent čia filmo kūrimo metu susidurta su…
Klaipėdoje viešėjo žurnalistai iš Izraelio ir Kazachstano

Klaipėdoje viešėjo žurnalistai iš Izraelio ir Kazachstano

Vis daugiau žurnalistų iš užsienio lankosi Klaipėdos krašte. Šios viešnagės glaudžiai planuojamos su Lietuvos turizmo departamentu, kuris stengiasi kuo daugiau į mūsų šalį pakviesti keliones nušviečiančių žurnalistų iš įvairių užsienio šalių. Visai neseniai lankėsi žurnalistai iš Izraelio ir Kazachstano. Žurnalistės iš Izraelio domėjosi turizmo galimybėmis pajūryje Gegužės 29 dieną Klaipėdoje viešėjo ir miesto turizmo galimybėmis domėjosi žurnalistės Carmit Weiss, Irit Malca Brenner-Biksenshpan, Eleonora Khrizman iš Izraelio. Vizito metu žurnalistės rinko informaciją straipsniams bei reportažams apie Lietuvos pajūrį portalams „GoTravel”, „TourNeto” bei žurnalui „Laisha Israel magazine”, ypatingą dėmesį skirdamos Palangos, Klaipėdos bei Neringos turistiniam potencialui. Ekskursijos po Klaipėdos senamiestį metu viešnios aplankė populiariausias miesto vietas – Teatro aikštę, Danės krantinę, Frydricho priemiestį, išbandė kalvio amatą Kalvystės muziejuje, apsilankė tik praėjusių metų gruodį atidarytame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume bei susipažino su muziejaus teikiamomis paslaugomis. Kazachstano žurnalistai atskrido į Lietuvą naujuoju skrydžiu į Lietuvą Šių metų gegužę Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“ pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Kazachstano sostinės Astanos. „SCAT Airlines“ skrydžiai iš Vilniaus vyks du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais, keleivius skraidins 149 vietų orlaivis „Boeing 737–700“. Reisą vieni iš pirmųjų šia savaitę išbandė 12 žurnalistų iš Kazachstano. Vizito Lietuvoje metu jie rengia reportažus bei straipsnius apie turizmo…
Klaipėdoje turistų skaičius augo net ne sezono metu

Klaipėdoje turistų skaičius augo net ne sezono metu

Latvijos, Vokietjos, Austrijos, Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Ukrainos gyventojai. Būtent šių turistų srautai Klaipėdoje šių metų pradžioje buvo didžiausi. Pagal naujausią šių meto pirmojo ketvirčio statistiką,beveik 10 tūkst. turistų iš minėtų šalių mūsų mieste sausio – kovo mėnesiais praleido 19 tūkst. nakvynių. Abu šie rodikliai pasižymi pastoviu augimu. Apskritai pirmąjį 2018 m. ketvirtį turistų Klaipėdoje padaugėjo 13,2 proc. Pirmuosius tris metų mėnesius uostamiestyje bent su viena nakvyne keliavo 34 668 keliautojai. Iš jų turistai iš užsienio sudarė 12,7 tūkst., t.y 13,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o vietiniai turistai – 21,9 tūkst, t.y. 13,2 proc. daugiau nei 2017 m. Itin sparčiu augimu pagal Klaipėdos apgyvendinimo įstaigų statistiką pirmąjį 2018 m. ketvirtį išsiskyrė Rusija – iš jos sulaukta 93 proc. daugiau turistų nei 2017 m. pirmąjį ketvirtį. Taip pat augo vokiečių (+46 proc.), ukrainiečių (+90 proc.), austrų (+55 proc.). Gausėjo turistų ir iš tolimųjų rinkų: Australijos, Japonijos, Izraelio net kelis kartus. Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją
Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube

Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas, populiariąsias kelionių kryptis. Tarp jų neretai atsiduria ir Vokietijos sostinė Berlynas. Ir jei atrodo, kad apie šį miestą jau girdėjote viską – kelionių ekspertai ragina nutolti nuo milijonais keliautojų žingsnių išvaikščiotų takų. Tikėtina, jog klaidžiojant vietinių pėdomis pakaks ir savaitgalio, kad Berlynas taptų viena įspūdingiausių kelionių krypčių. Naujiems potyriams užteks ir 3 dienų Pasak kelionių ekspertės, pigių skrydžių ir rezervacijos sistemos „Skrendu.lt“ atstovės Snieguolės Valiaugaitės, apie Berlyną nemažai papasakoti galėtų net ir tie, kurie šiame mieste dar niekada nebuvo. Tuo tarpu Vokietijos sostinę įsimylėjusių keliautojų manymu, į Berlyną verta vykti net ir dešimt ar daugiau kartų, nes dėl lankytinų vietų ir pramogų gausos visuomet atrodo, jog laiko jame negana. „Kultūros lopšiu, maisto sostine ir vietove, kurioje šiltai priimamas kiekvienas atvykėlis, vadinamas miestas – laikomas ir viena palankiausių kelionių krypčių trumpam savaitgalio pabėgimui. Net jei atostogoms turite tik tris dienas, per jas išties suspėsite pabuvoti autentišką miesto veidą atskleidžiančiose vietose ar paragauti tradicinių vokiškos virtuvės šedevrų“, – tikino S. Valiaugaitė. Turistų nepramintais takais Jei nesinori rinktis tradicinių pažintinių turų, pravartu prisijungti prie nedidelių ekskursijų, aplankant atokesnius Berlyno rajonus. Juose galima išgirsti ne ką mažiau įdomių istorijų, o taip pat įsilieti į…
Kelionė po Baltijos šalių dvarus prasidėjo

Kelionė po Baltijos šalių dvarus prasidėjo

Gegužės 24 d. Baltijos šalių pilių ir dvarų šimtmečio projektasprasidėjo nuo Alantos dvaro Molėtų rajone. Pirmajam keliautojui buvo perduotas simbolinis „raktas“, kuris atveria visų pilių ir dvarų ne tik vartus ir duris, bet ir paslaptis. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas „raktą“ atvežė iš prieš savaitę Rygoje vykusio Baltijos projekto pristatymo žiniasklaidai ir visuomenei. Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos valstybių paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams paminėti. Kelionių „žaidimas“, leisiantis pažinti Baltijos dvarus, atrasti panašumus ir skirtumus, paliudyti pastangas žmonių, sunkiai dirbančių, kad išsaugotų mūsų bendrą kultūros paveldą, vykdomas pirmą kartą ir sulaukia didelio tiek istorinių objektų savininkų bei valdytojų, tiek keliautojų dėmesio. Pažinimo ir kelionių projekto simbolis – raktas – užuomina į atveriamas pilies ar dvaro duris. Lankytojai rinks simbolinius pilių ir dvarų raktus (lipdukus iš aplankytų dvarų) kaip patirčių ir įspūdžių prisiminimą. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas pažymėjo, kad „Baltijos šalių pilių ir dvarų kelio tiesimas sutelkia daugelį istorinių objektų šeimininkų atverti savo duris visuomenei, atliekant dvaro, kaip kultūrinio židinio funkciją. Kita vertus, keliautojas gali pamatyti vienoje vietoje Baltijos pilių ir dvarų įvairovę ir skirtumus, pasirinkti dominančius objektus.“ Interneto svetainėje www.visitbalticmanors.com pateikiama daugiau kaip 130 Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilių ir dvarų aprašymų, nuotraukų, informacija apie lankymo laiką, paslaugas ir…
Back to top button
Close
Close