Švietimas

Nuo šių metų balandžio Mokinio kultūros pasas pradeda veikti visa apimtimi. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naują Kultūros paso paslaugų rinkinį, kuriame nurodomos kultūros ir meno paslaugos, skirtos 1–12 kl. mokiniams. Greta iki šiol siūlytų 400 kultūros ir meno paslaugų pradinukams, atsiranda daugiau kaip 700 papildomų paslaugų visų klasių moksleiviams, ir bendras jų skaičius viršija 1100. „Kultūros pasas – viltinga priemonė, galinti suteikti daug naujų postūmių, nes kultūra yra gyvenimo atnaujintoja. Todėl labai svarbu, kad atsirastų poreikis gyventi kartu su ja nuo mažumės. Ne mažiau svarbus yra kultūros ir švietimo sąlytis, šių dviejų sričių sinergija, bendrų veiklos būdų atradimas, vaikų ir jaunimo įtraukimas pažinti kultūrą ir ją kurti“, – sako ministras M. Kvietkauskas. Kultūros paso ekspertų komisija, vadovaudamasi Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, atrinko 733 naujas kultūros įstaigų ir organizacijų, edukatorių ir menininkų pasiūlytas paslaugas, atitinkančias Kultūros paso paslaugų atrankos kriterijus. Teikdami paraiškas aktyvūs buvo muziejai, pasiūlę įvairių kultūrinės edukacijos užsiėmimų, nemažai paslaugų siūlo ir bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos, galerijos bei menininkai visoje Lietuvoje. Kultūros paso rinkiniui savo paslaugas pasiūlė ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, Nacionalinis operos ir baleto teatras, MO muziejus, kitos garsios kultūros įstaigos, laukiančios mokinių ne tik iš Vilniaus. Kultūros pasas – priemonė, leidžianti kartu su klase ar…

Nuo rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradeda veikti Jūrų kadetų mokykla. Registracija į šią mokyklą jau prasidėjo. Registruotis reikia informacinėje priėmimo į mokyklas sistemoje, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (www.klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“. Registracija į mokyklą vykdoma: nuo 7 d. į I–IV gimnazines klases, 9–10 jaunimo ir specialiąsias klases, I–III socialinių įgūdžių ugdymo klases; nuo 12 d. į 6–8 klases; nuo vasario 19 d. į 5 klases; nuo vasario 26 d. į 2–4 klases; nuo kovo 5 d.  į 1 klases. Prašymai sistemoje registruojami, pradedant lankyti mokyklą, ją keičiant arba toje pačioje mokykloje, pereinant mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą (iš priešmokyklinio į pradinio, iš pradinio į pagrindinio, iš pagrindinio į vidurinio). Daugiau informacijos apie pačią mokyklą rasite straipsnyje, kuris jau buvo skelbtas portale madeinklaipeda.lt.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradės veikti Jūrų kadetų mokykla ir jau prasidėjo registraciją į ją. Registruotis reikia informacinėje priėmimo į mokyklas sistemoje, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (www.klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“. 2019–2020 mokslo metais mokytis Mokyklos 5–8 klasėse kviečiami mokiniai (berniukai ir mergaitės) iš visos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bei regioninėse savivaldybėse gyvenantys mokiniai. Mokykla bus auganti. Ją pasirinkę mokiniai galės baigti 12 klasių ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Pagrindinis jūrų kadetų ugdymo tikslas – formuoti mokinių jūrinį mentalitetą, ugdant patriotišką Lietuvos, kaip jūros valstybės, pilietį, puoselėjantį jūrinės kultūros tradicijas ir jūreivystės istoriją. Kasdienis ugdymo procesas bus skirstomas į formalųjį ugdymą(si), poilsio laiką, savarankišką mokymąsi, neformaliojo švietimo veiklas ir pažintinę veiklą. Mokykloje bus įgyvendinami Jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų bendrąsias programas papildys Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programa. Dalis minėtos programos temų bus integruojamos į mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, kūno kultūros ir kt) ugdymo turinį, kita šios programos dalis bus įgyvendinama per pasirenkamųjų dalykų programas („Lietuvos karo istorijos pradmenys“, „Nacionalinio saugumo pradžiamokslis“, „Įdomioji astronomija“ ir kt), dalykų modulius („Komunikacijos jūroje ženklų teorija ir praktika“, „Saugumo ir gelbėjimosi jūroje pagrindai“ ir kt.), pasirenkamas…

Šiandien, vasario 21 d., 17.30 val., lopšelio-darželio „Svirpliukas“ patalpose (Liepų g. 43A) vyks viešas darželio rekonstrukcijos projektinių siūlymų pristatymas. Projekto metu bus rekonstruojami 2 Klaipėdos lopšelio-darželio „Svirpliukas“ pastatai, įrengiant 95 papildomas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietas. Iki viešo susirinkimo (ir jo metu) visuomenės atstovai projektuotojui (statytojo įgaliotam atstovui) gali teikti elektroniniu paštu: [email protected] arba [email protected].

Lapkričio 28 dieną, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje praūžė karjeros diena – „Karjeros dūzgės 2018“. Studijų ir karjeros centrui su fakultetų atstovais, kilo idėja – pirmą kartą, suburti Inžinerijos, Technologijų, Informatikos, Sveikatos, Ugdymo, Socialinių mokslų, Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių, grupių absolventus ir darbdavius vienoje vietoje. Renginio metu, dūzgė visa Kolegijos bendruomenė su didžiuliu būriu studentų ir daugiau kaip trisdešimt įmonių atstovų. Dūzgių metu atvykusieji galėjo pabendrauti su „Vičiūnai group”, „Real job finder”, „Circle K”, „Dino.lt”, Sveikatingumo centro „Energetikas“, „Litana“, „Neogroup“, „SBA“, „Mars Lietuva“, „Grigeo Klaipėda“, „KPMG“, „Ergo“, „ITCC“, „Swedbank“, „Vakarų medienos grupė“ ir kitų įmonių atstovais. Studentai galėjo surasti darbo ar praktikos vietą, užmegzti profesinius kontaktus, susipažinti su šiuolaikiniam darbuotojui keliamais reikalavimais. „Karjeros dūzgėse 2018“ savo patirtimi ir asmeninėmis sėkmės istorijomis su renginio dalyviais taip pat dalinosi: UAB „Vesvela” direktorius Vladimir Boiko, KVK dėstytoja, žurnalistė ir komunikacijos specialistė Laura Sėlenienė, asmeninė įžymybių trenerė ir dietetikos studijų programos studentė Rūta Beišyte–Aminova, Beauty Room komandos narė, KARAJA kosmetikos atstovė, grožio terapijos studijų programos absolventė Ieva Jakubauskė. „Džiaugiamės tokiu aktyviu dalyvavimu ir tikimės, kad šios „Karjeros dūzgės“ taps tradicija, kuri padės studentams atidžiau pažvelgti į savo profesinę karjerą ir susikurti puikią ateitį“, – renginio sėkme džiaugėsi organizatoriai. Parengta pagal pranešimą spaudai

Nuo kitų metų pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visi gyventojai galės nemokamai lankytis muziejų nuolatinėse ekspozicijose. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įsakymu patvirtino tai numatantį nemokamo muziejų lankymo modelį ir jo įgyvendinimo koncepciją. „Šiais metais nemokamo muziejų lankymo modelį buvome pradėję taikyti tik moksleiviams, o nuo 2019-ųjų dvylika kartų per metus muziejuose nemokamai galės apsilankyti visi pageidaujantys. Nutarėme neišskirti jokios visuomenės grupės ir manome, kad toks sprendimas bus ypač parankus šeimoms, kai jos nariai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį visi kartu galės praleisti nemokamai apsilankydami pasirinktame muziejuje“, – sako kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Nuo 2019 m. nemokamo muziejų lankymo modelis bus taikomas nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose, kurie yra pavaldūs Kultūros ministerijai. Šiuo metu sekmadieniais neveikiantys muziejai nuo 2019 metų bus įpareigoti kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį taip pat nemokamai atverti duris lankytojams. Kultūros ministrė rekomenduoja šį modelį taikyti ir kitoms ministerijoms pavaldiems bei savivaldybių muziejuose. Nemokamo muziejų lankymo modelis bus finansuojamas biudžeto lėšomis, kompensuojant muziejams negautas pajamas. Parengta pagal pranešimą spaudai

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Jūrų kadetų ugdymo sampratą. Tai dokumentas, apibrėžiantis jūrų kadetų ugdymo turinį, principus, tikslus, uždavinius, ugdymo organizavimo ypatumus. Parengti Jūrų kadetų ugdymo sampratą buvo būtina siekiant Klaipėdoje įkurti Jūrų kadetų mokyklą. „Jūrų kadetų ugdymo sampratos patvirtinimas – dar vienas svarbus žingsnis Jūrų kadetų mokyklos atidarymo link. Siekdami Klaipėdoje jūrų kadetus ugdyti jau nuo ateinančių metų rugsėjo, ir toliau turime dirbti labai susitelkę – dar būtina išspręsti patalpų klausimą, atlikti kitus reikalingus veiksmus. Tikiu, kad rezultatas pateisins visų mūsų lūkesčius ir Klaipėdoje turėsime pasididžiavimo prieš visą Lietuvą vertą mokyklą, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ateities simbolį“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Klaipėdos jūrų kadetų mokykla bus kuriama Ievos Simonaitytės mokyklos pagrindu. Planuojama, kad iš pradžių čia bus formuojamos 5–8 kadetų klasės, o vėliau palaipsniui prisidės ir vyresnės. Pagrindinis jūrų kadetų ugdymo tikslas – formuoti mokinių jūrinį mentalitetą, ugdant patriotišką Lietuvos, kaip jūros valstybės, pilietį, puoselėjantį jūrinės kultūros tradicijas ir jūreivystės istoriją. Patvirtintoje Jūrų kadetų ugdymo sampratoje apibrėžta, kad Kadetų mokykloje bus galima įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, o ugdymo turinys bus papildytas Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programa. Kadetų mokyklos auklėtiniai susipažins su nacionalinio saugumo sistema, Lietuvos gynybos politika, bus ugdomi rikiuotės, žygiavimo įgūdžiai, suteikiami jūreivystės,…

Klaipėdos valstybinė kolegija baigė renginių ciklą, skirtą Valstybės šimtmečiui paminėti. Akademinis jaunimas aktyviai dalyvavo 5–se šventiniuose renginiuose, pažymėdamas valstybei svarbias datas. Pasitinkant atkurtos Lietuvos šimtmetį, šventinių renginių ciklą pradėjo kolegijoje apsilankęs režisierius, dokumentinių–istorinių filmų kūrėjas, žurnalistas Rimas Bružas, paskaitęs paskaitą „Istorijos perimetrai“. Sausio 13–ją, Klaipėdos valstybinės kolegijos jaunimas tradiciškai budėjo per naktį „Prie Laisvės laužo“. Įspūdingai buvo paminėta ir Vasario 16–oji Technologijų fakultete. Šia proga, gražiausių linkėjimų Lietuvai autorius, Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė apdovanojo Lietuvos valstybės vėliavomis. Kovo 11–ąją, kolegijos folkloro kolektyvas „Aitvaras“, vadovaujamas Jono Kavaliausko, kvietė visus šokti tradicinius šokius Sveikatos mokslų fakultete, taip pat dalyvavo „Šimtmečio dūzgėse“, Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje. Spalio 17 dieną, įvyko konkurso „Šimtmečio talentas“ atrankų turas Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakultete, o Lapkričio 14 dieną, Klaipėdos koncertų salėje, nuskambėjo baigiamasis projekto „Šimtmečio talentas“ koncertas. Baigiamajame koncerte dalyvavo 10 talentingiausių studentų iš Klaipėdos universiteto, Socialinių mokslų kolegijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Klaipėdos valstybinės kolegijos. Susirinkusius talentus pasveikino Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė. Šmaikščiai renginį vedė Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventai: Aurimas Cibulskas ir Barbora Gedvilaitė, pastaroji padovanojo ir savo kūrybos dainą. Talentus vertino kompetentinga komisija, išrinkdama 5 nominantus, o publikos numylėtinį rinko publika. Kol komisija…

Ateinančių metų rugsėjį Klaipėdoje duris atvers Kadetų mokykla. Trečiadienį posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė, kad Kadetų mokykla būtų kuriama Ievos Simonaitytės mokyklos pagrindu. Planuojama, kad iš pradžių čia būtų formuojamos 5-8 kadetų klasės, o vėliau prisidėtų ir vyresnės. Kadetų mokyklos steigimas yra numatytas Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plane. Dėl šios idėjos įgyvendinimo pastaruosius metus vyko intensyvios diskusijos su Švietimo ir mokslo ministerija, jūrine bendruomene. Galiausiai apsispręsta, kad steigėjo vaidmens imasi savivaldybė, parengta ir ministerijai pateikta jūrų kadetų ugdymo samprata, o trečiadienį pritarta ir Kadetų mokyklos steigimo būdui. Kuriant Kadetų mokyklą I. Simonaitytės mokyklos pagrindu, planuojama pertvarkyti šios įstaigos vidaus struktūrą bei pakeisti ugdymo turinį, o dabar veikiančias jaunimo klases iškelti į Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos pastatą kaip Jaunimo skyrių. I. Simonaitytės mokykla kaip pagrindas Kadetų mokyklos kūrimui pasirinkta dėl to, kad jaunimo klasėse mokinių skaičius mažėja, jų perkėlimas į suaugusiųjų gimnaziją, kurioje mokinių skaičius taip pat mažėja, vyktų net ir nekuriant Kadetų mokyklos. Iki 2019 metų rugsėjo, kada jau turi veikti Kadetų mokykla, būtina ne tik atlikti tokios įstaigos kūrimui reikalingas procedūras, bet ir išspręsti patalpų klausimą. Viena iš galimybių – Kadetų mokyklos įsikūrimas dabartinėse Ievos Simonaitytės mokyklos patalpose, tačiau svarstomi ir kiti variantai, sakoma Klaipėdos savivaldybės…

Klaipėdoje, Senvagės g. 6 ir 4, atlikus būtinas popierines procedūras, netrukus pradės kilti švietimo įstaiga, sporto aikštynai, amfiteatras, mokinių išlaipinimo/įlaipinimo stotelė ir kiti reikalingi objektai. „Šio leidimo laukėme ilgai ir su nekantrumu. Šiandien gauta žinia ne tik uždegė žalią šviesą naujos mokyklos statybai, o ir motyvavo kuo skubiau kibti į darbus“, – teigė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Naujos mokyklos, talpinsiančios 652 pirmų–aštuntų klasių mokinius, atsiradimas turėtų patenkinti visų šiaurinėje miesto dalyje gyvenančių klaipėdiečių poreikius. Ją planuojama atidaryti 2020 metų rugsėjį. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Vytauto Didžiojo gimnazijoje atlikti sporto aikštyno atnaujinimo darbai. Buvo atnaujinta futbolo aikštė su dirbtine danga, bėgimo takai su lengvosios atletikos sektoriais. Taip pat buvo įrengta liejamos sintetinės dangos krepšinio, tinklinio, teniso ir kvadrato aikštelė su aptvėrimu. Darbams skirta per 306 tūkstančius eurų. Atidarymo metu naujajame aikštyne surengtos simbolinės futbolo varžybos. Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai išbandė ir bėgimo takus. „Džiaugiuosi matydamas dar vieną įgyvendintą projektą. Juk svarbu ugdyti ne tik profesionalius sportininkus, o ir suteikti tinkamas sąlygas fiziškai lavintis moksleiviams pamokų metu ir po jų“, – teigė atidarymo juostelę perkirpęs Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Darbai baigti ir „Versmės“ progimnazijos sporto aikštyne. Baigiama sutvarkyti ir universali sporto aikštelė prie Vydūno gimnazijos, darbai dar vyksta ir šį rudenį bus baigti prie Gedminų progimnazijos, Hermano Zudermano bei Žemynos gimnazijų. Per penkerius metus numatyta sutvarkyti visų mokyklų sporto aikštynus. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Prasidėjus naujiems akademiniams metams, Klaipėdos universitete rengiamos Rektoriaus popietės. Į jas kviečiami akademinės bendruomenės atstovai, studentai, universiteto ambasadoriai, socialiniai ir verslo partneriai. Siekiama glaudžiau bendradarbiauti, aptarti esamą situaciją, išgirsti lūkesčius ir siekius, ieškoti bendrų sprendimų. Klaipėdos universitete (KU) lankėsi uostamiesčio savivaldybės administracijos ir jos kontroliuojamų strateginių įmonių vadovai. Su laikinai KU rektoriaus pareigas einančiu prof. dr. Artūru Razbadausku ir jo patarėja Elida Mantulova jie aptarė bendradarbiavimo galimybes. „Situacija universitete ne tokia bloga, kaip kartais pateikiama žiniasklaidoje. Šiemet į bakalauro studijas priėmėme tik 8 % mažiau studentų. Tuo tarpu LR švietimo ir mokslo ministerija mums prognozavo net 40 % mažėjimą. Matome, kad prognozės neišsipildė. Norėtųsi, kad stojančiųjų skaičius augtų, tačiau žinome, kokia šiuo metu yra bendra šalies universitetų situacija: stojamasis balas kasmet keliamas, o į jūrines, inžinerines, technologines specialybes stoja vis mažiau studentų. Pavyzdžiui, šiemet kituose Lietuvos universitetuose studentų skaičius sumažėjo 19 %, 21 %. Tuo tarpu į KU magistro ir doktorantūros studijas įstojo net daugiau studentų nei pernai. Žinoma, norėtųsi, kad mūsų universitete studijas baigę žmonės liktų gyventi ir dirbti Klaipėdoje. Tačiau turime aptarti galimybes, numatyti būsimas praktikos vietas, kurios galėtų tapti realiomis KU absolventų darbo vietomis“, – susitikime kalbėjo laikinasis KU rektorius. Universiteto svarba miestui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos…

Rugsėjo 7 dieną Klaipėdos universitete vyks atvira Lietuvos Respublikos Seimo Vakarų Lietuvos regiono atstovų grupės „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ diskusija dėl Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemos. Klaipėdos universiteto atstovai kartu su Seimo nariais ketina aptarti klausimus, kaip sukurti veiksmingą regiono inovacijų ekosistemą, socialinio verslo tinklą, regiono plėtros strategiją, kad tai atitiktų regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Europos Komisijos komunikate „Dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės“ pažymima, kad „aukštosios mokyklos turėtų dalyvauti savo miestų ir regionų plėtros procese, prisidėdamos prie plėtros strategijų įgyvendinimo, bendradarbiaudamos su įmonėmis, viešuoju ir savanoriškos veiklos sektoriais arba remdamos viešąjį dialogą visuomenei svarbiais klausimais“. Klaipėdos universitetas yra pasirengęs aktyviai dalyvauti įgyvendinant Vyriausybės programos priemones, siekiant darnios ir tvarios Lietuvos regioninės politikos. Tam gegužės 30 dieną pritarė ir LR Vyriausybė, patvirtinusi KU 2018–2019 metų veiklos optimizavimo priemonių planą. Pasak laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einančio prof. dr. Artūro Razbadausko, pavasarį išreikštas Vyriausybės palaikymas Klaipėdos universitetui buvo ypač svarbus, dabar – metas veikti. „Klaipėdos universitetas bendradarbiauja su Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėmis, verslu, uostu, yra Klaipėdos miesto „Mėlynojo proveržio“ strategijos partneris. Kartu su LR Seimo Vakarų Lietuvos regiono atstovais diskutuosime Klaipėdos universiteto vaidmens Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje klausimais, aptarsime KU Statuto projektą, regioninių kompetencijų centrų, kuriuos numatyta steigti…

Daugeliui švietimo įstaigų rugsėjis yra naujo etapo pradžia, atskaitos taškas, kai susidėliojami tikslai, iššūkiai ir darbai. Klaipėdos universitetas (KU) naujus akademinius metus pradeda optimistiškai: į universiteto auditorijas suplūs daugiau kaip 900 pirmakursių, universitetas kuria ambicingus planus, kaip stiprinti aukštąjį mokslą Vakarų Lietuvos regione. Be to, šiais akademiniais metais už KU vairo stos nauja valdžia – rugsėjo 18 dieną baigiasi KU Rektoriaus rinkimų konkurso prašymų teikimas. „Šią vasarą atlikome nemažai strategiškai svarbių darbų: Menų akademija perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai; Socialinių mokslų bei Humanitarinių ir ugdymo mokslo fakultetai tapo Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetu; pasirašytos strateginės partnerystės sutartys su dviem Nyderlandų universitetais: Eindhoveno technologijos ir Hanzos taikomųjų mokslų; Žemės ūkio ministerija KU Jūros tyrimų institutui perdavė Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje“, – atliktus darbus vardijo laikinai Klaipėdos universiteto pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas. KU 2018–2019 metų veiklos optimizavimo priemonių plano įgyvendinimas Klaipėdos miesto meras ir KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas dėkoja laikinajai KU valdžiai: rektoriui ir prorektorėms už suvaldytą situaciją bei pateisintus lūkesčius: „Artimiausi KU Tarybos darbai – rektoriaus rinkimai, tikiu, kad viskas vyks sklandžiai. Džiaugiuosi, kad universitetas žengia tikslingus žingsnius ir rodo, jog tvirtai stovi ant kojų. Tačiau atsipūsti negalima – netolimoje ateityje laukia daug darbų. Svarbu, kad KU…

Prasidėjus naujiems mokslo metams, miestų gatves užpildys ne tik transporto priemonės, bet ir vaikai. Intensyvėjant eismui svarbu pasiruošti kylantiems iššūkiams keliuose ir skirti ypatingą dėmesį jauniausiems eismo dalyviams. Suaugusiųjų pamokos Viena iš pagrindinių tėvų užduočių ruošiantis rugsėjo 1-ajai – pasirūpinti vaikų saugumu. Specialistų teigimu, pirmiausia, pradinių klasių mokiniams reikėtų parinkti saugiausią maršrutą į mokyklą ir atgal į namus. Taip pat labai svarbu, kad bent keletą kartų vaiką į mokyklą palydėtų suaugę. „Tėvai ar globėjai turėtų parodyti, kaip teisingai pereiti važiuojamąją kelio dalį, kaip elgtis nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose arba sankryžose, kuriose yra šviesoforų. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tais atvejais, kai sankryžos yra pažymėtos tik kelio ženklais. Taip pat vaikams reikėtų priminti, kad kelyje reikia būti atidiems ir neskubėti“, – teigia Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Krasauskaitė. Pašnekovė priduria, kad vienas svarbiausių dalykų mokant vaikus saugaus eismo taisyklių – tėvų pavyzdys. Būtent juo sekdami vaikai dažniausiai išmoksta atidžiai stebėti eismo aplinką, taisyklingai eiti pėsčiųjų perėja ir pasižiūrėti į abi puses, įsiklausyti, ar neartėja transporto priemonė, bei nesinaudoti mobiliaisiais telefonais ar kitais preitaisais, kurie gali blaškyti. Dėmesys saugaus eismo taisyklėms užsiėmimuose Vaikų saugumas keliuose svarbus ir švietimo įstaigoms. Pedagogai jau pradinėse klasėse pamokų metu  supažindina mokinius su pagrindinėmis saugaus eismo…

Pasibaigus 2018 metų priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Klaipėdos universitetas skaičiuoja studentus, kurie pasirinko studijas uostamiesčio universitete. Šiais metais į Klaipėdos universitetą įstojo 849 studentai. Užsienio studentų priėmimas vis dar vyksta. Šiuo metu apie 80 užsieniečių laukia vizų. Klaipėdos miesto meras ir KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas džiaugiasi sėkmingu studentų priėmimu į Klaipėdos universitetą: „Kai Klaipėda yra užsibrėžusi įgyvendinti „Mėlynojo proveržio 2030“ strategiją, universitetinio mokslo buvimas ir jaunų, gabių protų pritraukimas yra būtina sąlyga sėkmingam miesto proveržiui. Tikiu, kad universiteto pertvarka ir nusiteikimas vystyti kokybišką mokslą bei studijas lems sėkmingą Vakarų regiono plėtrą.“ Studentų priėmimo skaičiai džiugina ir yra geresni, negu tikėtasi. Nepaisant griežtesnių minimalių stojimo į universitetus reikalavimų bei demografinės Lietuvos situacijos, į KU šiais metais įstojo vos šimtu mažiau studentų negu 2017-aisiais. Studijų sutartis jau pasirašė 849 būsimieji pirmakursiai: 306 bakalaurai, 335 magistrantai ir 208 kitų – papildomų, sutrumpintų ar profesinių studijų studentai. Nuo spalio 1-osios studijas turėtų pradėti ir 17 pirmo kurso doktorantų. Daugiausia studentų sulaukė Slaugos (specializacija – kosmetologija), Psichologijos, Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų, vokiečių), Šokio meno, Kineziterapijos, Kūno kultūros ir sporto pedagogikos (specializacija – judesio terapija), Jūrų uostų inžinerijos (specializacija – jūrų transporto logistika), Informatikos inžinerijos (specializacijos – informatikos inžinerija, programų inžinerija, elektros sistemų…

Rugpjūčio pradžioje pasibaigusi Klaipėdos universiteto (KU) 17-oji Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija kitakalbiams šiemet buvo ypatinga – ji vyko Lietuvos valstybingumo šimtmečio fone, tad visą veiklą lydėjo ypatinga, šventinė dvasia. Akademijos organizatoriai, – Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centras (KSEC) su Baltų filologijos katedra, – pasistengė įvesti daug naujovių. Ne tik dėl šimtmečio paminėjimo, juk tai, kad kasmet sulaukiame apie trečdalio jau buvusių šios akademijos dalyvių, maloniai įpareigoja tobulėti, ieškoti, kurti ir pasiūlyti naujų dalykų. Apskritai tokius vasaros kursus Lietuvoje užsieniečiai gali rinktis iš 5 juos organizuojančių universitetų. Šiemetė KU Akademija sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, – beveik 70 žmonių iš 24 šalių; jų amžius buvo nuo 17 iki 67 metų. Kursantai mokėsi 5-iose skirtingo lygio grupėse, – nuo A1 iki C2 lygio. Jiems dėstė 9 lituanistės ir padėjo 1 asistentė; Akademijos veiklą administravo KSEC. Du trečdaliai Akademijos dalyvių atvyko pagal projektą su Švietimo mainų paramos fondu. Tai užsienio universitetų studentai, dėstytojai, tyrėjai. Ne vienas iš jų rimtai gilinasi į lituanistikos dalykus, taip pat yra tokių, kurie tapo tikrais Klaipėdos universiteto partneriais, bičiuliais. Kita kursantų dalis – tai atvykę individualiai arba Lietuvoje apsigyvenę užsieniečiai. Kaip visada, buvo ir lietuvių kilmės asmenų: du broliai iš JAV ir…

Nuo rugsėjo pradinio ugdymo informatikos turinį kurs ir išbandys 100 mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė jų sąrašą ir pirmadienį pradėjo pirmuosius įvadinius seminarus mokyklų atstovams. Kaip Eltai sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, nuo 2020-2021 metų integruotas informatikos mokymas nuo pirmos klasės galėtų būti pradėtas visuotinai. „Jau dabar dalis mokyklų pradinėse klasėse pagal amžiaus tarpsnį diegia informatinio ugdymo elementus. Pradinę mokyklą baigę vaikai nuo penktos klasės ateina mokytis informatikos, kaip atskiro dalyko, ir tada, mokytojui mokant vaikus pagal bendrojo ugdymo programą, daugiau žinantys nuobodžiauja, nes yra grąžinami atgal į žemesnį lygį. Tai užmuša bet kokią motyvaciją mokytis ir siekti daugiau“, – atkreipė dėmesį viceministras. Pasak G. Kazakevičiaus, todėl ir nutarta pažiūrėti, kaip pagal amžiaus tarpsnius informacinis ugdymas vyktų pradinėse klasėse, bet ne kaip atskiras dalykas, o per integruotas matematikos ar kitų disciplinų temas. Naudojimosi komunikacinėmis informacijos technologijomis amžius jaunėja. Viceministro nuomone, vienas iš svarbių uždavinių – formuoti nuostatą, kas ką valdo, kompiuteriai mus, ar mes kompiuterius. „Atsakingo, prasmingo naudojimosi informacinėmis technologijomis, saugumo elektroninėje erdvėje gebėjimai taip pat labai svarbūs ir juos reikia pradėti ugdyti nuo ankstyvo amžiaus“, – įsitikinęs švietimo ir mokslo viceministras. Išbandyti informacinį ugdymą pradinėse klasėse panoro daug mokyklų, konkursas buvo 7 į vieną vietą. „Matyti,…

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjęs atsakomybių kiekis, ribotas laisvalaikis – veiksniai, lemiantys kiekvieno mūsų emocinę ir psichologinę būseną, ypač vaikų. Kaip padėti vaikams suvaldyti poatostoginį stresą? Psichologė Šarūnė Vienė pabrėžia, jog atostogos siejasi su malonumais ir poilsiu, todėl grįžimas į sustyguotą kasdienybę pradeda kelti nemalonius pojūčius. „Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ko nori, miegoti, kiek nori, važiuoti kur nori ir veikti, ką nori. Natūralu, kad kyla stresas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to kokius išgyvenimus ir jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas”, – teigia psichologė. Stresą išgyvena skirtingai Š. Vienės teigimu, stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl svarbiausia stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir emocijų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau. „Skirtingi vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, gali susilpnėti dėmesio koncentracija, atsiskirti nuo aplinkinių, tapti abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs, vengti su mokslu susijusių dalykų, pasitaiko ir agresijos protrūkių”, – sako psichologė. Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata. „Eurovaistinės” vaistininkė Elvyra Ramaškienė prideda, jog, padidėjus stresui, gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas…

Rugpjūčio 17 d., 11 val., Klaipėdos universitete vyko dalykinis seminaras „Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvos: partnerystė ir inovacijos“, skirtas regiono inovacijų ekosistemos vystymo galimybių ekspertinei apžvalgai ir diskusijai dėl inovacijų ekosistemos regione sukūrimo. Seminare Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pristatė Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariajai plėtrai 2017–2030 įvardytus Nacionalinės regioninės politikos prioritetus. Viceministras A. Gražulis pastebėjo, kad svarbiausias dalykas, siekiant regionų ekosistemos darnios veiklos ir plėtros, yra diskusija, siekis dalytis idėjomis, jomis patikėti ir jas įgyvendinti. Ekspertas dr. Jukka Teräs, atstovaujantis Šiaurės ministrų tarybos įsteigtam Nordregio institutui, skaitė pranešimą apie Šiaurės šalių regionų inovacijų ekosistemos vystymo gerąsias patirtis. Nordregio institutas yra lyderis Europoje regionų raidos ir planavimo tyrimų klausimais. Dr. Jukka Teräs mokslo taikomosios veiklos specializacija – nemetropolinių regionų raida, inovacijų ir technologijų perdavimo vadyba. Užsienio ekspertas pristatydamas pranešimą atkreipė dėmesį, kad siekiant veiksmingo ir darnaus regiono ar miesto ekosistemos veikimo būtina aukštojo mokslo, politikos ir verslo sinergija, todėl Klaipėdos universitetas yra vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos ekosistemos egzistavimo elementų. Darbiniame seminare dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algimantas Kirkutis ir Simonas Gentvilas, Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros VšĮ „Klaipėda ID“ vadovas Simas…