Švietimas

Šiomis dienomis Jūros tyrimų institute (JTI) lankosi tarptautinė jaunųjų mokslininkų komanda, vykdanti mokslinių tyrimų projektą „Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose“. „Tai pasaulinio lygio studija, kurios rezultatai gali lemti svarbius aplinkotyros mokslo pokyčius“, – kalbėjo projekto vadovas dr. Mindaugas Žilius. Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokslo taryba šiam projektui skyrė nacionalinę dotaciją kategorijoje mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą. Projektui vykdyti suburta jaunų tyrėjų komanda, turinti skirtingų kompetencijų, kurios apima ekologinę genetiką, mikrobiologiją, fiziologiją, biogeochemiją. Projekto vykdymas paremtas techninėmis ir mokslinėmis žiniomis, tai padeda pritraukti užsienio tyrėjus į Lietuvą ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimo tinklą. Tyrinės keturias skirtingas pasaulio vietas Ulisse Cardini iš Antono Dohrno zoologijos stoties (Italija), Stefano Bonaglia iš Stokholmo universiteto (Švedija), Marco Bartoli ir Giorgio Rossetti iš Parmos universiteto (Italija), Sara Benelli iš Feraros universiteto (Italija), Adelė Mačiūtė, Irma Vybernaitė-Lubienė, Aurelija Samuilovienė, Jolita Petkuvienė, Andrius Šaulys ir Tobia Politi, dirbantys KU, šiame projekto etape tyrinėja, ar Kuršių mariose gausiai paplitusios uodo trūklio lervos, dvigeldžiai moliuskai, dreisenos gali turėti bakterijų, kurios padėtų apvalyti vandenį nuo azoto pertekliaus. Vėliau mokslininkai persikels į Arkties vandenyną, Italiją, Švediją ir Atlanto vandenyno pakrantę ties pietų Brazilija. Pasak projekto vadovo, tai pasaulinio lygio projektas, jau…

Vyriausybei pritarus, Klaipėdos universitetas (KU) Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) perduos valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos centre (mokymosi, administracinius pastatus), valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį. Nekilnojamojo turto vertė – 1,23 mln. eurų. Turtas perduodamas vykdant Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimą ir LMTA bei KU susitarimą dėl KU Menų akademijos integravimo į LMTA. Reintegracija leis optimizuoti muzikos, teatro ir šokių specialistų bei meno pedagogų rengimą Lietuvoje, tobulinti studijų kokybę, konsoliduojant Vilniaus ir Klaipėdos menininkų, menotyrininkų ir meno pedagogų potencialą, rengti kultūros ir meno specialistus, atsižvelgiant į Vakarų Lietuvos regiono poreikius, planingai vykdyti meno studijų veiklą ir meno projektus Klaipėdoje. Darbo grupė, kurią sudarė Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos bei aukštųjų mokyklų atstovai, įvertino integracijos projektą labai palankiai. Sutelkus akademines pajėgas, bus galima racionaliai planuoti rengiamų specialistų skaičių, kuris būtų pagrįstas studijų programų rentabilumo kriterijais ir regionų meno kolektyvų bei specialistų kultūros ir meno centrams poreikiais. Negalutiniais duomenimis, šiais metais į LMTA priimta 146 studentų, 125 iš jų – į valstybės finansuojamas studijų vietas. Menų studijas Klaipėdoje LMTA vykdys jau nuo šio šių metų rugsėjo. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją

Kadangi šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tai mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-iąją, pirmadienį, informuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją. Apie tai ŠMM raštu informavo mokyklų steigėjas savivaldybes ir mokyklų vadovus. Pradėjus ugdymo procesą Mokslo ir žinių dieną – šeštadienį – darbuotojams taikomas apmokėjimas kaip poilsio dieną. Darbo kodeksas nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai. Šiemet į daugiau nei 1000 šalies mokyklų nuo rugsėjo atkeliaus per 320 tūkst. mokinių, iš jų – apie 30 tūkst. pirmokėlių, panašiai tiek pat kaip pernai. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos infromaciją

Jau įsibėgėjo 2018 m. priėmimas į universitetus, viščiukus skaičiuoti dar anksti, bet tam tikros tendencijos jau matomos. Klaipėdos universitetas – Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ambicijų akademinėje plotmėje įgyvendintojas. Per pastaruosius metus universitete atlikta daug svarbių darbų: įvykdyta struktūrinė reforma, į valdymą įtraukta regiono savivalda, pradėjo veikti Jūros tyrimų institutas su naujomis, pačiomis moderniausiomis regione laboratorijomis, kurios skirtos ne tik moksliniams tyrimams, bet ir studentų studijoms. Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ dirba visu pajėgumu. Mokslininkai vykdo daugiau kaip 50 mokslinių projektų, kurių bendra vertė siekia virš 10 mln. eurų. Universitetas du trečdalius pinigų užsidirba pats iš įvairių veiklų, valstybė prisideda tik trečdaliu. Ruošiamasi ir nekantriai laukiama papildomų asignavimų iš ES lėšų, kurios leis modernizuoti studijų aplinką S. Nėries gatvėje esančiame fakultete ir kituose pastatuose. Lyg rūkas išsisklaidė prastas 2017 m. sapnas apie iš Rytų į pajūrį atėjusias idėjas Klaipėdoje aukštąjį mokslą kaip sovietmečiu vėl paversti Kauno ir Vilniaus filialais. Diskusijų įkarštyje buvo pabrėžiama, kad Klaipėdos universitetas turi būti jūrinis ir technologinis, nors vėliau prisiminti ir Vakarų Lietuvos regiono poreikiai, kurie neapsiriboja tik jūrinėmis technologijomis ar ekologija. Be to, joks universitetas, net jūrinis, neįsivaizduojamas be humanitarų. Kalbos, istorija, kultūrų pažinimas, pagaliau povandeninė archeologija – tai sudedamoji jūrinių akademinių institucijų dalis. Humanitarai – tarsi vanduo…

Kompiuterių atnaujinimas, po išmaniąją klasę kiekvienai mokyklai, šiuolaikinės technologijos neformaliojo ugdymo procese – tokius tikslus numatyta pasiekti švietimo paslaugų modernizavimo programoje. Liepos 10 d. programos įgyvendinimui pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija. „Programoje numatyta, kad ateinančiais metais jau kiekviena Klaipėdos mokykla turės bent po vieną išmaniąją klasę, o dar po metų darželiai bus aprūpinti interaktyviomis ugdymo priemonėmis. Šioms ir kitoms priemonėms iš savivaldybės biudžeto per trejus metus numatoma skirti 955 tūkst. eurų. Mūsų tikslas – kad augtų išmanių klaipėdiečių karta, puikiai besiorientuojanti naujose pasaulinėse tendencijose bei šiuolaikinėse technologijose“, – sako Klaipėdos miesto meras, tarybos kolegijos primininkas Vytautas Grubliauskas. Programa apima 2018–2020 metus. Programoje numatyta išmaniąsias klases formuoti 40 mokyklų, kiekvienai skiriant po interaktyvųjį ekraną, nešiojamąjį kompiuterį, planšetinių kompiuterių komplektą, kitą reikalingą įrangą. Apie 8 proc. mokyklų išmaniąsias klases jau turi. Taip pat numatyta mobilia-interaktyvia įranga aprūpinti 47 ikimokyklinio ugdymo bei 5 kitas neformaliojo švietimo ir pagalbos įstaigas, kiekvienai skiriant po interaktyvų projektorių ir nešiojamąjį kompiuterį. Kai kurios į programą įtrauktos priemonės, pavyzdžiui, kompiuterių atnaujinimas, vykdomos nuolat. Šiemet dvi mokyklos, kaip pilotinės mokyklos, dalyvaujančios respublikiniame projekte „Informatika pradiniame ugdyme”, bus aprūpintos ir planšetiniais kompiuteriais, kiekvienai skiriant po 50 planšetinių kompiuterių. Programoje taip pat numatyta tęsti LITNET (Lietuvos mokslo ir studijų institucijų…

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas ir viešbučio „Michaelson Boutique Hotel“ savininkas Gintautas Bertašius net neabejoja, kad turizmas valstybei galėtų padėti išspręsti visą puokštę problemų: emigraciją, vietos produktų sunaudojimą, bedarbystę. Verslo ir politikos atstovai vieningai sutaria: tai gali padėti įrodyti tik užsispyręs jaunimas. Pasak G. Bertašiaus, Šveicarija, Japonija, Singapūras, Australija, Kanada turizmo sektorių laiko prioritetine ūkio dalimi. „Jų gaminami produktai savo savikaina yra didesni negu kaimynų ir jiems čia stipriai gelbsti atvykę turistai, kurie prašo vietinio produkto. Taip yra sukuriamas didelis vietinių produktų vartojimas, kuris prilyginamas eksportui“, – teigė G. Bertašius. Svarbus bendradarbiavimas Jis apgailestavo, kad Lietuvoje turizmas, deja, nėra vertinamas kaip rimta ūkio šaka. „Manau, turime didelę problemą su šalies įvaizdžio formavimu ir pristatymu. Jei praėjus keliems mūsų nepriklausomybės dešimtmečiams vis dar turime aiškinti, kur yra Lietuva, vadinasi, blogai formuojamas ir pateikiamas mūsų šalies prekės ženklas. Ar įmanoma supainioti Šveicariją su kita šalimi? Manau, kad ne. O dėl Lietuvos identifikavimo ne vienas užsienietis pasimeta“, – kalbėjo G. Bertašius. Jo teigimu, pagrindinis Lietuvos verslo ir turizmo konkurentas, viliojantis jaunus ir aktyvius žmones, yra emigracija. „Kiekvienas jaunas žmogus nori išvažiuoti, užsidirbti, pamatyti kitokio gyvenimo, – teigė pats daugiau negu du dešimtmečius užsienyje gyvenęs G. Bertašius. – Nežiūriu naigiamai…

Klaipėdos miesto savivaldybė sėkmingai įgyvendino Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos sporto salės atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Bendrojo ugdymo įstaiga yra seniausia Klaipėdos miesto mokykla, kur besimokančių mokinių skaičius siekia per 1000 mokinių ir poreikis atnaujinti seną sporto salės erdvę buvo labai svarbus mokyklai ir joje besimokantiems vaikams, siekiant užtikrinti saugų, komfortišką fizinį vaikų pasirengimą. Šiuo projektu buvo įgyvendinta energiją taupančios priemonės: langų keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas (modernizavimas), naujas apšvietimo įrengimas, nauja vėdinimo sistema, taip pat atliktas sienų, lubų, grindų remontas, įrengta nauja sporto infrastruktūra: krepšinio stovai, krepšinio lentos, gimnastikos elementai ir kita. Rangos (įskaitant ir projektavimą) darbai, kuriuos atliko UAB „Dangų centras“, buvo pradėti 2017 m. lapkričio mėnesį ir baigti 2018 m. birželį pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos modernizavimas (sporto salės atnaujinimas) pripažintas tinkamu naudoti. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Pasibaigus valstybinių egzaminų sesijai, daugumai abiturientų išauš didžiojo pasirinkimo metas – kokią profesiją rinktis? Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tyrimų duomenimis, tik apie 40 proc. moksleivių yra apsisprendę dėl būsimų studijų. Kita moksleivių dalis turi nemažai neatsakytų klausimų: kokia pasirinkta profesija garantuos aprūpintą gyvenimą ir darbo vietą, kuri specialybė bus perspektyvi ateityje? Į šiuos klausimus ir tai, kodėl verta rinktis universitetines studijas uostamiestyje, atsako specialistai. Kurios sritys perspektyviausios? Remiantis užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ turimais duomenimis dėl investuotojų planuojamų kurti naujų darbo vietų, prognozuojama, kad, be informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus, plėsis pramonės įrenginių bei elektronikos gamybos sektorius. Daugelis šių specialistų yra baigę elektronikos, mechanikos, gamybos inžineriją, informacines technologijas, menus, dizainą. Automatizacija sparčiai plečiasi ir į gamtos mokslus, susiedama technologijas bei inžineriją su biologija (biotechnologija), chemija, neurologija ir medicina. „Tam antrina ir Europos verslininkų apklausos, rodančios, kad jie sieja savo verslų augimo potencialą su šešiomis technologijų srities profesijomis – dizaino, elektronikos inžinieriais, programuotojais, gamybos ir kitų mokslo sričių inžinieriais bei kvalifikuotais procesų operatoriais“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė. Ji atkreipė dėmesį į tai, „kad užsienio kalbų mokėjimas tampa vienu iš bazinių gebėjimų, be kurio neįmanoma dirbti tarptautinėje komandoje. Aktyviai plėsis tarptautiniai paslaugų centrai,…

Birželio 12-15 dienomis Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute vyks 7-asis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių tarptautinis simpoziumas „Švari ir saugi Baltijos jūra ir Baltijos šalių energetinis saugumas” (angl. 7th IEEE/OES Baltic Symposium „Clean and Safe Baltic Sea and Energy Security for the Baltic countries“). IEEE/OES Baltijos simpoziumo tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp jūrinio sektoriaus atstovų, nagrinėjant mokslines bei praktines vandenynų ir jūrų išteklių naudojimo aktualijas, skatinti naujus mokslinius tyrimus bei jūrinių technologijų kūrimą, užtikrinti apsikeitimą moksline patirtimi tarp JAV ir Baltijos šalių. Ypatingai daug dėmesio skiriama jaunųjų mokslininkų pritraukimui, pristatant naujausius tyrimų rezultatus. Šiuometinio simpoziumo temos išskirtos atsižvelgiant į svarbiausius jūrinio sektoriaus pastarųjų dienų iššūkius: Baltijos šalių energetinis saugumas ir nepriklausomybė (alternatyvios energijos šaltiniai, suskystintų gamtinių dujų naudojimas, povandeninės energijos tiekimo infrastruktūros plėtra); rizikos vertinimas ir planavimas (reagavimas į taršos incidentus, stebėsenos metodų tobulinimas); jūroje palaidoto cheminio ginklo saugus tvarkymas; ekosistemų funkcionavimas ir socio-ekonominiai poveikiai. Simpoziumui aktualius pranešimus skaitys kviestiniai pranešėjai iš Baltijos ir Viduržemio regiono, renginio dalyviai pristatys žodinius ir stendinius pranešimus pagal pagrindines simpoziumo temas suskirstytose sesijose. Renginio metu bus suorganizuota pecializuota sesija, skirta tarptautiniam projektui SBOIL (Oil Spill Response through clean-up with biogenic oil binders) pristatyti. Simpoziumo atidarymo metu dalyviams bus pristatytas modernus Jūros tyrimų instituto…

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto „Lithuanian Spirit“ komanda dalyvavo tarptautinėse Vengrijoje, Egerio mieste, vykusiose „International Aventics Pneumobile Competition“ varžybose. Trečią kartą besivaržanti KU komanda vis dar yra vienintelė Lietuvoje, dalyvaujanti pneumobilių – suslėgtu oru varomų automobilių – varžybose. KU komandos sudėtis: Jūros tyrimų instituto mokslininkas ir Inžinerijos katedros dėstytojas dr. Pranas Mažeika ir mechanikos inžinerijos ketvirto kurso studentai Justinas Jonauskis, Modestas Balčaitis, Karolis Bagdonas bei elektros inžinerijos ketvirto kurso studentė, komandos kapitonė Brigita Bogužaitė. Praėjusiais metais varžybose dalyvavusi KU komanda su „American Chopper“ stiliaus pneumobiliu užėmė 4-ą vietą („Long distance“ rungtyje). Šiais metais, pasikeitus saugumo reikalavimams, KU su praėjusių metų pneumobiliu nebegalėjo dalyvauti. „Naujam pneumobiliui sukurti buvo skirti trys mėnesiai, todėl turėjome du pasirinkimus: arba atsisakyti dalyvauti varžybose, arba sukurti naują. Pasirinkome antrą variantą“, – pasakojo P. Mažeika. Su naujuoju, „žaibiškai“ pagamintu pneumobiliu KU komanda pagerino asmeninius rekordus dviejose rungtyse, tačiau to nepakako, kad užliptų ant nugalėtojų pakylos. Varžybų metu nutrūkusios grandinės ir iškilusios kitos nedidelės techninės kliūtys nesutrukdė komandai sėkmingai įveikti visų rungčių: toliausiai nuvažiuoto atstumo rungtyje KU komanda užėmė 7 vietą, slalomo rungtyje – taip pat 7 vietą, „Drag’o“ rungtyje pateko į lyderių dešimtuką ir užėmė 7-ąją vietą. „Lyginant praėjusių ir šių metų visų rungčių…

Gegužės 30 dieną vyko LR Vyriausybės pasitarimas, kuriame svarstytas Klaipėdos universiteto (KU) 2018–2019  metų veiklos optimizavimo priemonių planas. KU atstovams dalyvaujant planą Vyriausybei pristatė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pasitarimo metu premjeras Saulius Skvernelis siūlė pritarti KU planui, kas galiausiai ir padaryta. Pasak laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einančio prof. dr. Artūro Razbadausko, tai svarbus žingsnis universitetui, kuris išlieka savarankiškas mokslo ir studijų centras Vakarų Lietuvos regione. „KU įrodė savo svarbą regionui, mus vieningai palaikė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės. KU veiklos optimizavimo priemonių planas parengtas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto „Mėlynojo proveržio“ strategiją, kur universitetas yra vienas iš parnerių. Miestui ir regionui svarbus savarankiškas universitetas, galintis rengti specialistus ir vykdantis mokslinę veiklą.“ Klaipėdos mero ir KU Tarybos pirmininko Vytauto Grubliausko teigimu, tai istorinis įvykis. „Vyriausybė ir premjeras pademonstravo pasitikėjimą Klaipėdos universitetu ir miestu, suteikė galimybę konkrečiais darbais įrodyti šio universiteto gyvybingumą. Klaipėdos miesto savivaldybė ketina tapti Klaipėdos universiteto, kuris yra svarbus uostamiesčio „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris, dalininke. Kokio dydžio kraitį ji atsineš, kalbėti bus galima tada, kai tai bus įteisinta įstatymais“ , – kalbėjo meras. Priemonių plane išskirtos 3 pagrindinės KU veiklos optimizavimo kryptys: užtikrinti mokslo ir studijų kokybę; prisidėti prie miesto ir regiono visuomenės bei…

Kaip ir kiekvieną pavasarį žurnalas „Reitingai“ pateikia Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus, kurie sulaukia didelio šalies akademinio pasaulio dėmesio. Bendrame aukštųjų mokyklų 2018 m. reitingų sąraše aukščiausias pozicijas užima Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Klaipėdos universitetas (KU), kaip ir 2017-aisiais, užima 7-osios vietos poziciją. Laikinai einančio Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas prof. dr. Artūro Razbadausko nuomone, stabili 7-oji vieta, esant aukštojo mokslo pertvarkai, yra labai svarbus ir geras rezultatas: „Tai aukso viduriukas, juk Klaipėdos universitetas ne tik išlaiko savarankiško universiteto statusą, bet ir užima stabilią vietą Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingų sąraše“. Vertinant universitetus buvo remiamasi 56 skirtingais parametrais, kurie sudėlioti į 7 stambius kriterijus: mokslo, meno/ sporto veikla bei personalo pasiekimai; esamas ir ateities akademinis personalas; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; studentai ir studijos; studijų ir mokslo aplinka; studentų nuomonė. ES investicijos – Klaipėdos universitetui Klaipėdos universitetas, taikant esamo ir ateities akademinio personalo kriterijų, Lietuvos aukštųjų mokyklų kontekste užima trečią vietą. Aukščiau rikiuojasi Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Ketvirtoje vietoje liko VU. Šiame reitinge vertintas akademinio personalo ir studentų skaičiaus santykis, dėstytojų iki 35 metų santykis bendrai su visais dėstytojais, mokslo ir…

Gegužės 24 dieną Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) panaikino ribojamą akreditaciją dar trims Klaipėdos universiteto (KU) bakalauro ir dviem magistrantūros studijų programoms. Balandžio 17 d. SKVC jau teigiamai įvertino 12 KU studijų programų. Iš viso teigiamai įvertinta 17 studijų programų, tai daugiau nei pusė KU studijų programų, kurios vasario 28 d. SKVC vertinimu buvo laikinai akredituotos (ribojama akreditacija). Studijų kokybės vertinimo centrui atnaujinus studijų programų akreditavimo sąrašą, priėmimas šią vasarą Klaipėdos universitete, be kitų studijų programų, bus vykdomas į Informatikos, Informatikos inžinerijos, Mechanikos inžinerijos studijų programas. Be to, bus galima rinktis šias magistrantūros studijų programas: Dvasinis konsultavimas ir asistavimas, Techninių informacinių sistemų inžinerija. Laikinai einantis KU rektoriaus pareigas prof. dr. Artūras Razbadauskas džiaugėsi, kad klaipėdiečiai ir regiono moksleiviai informacinių technologijų bei inžinerijos mokslus galės rinktis čia pat, Klaipėdos universitete: „Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimuose akcentuojama, kad KU turi būti stiprūs inžineriniai, jūrų technologijų bei informacinių technologijų mokslai. Be to, šios studijų programos svarbios Klaipėdos miestui ir regionui, nes įgyvendinant „Mėlynojo proveržio“ strategiją šių specialistų poreikis regione tik didės.“ Studijų programos teigiamai įvertintos, atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos ekspertų vertinimą dėl Klaipėdos universiteto 2017 m. mokslo darbų. Be to, universitetas buvo pateikęs programų tobulinimo planus dėl Informatikos, Informatikos inžinerijos studijų programų. Palaikymą dėl KU studijų programų išreiškė…

Penktadienio rytą Klaipėdos gatvėmis nusidriekė tradicinė abiturientų eisena. Taip miesto mokyklas baigiantys jaunuoliai pradėjo paskutinio skambučio šventę. Eisena tradiciškai pasuko į Laikrodžių muziejaus kiemelį, kur abiturientus pakvietė miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Išeinant į naują kelią linkiu jaunatviško ryžto, užsispyrimo ir sėkmės siekiant savo svajonių įgyvendinimo. Tačiau kur bebūtumėte, niekada nepamirškite, kur gimėte, kur užaugote ir kas esate. Tegul įgytos žinios ir prasmingi darbai visada garsina gimtąjį miestą Lietuvoje ir pasaulyje, o Klaipėda, tikiuosi, visada bus tuo gimtuoju uostu, į kurį norėsis grįžti ir čia kurti savo ir visos miesto bendruomenės ateitį“, – abiturientams linki miesto meras. Klaipėdos miesto mokyklas šiemet baigia 2045 abiturientai. Iš jų 1300 mokosi savivaldybės įsteigtose gimnazijose, 73 valstybinėse, 33 nevalstybinėse ir 639 profesinėse mokyklose. Kad gautų brandos atestatą, abiturientai turi išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą ar brandos darbą. Privalomasis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas bus laikomas birželio 2 d. Maksimaliai leidžiama laikyti septynis brandos egzaminus. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo balandžio 4 d. ir baigsis birželio 22 d. Tądien bus laikomas valstybinis chemijos egzaminas. Šiais mokslo metais mokiniai galėjo rinktis rengti brandos darbą iš visų mokomųjų dalykų. Brandos darbas nėra privalomas, tačiau geri brandos darbo rezultatai prideda papildomų balų…

Klaipėdos universitete (KU) dviejų savaičių stažuotę atliko Kazachstane įsikūrusio Astanos medicinos universiteto magistrantūros medicinos studentai. KU ir Astanos medicinos universitetas 2013 m. pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl akademinio bendradarbiavimo. Intensyvus universitetų bendradarbiavimas vyksta iki šiol. Magistrantai ir doktorantai iš Kazachstano porą kartų per metus atvyksta klausyti paskaitų į KU Sveikatos mokslų fakultetą (SvMF). Medicinos magistrantams dėstė KU SvMF Medicinos technologijų katedros vedėjas prof. dr. Arvydas Martinkėnas bei prof. habil. dr. Kęstutis Kardelis. Gegužės 22 dieną 22 studentai iš Kazachstano lankėsi pas laikinai KU rektoriaus pareigas einantį prof. dr. Artūrą Razbadauską. Praktikuojantys įvairių sričių medikai iš Kazachstano KU rektoriui pasakojo apie savo įspūdžius Lietuvoje: „Džiaugiamės dėstytojų profesionalumu ir puikiai pateikiama informacija paskaitų metu. Taip pat čia Lietuvoje labai geras oras, o Klaipėdoje graži aplinka: jūra, šalia universiteto parkas, kur galima pasivaikščioti“, – pasakojo studentai iš Kazachstano. Taip pat studentai pažymėjo, kad Klaipėdoje žmonės puikiai kalba ir rusiškai, ir angliškai. „Smagu matyti, kad Klaipėdoje žmonės yra aktyvūs, sportuoja, važinėja dviračiu, leidžia laisvalaikį su šeimomis“. Gegužės 23 dieną studentai iš Astanos medicinos universiteto taip pat lankėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Klaipėdos universiteto informacija

Gerai besimokantys, iniciatyvūs, sumanūs ir talentingi 1-12 klasių moksleiviai jau gali pretenduoti į rekordinį 60 tūkst. eurų „Lietuvos Maximalistų“ stipendijų fondą 2018-2019 m. mokslo metams. Daugiau nei 40 moksleivių, kurie taps „Maximalistais“, visus ateinančius mokslo metus kas mėnesį gaus 150 ir 75 eur vertės stipendijas. Į stipendijas pretenduojantys moksleiviai bus vertinami aštuoniose srityse: mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologijos, inovacijų ir nuolatinio pažangumo. Per 16 programos gyvavimo metų „Maxima“ jau skyrė daugiau kaip 300 tūkst. eur Lietuvos moksleivių pažangumui skatinti. „Lietuvos Maximalistų“ programa leidžia mums prisidėti prie pirmųjų gabiausių Lietuvos jaunuolių karjeros žingsnių. Šešioliktus metus gyvuojantis konkursas įrodo, kad moksleiviai gautas stipendijas investuoja tikslingai: skiria konkursams, olimpiadoms ar studijoms. Tai leidžia jiems pasiekti nuostabių rezultatų, kurie džiugina ir garsina visą Lietuvą. Drąsiai galiu teigti, kad tai yra viena prasmingiausių mūsų prekybos tinklo globojamų iniciatyvų“, – teigia „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė. Moksleiviai, norintys dalyvauti programoje „Lietuvos Maximalistai“, projekto anketą gali užpildyti iki liepos 9 d. prekybos tinklo „Maxima“ interneto svetainėje. Komisija, atrinkdama būsimuosius „Maximalistus“, vertina ne tik objektyvius mokslo rezultatų pasiekimus – pažymius ir konkursinius įvertinimus, bet ir moksleivių motyvacinius laiškus. Juose moksleivis turėtų pagrįsti, kodėl būtent jis turėtų tapti „Lietuvos Maximalistu“, pasidalyti savo pasiekimais ir ateities lūkesčiais ar svajonėmis. Gautas paraiškas…

Trečiadienio vakarą pirmą kartą nušvito dalies Klaipėdos universiteto statinių fasadai. Nuo šiol dalis universiteto statinių taip bus apšviesti kiekvieną vakarą. Aktyvių miestiečių pasiūlytą idėją įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su bendrove „Gatvių apšvietimas“. „Šio istorinio pastatų komplekso dalinis apšvietimas – pavyzdys, kad gražią idėją galima įgyvendinti ir nedidelėmis sąnaudomis. Tai pirmasis, tačiau, tikimės, ne paskutinis bendras projektas. Analizuojame galimybes ateityje apšviesti ir daugiau vis dar tamsoje skendinčių istorinių Klaipėdos pastatų ir taip mūsų miestui suteikti dar daugiau žavesio“, – sako Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas ir uostamiesčio Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Laikinai einantis Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas prof. dr. Artūras Razbadauskas teigia, jog dalies Klaipėdos universiteto miestelio pastatų apšvietimas bus puiki proga Klaipėdos universitetui tapti labiau matomam miestelėnams. „Džiaugiuosi, kad ši iniciatyva rodo, jog Klaipėdos savivaldybė ir universitetas gali dirbti išvien ir turi bendrų sąlyčio taškų. Apšviesti Klaipėdos universiteto miestelio pastatai yra svarbi įvaizdžio dalis ne tik pačiam universitetui, bet ir vieninteliam Lietuvos uostamiesčiui, Klaipėdai“, – sako A. Razbadauskas. Anot UAB „Gatvių apšvietimas“ vadovo Dangero Aleksandrovo, Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas apšviestas sumontavus papildomus prožektorius ant gatvės apšvietimo stulpų bei nukreipus šviesos srautą į statinius. Visas pastato grožis sutemus geriausiai matomas nuo Herkaus Manto gatvės pusės. „Šituo projektu bandysime apšviesti pastatus per…

Išlaikę brandos egzaminus renkamės aukštąją mokyklą ir ieškome ne tik patrauklios studijų programos, gerai vertinamo universiteto, bet ir perspektyvaus miesto. Klaipėdos miestas skelbia startą mėlynajam proveržiui. Jis pirmasis Lietuvoje sukūrė miesto ekonominės plėtros strategiją „Klaipėda 2030“. Tad kodėl nepasirinkus perspektyvaus didelių galimybių miesto? Klaipėdos miestas – vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių, pramonės ir paslaugų centras, esantis konkurencingo transporto koridoriaus epicentre su į plėtrą orientuotu, neužšąlančiu uostu. Miesto lyderiai supranta, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų: „agresyviai“ investuoti, siekiant sudaryti išskirtines gyvenimo kokybės ir verslo sąlygas, vystyti universitetą, kad miestas augtų. Jau dabar uosto įmonių darbuotojai uždirba 2,5 karto daugiau nei vidutinė alga Lietuvoje. Ilgalaikėje perspektyvoje, atlyginimas Klaipėdoje bus du kartus didesnis, negu yra šiandien. Geriausia vieta gyventi, dirbti ir ilsėtis Klaipėda, puoselėdama jūrinį tapatumą, plėtos aplinkai draugišką transporto-logistikos-pramonės kompleksą. Todėl augančiam Klaipėdos uostui reikės jūrų transporto inžinerijos, jūrų uosto valdymo, laivyno techninės eksploatacijos, logistikos, laivų projektavimo ir statybos specialistų. „Istoriškai susiklostė, kad uostas yra mieste, tad turime protingai išnaudoti šią galimybę. Uosto plėtra gali būti unikali proga Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms – uosto ir mokslo dialogas ypač svarbus“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Klaipėdoje bus išplėtotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasteris, padėsiantis Klaipėdai tapti SGD…

Gegužės 7 dieną Klaipėdos universitete vyko KU Tarybos posėdis, kuriame naujoji taryba rinko Tarybos pirmininką. Taryba slaptu balsavimu vienbalsiai nutarė, jog Klaipėdos universiteto Tarybai vadovaus Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Tarybos pirmininko pozicija yra labai svarbi, nes jis yra ne tik kviečiamas į įvairiausius renginius, bet kartu su Rektoriumi sprendžia strateginius klausimus, atstovauja universitetą. Manau, kad šią poziciją turi užimti žmogus, kuris yra žinomas ne tik mieste, bet ir šalyje. Jei pažiūrėtumėte kitų aukštųjų mokyklų pavyzdžius, Tarybos pirmininkų vietas užima ryškios asmenybės.“, – teigė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, AB „Klaipėdos nafta“ SGD paslaugų skyriaus vadovė, kuri buvo antroji kandidatė KU Tarybos pirmininko pareigoms užimti. V. Grubliauskas, kreipdamasis į Tarybos narius, dėkojo už pasitikėjimą. „Prisiimu atsakomybę ir ją suvokiu, kaip didžiulį patikėjimą. Tikiu, kad artimiausiu metu dirbsime taip, tarsi susėdę vienoje valtyje ir visi vienodai irkluosime“, – apie artimiausius darbus Klaipėdos universiteto Taryboje kalbėjo V. Grubliauskas. KU taryba nustato universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių, nustato universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus, rūpinasi parama universitetui bei atlieka kitas funkcijas. Parengta pagal pranešimą spaudai

Gegužės 4 dieną Klaipėdos universitete (KU) vyko Garbės daktaro inauguracija. KU Garbės daktaro vardas suteiktas iškiliai asmenybei – Estijos mokslo akademijos prezidentui, Talino technikos universiteto profesoriui Tarmo Soomere už indėlį į jūrinius mokslus, studijas ir ilgametį bendradarbiavimą. Prieš iškilmingą KU Senato posėdį profesorius KU bendruomenei skaitė viešą paskaitą „Daugialypiai klimato kaitos modeliai rytiniame Baltijos jūros regione“. Po paskaitos vyko KU Senato posėdis, kuriame Senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas suteikė Garbės daktaro vardą profesoriui Tarmo Soomere. KU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė, pristatydama kandidatą į KU Garbės daktarus, pabrėžė, jog nuo seno Lietuva ir Estija glaudžiai bendradarbiauja įvairiose srityse. „Baltijos jūra jungia mūsų šalis ir kuria jų nesibaigiančią draugystę. Itin simboliška, jog KU suteikia Garbės daktaro vardą profesoriui už indėlį į jūrinius mokslus, kurie yra svarbūs visoms Baltijos jūros regiono šalims“. Prof. Tarmo Soomere kreipėsi į KU bendruomenę: „Kiekvienam mokslininkui didžiulė garbė gauti Garbės daktaro vardą, tai daugiau nei titulas, puokštė gėlių, įrėmintas pažymėjimas ir daugybė rankos paspaudimų. Tai galimybė nesibaigiančiose lenktynėse sustoti, apsižvalgyti ir suprasti, kokie žmonės yra šalia manęs. Dėkoju Klaipėdos universitetui, už šį išskirtinį pripažinimą. Dėkoju už jūsų norą prisidėti prie ateities, kurioje būtų verta gyventi.“ Pasveikinti profesorių atvyko Nepaprastoji ir įgaliotoji Estijos ambasadorė…