Miestas

Klaipėdoje iškils socialinio būsto daugiabutis

Klaipėdoje iškils socialinio būsto daugiabutis

Klaipėda ruošiasi naujo socialinio būsto daugiabučio statyboms. Numatoma, kad toks daugiabutis iškils šiaurinėje miesto dalyje – Tauralaukyje, sklype Akmenų g. 1B. Pastate bus įrengta 60 butų, iš kurių 35 butai bus skirti negalią turintiems asmenims, 15 butų – gausioms šeimoms, likę 10, vieno kambario butų – vienišiems asmenims. „Deja, bet socialinio būsto paklausa Klaipėdoje vis dar išlieka didžiulė. Tarp mūsų yra daugybė žmonių, kuriems reikalinga pagalba. Nors šiuo metu Klaipėda jau turi 664 butus, skirtus socialiniam būstui, tačiau to nepakanka, todėl kasmet perkami papildomi butai, o dabar planuojame ir naujo namo statybą. Žingsnis po žingsnio situacija turi gerėti“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Šiuo metu eilėje socialiniam būstui išsinuomoti laukia 575 asmenys ir šeimos. Eilėje laukiantys gyventojai, jei atitinka sąlygas, gali savarankiškai nuomotis būstus ir pasinaudoti kompensacija būsto nuomai. Bendra preliminari naujo daugiabučio statybų vertė – 14,77 mln. eurų. Projektui įgyvendinti bus siekiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo. Skaičiuojama, kad ES paramos suma galėtų sudaryti daugiau nei 8 mln. eurų, per 6 mln. reikėtų skirti iš savivaldybės biudžeto. Prieš kreipiantis dėl ES paramos, dar bus būtinas tarybos pritarimas. Naujo socialinio būsto statybos yra įtraukos į savivaldybės 2024-2026 metų strateginį veiklos planą. Būsimojo daugiabučio projektavimas jau artėja pabaigos link. Netrukus…
Klaipėdoje valomos gatvės ir šaligatviai

Klaipėdoje valomos gatvės ir šaligatviai

Ištirpus sniegui ir atsižvelgiant į meteorologines sąlygas Klaipėdoje nuo vasario 13 d. pradėtas intensyvus gatvių valymas nuo per žiemą jose susikaupusių sąnašų. „Klaipėdos gatves prižiūrinčios bendrovės, nelaukdamos, kol atšils orai, pradėjo mechanizuotai valyti gatves nuo per žiemą jose susikaupusio purvo bei sniego ir lietaus sunešto smėlio. Šis darbas yra išties svarbus, siekiant užtikrinti miestiečiams kaip įmanoma švaresnį orą, estetišką vaizdą“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.   Pirmiausia pradėta valyti pagrindines – I maršruto – gatves šiaurinėje miesto dalyje. Šiomis dienomis valomos gatvės ir centrinėje bei pietinėje miesto dalyse. Vėliau numatoma nušluoti ir mažesnio intensyvumo gatves, kuriose nevyksta maršrutinių autobusų judėjimas. II maršrutui priskiriamos (šalutinės) gatvės yra valomos visame mieste. Siekiama surinkti kuo daugiau sąšlavų ir nušluoti kuo daugiau gatvių, kad įsivyravus šiltiems, saulėtiems pavasario orams, mieste nesijaustų dulkėtumas, būtų švaru ir gražu. Valymai bus atliekami kelis kartus, nes iš pirmo karto neįmanoma nuvalyti viso per žiemą susikaupusio purvo. Nuo vasario vidurio mechanizuotu vakuuminiu būdu valomi ir šaligatviai. Kasdien gatves valo 5-6, o šaligatvius – 4-5 mašinos. Iki paskutinės kalendorinės žiemos dienos ryto vien tik bendrovė „Klaipėdos paslaugos“ sušlavė 60 tonų sąšlavų.
Klaipėdoje bus įrengta daugiau taršos matavimo stotelių

Klaipėdoje bus įrengta daugiau taršos matavimo stotelių

Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja įrengti stacionarias taršos matavimo stoteles 6 vietose. Tai padėtų operatyviai fiksuoti aplinkos oro kokybės kaitą, analizuoti situaciją, aiškintis priežastis, tiksliau identifikuoti taršos šaltinius. „Oro kokybės klausimai Klaipėdoje ypač aktualūs. Turime nemažai pramonės objektų, intensyvaus eismo kelių, todėl norėdami, kad klaipėdiečiai gyventų sveikatai palankioje aplinkoje, turime įdėti ir nemažai pastangų. Pradedant nuo pačių paprasčiausių – intensyvesnio gatvių valymo mažinant taršą kietosiomis dalelėmis iki aktyvaus dialogo su pramonės objektais siekiant rasti sprendimus, kad būtų užtikrintas aplinkosauginių reikalavimų laikymasis. Siekiant gerinti situaciją, būtini ir tikslūs duomenys, todėl taršos matavimo stotelių tinklas turi būti plečiamas“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Stacionarių stotelių plėtra reikalinga ir dėl efektyvaus gyventojų informavimo. Tai ypatingai aktualu oro taršai jautriems asmenims: kūdikiams, vaikams, nėščiosioms, pagyvenusiems asmenims, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis. Šie gyventojai nori žinoti aktualią informaciją apie oro kokybę jų gyvenamojoje aplinkoje, kad, jai pablogėjus, galėtų laiku įvertinti rizikas ir imtis apsaugos priemonių. Šiuo metu mieste veikia tik dvi stacionarios taršos matavimo stotelės – tai valstybinės nuolatinio aplinkos oro monitoringo stotys. Savivaldybės planuojamos oro kokybės stebėjimo stotelės bus su integruota nuotoline duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga. Stotelėse, priklausomai nuo vietos, būtų pasirinktinai matuojama kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių,…
Teismas pripažino: konkursas – teisėtas

Teismas pripažino: konkursas – teisėtas

Teismas atmetė Kauno statybos bendrovės ieškinį, kuriuo prašyta pripažinti neteisėtomis konkurso sąlygas, nutraukti pirkimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tokį teismo sprendimą priėmė Klaipėdos apygardos teismas.   Teismo sprendime konstatuojama, kad nenustatyta pagrindų, dėl kurių Klaipėdos miesto savivaldybės paskelbto konkurso sąlygos galėtų būti laikomos neteisėtomis. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones Savivaldybė galėtų tęsti viešojo pirkimo procedūras. „Klaipėdos centre esanti Atgimimo aikštė – išskirtinės svarbos objektas, kurį miestas yra numatęs šiuolaikiškai ir iš esmės sutvarkyti. Mūsų siekis – kad ši vieta atitiktų reprezentacinės aikštės sąvoką, tuo pačiu prisidėtų prie parkavimo problemos sprendimo. Netrukus visuomenei bus atvertas rekonstruotas muzikinis teatras, tačiau miesto įsipareigojimas prisidėti prie automobilių stovėjimo vietų įrengimo iki šiol dėl rangovų buvo įšaldytas. Prarastas brangus laikas, o atnaujinus procesą viliuosi, kad darbai pajudės ir   daugiau trikdžių įgyvendinti projektą nebesulauksime“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Dėl šio teismui pateikto ieškinio Klaipėdos apygardos teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir praėjusių metų gruodžio 15 d. laikinai sustabdė pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta byla. Teismas nurodė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, sprendimo dalį dėl jų panaikinimo vykdyti skubiai. Taip pat teismas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš UAB „Inti“ priteisė 6673,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per keturiolika dienų nuo…
Klaipėda spręs dėl pagalvės mokesčio

Klaipėda spręs dėl pagalvės mokesčio

Klaipėdos miesto politikai spręs klausimą dėl naujos vietinės rinkliavos ­­– vadinamojo pagalvės mokesčio – uostamiestyje įvedimo. Savivaldybės tarybai pritarus, ši rinkliava būtų renkama nuo 2024 m. birželio 1 d. Ją už naudojimąsi uostamiesčio viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra mokėtų savivaldybės teritorijoje esančiose apgyvendinimo įstaigose apsistoję miesto svečiai. Surinktas lėšas planuojama panaudoti Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros, turistiniam patrauklumui ir žinomumui didinti. „Klaipėdoje jau seniai kalbama apie pagalvės mokestį, bet iki šiol nebuvo ryžtasi jį įvesti, nors keliaujantiems žmonėms šią rinkliavą yra įprasta susimokėti daugelyje pasaulio šalių. Prieš priimant sprendimą buvo tartasi su apgyvendinimo paslaugų teikėjais, kurie pakankamai palankiai priėmė tokius miesto ketinimus. Verslininkų lūkestis – dalyvauti šiame procese teikiant rekomendacijas dėl šio mokesčio panaudojimo galimybių ir gauti ataskaitas, kur surinktos lėšos bus panaudotos. Didžiausias verslininkų išsakytas pageidavimas – lėšas skirti infrastruktūros kūrimui, miesto įvaizdžiui gerinti, rinkodarai ir išskirtiniams miesto renginiams, kurie pritraukia turistus į uostamiestį. Minčių ir idėjų, ką galėtume nuveikti, kad į Klaipėdą priviliotume daugiau turistų, turime, o papildomos lėšos suteiktų daugiau galimybių jas realizuoti“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Pagalvės mokesčiu vadinama vietinė rinkliava už naudojimąsi miesto savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Jei savivaldybės taryba pritars parengtam sprendimo projektui, siūlomas 2 Eur dydžio pagalvės mokestis būtų imamas…
Paveldosaugos indekso lyderė -Klaipėda

Paveldosaugos indekso lyderė -Klaipėda

Klaipėdos miestas užėmė pirmąją vietą Valstybinės kultūros paveldo komisijos sudarytame paveldosaugos indekse. Vertinant šalies savivaldybes ir sudarant reitingą didžiausias dėmesys buvo skiriamas savivaldybių skirtam ir pritrauktam finansavimui kultūros paveldo objektams, savivaldybių ir privačių valdytojų veikloms vykdant kultūros paveldo apsaugą, savivaldybių iniciatyvoms. Susumavus visų rodiklių reikšmes daugiausia balų surinko Klaipėda, antroje vietoje – Vilnius, trečioje – Kaunas. „Tai svarbus įvertinimas miestui bei paveldosaugos srityje dirbantiems specialistams. Ir toliau sieksime, kad paveldosaugai būtų skiriamas deramas dėmesys. Taip pat ypač svarbus mūsų tikslas – atgaivinti istorinę miesto dalį – Klaipėdos senamiestį, todėl  pasiūlėme papildomas fasadų tvarkymo galimybes čia esančių pastatų savininkams. Sulaukus ypač didelio susidomėjimo, iš anksto suplanuotą finansavimą nutarta padidinti 4 kartus – tam jau šiemet skiriama 650 tūkst. eurų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Pristatant reitingą pabrėžta, kad labai svarbus vertinimo aspektas yra iniciatyvų „iš apačios“ palaikymas – tai pačių savivaldybių administruojamos ir įgyvendinamos paveldotvarkos programos. Klaipėdoje nuo 2018 m. veikia dalinio finansavimo programa, pagal kurią į savivaldybės finansavimą gali pretenduoti senamiestyje ir naujamiestyje esančių saugomų objektų savininkai. Pernai, siekiant iš esmės pagerinti senamiesčio vaizdą, galimybės tvarkyti paveldo objektus dar labiau padidintos – patvirtinta fasadų tvarkymo programa, į kurią gali pretenduoti visi senamiestyje esančių pastatų savininkai, tiek saugomų objektų, tiek…
Susitikimas dėl Centrinio pašto ateities

Susitikimas dėl Centrinio pašto ateities

Naujas postūmis siekiant atgaivinti Klaipėdos centrinio pašto kompleksą – Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijai pavaldžios biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro atstovai aptarė artimiausius galimus žingsnius, kad procesas pajudėtų. Pačiame pašto komplekse vykusio susitikimo metu savivaldybės atstovai pakartojo neatsisakantys įsipareigojimo pasirūpinti pastato įveiklinimu, o Kultūros infrastruktūros centro darbuotojai informavo, kad rengiamasi skelbti projektavimo konkursą. „Šiandien įvyko išties konstruktyvus susitikimas, kokio jau senokai nebuvo. Turime glaudžiai bendradarbiauti, kad pasiektume visų laukiamą rezultatą. Artimiausiame etape savivaldybė skelbs konkursą čia numatyto F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro koncepcijai parengti, taip pat laukiame, kad Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras kuo greičiau paskelbtų projektavimo konkursą. Projektuotojai ir koncepcijos rengėjai turės glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų parengtas kokybiškas projektas“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Šiuo metu Klaipėdos centrinis paštas priklauso Kultūros ministerijai. Dar 2022 metų liepos mėn. tarp Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijos buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl šio pašto komplekso įveiklinimo. Protokole įtvirtinti ministerijos ketinimai skirti finansavimą komplekso sutvarkymui, o savivaldybė, ministerijai sutvarkius pašto kompleksą, turėtų pasirūpinti jo įveiklininimu. Kultūros infrastruktūros centro atstovai informavo, kad projektavimo konkurso sąlygas numato parengti ir suderinti su Kultūros ministerija bei savivaldybe iki šių metų kovo pabaigos.
Ledo arena: tikslo link

Ledo arena: tikslo link

Žengtas dar vienas žingsnis ledo arenos statybų link. Savivaldybės taryba pritarė  bendradarbiavimo sutarčiai su asociacija „Hockey Lietuva“. Pasirašius tokią sutartį, asociacija įsipareigos parengti ir savivaldybei perduoti ledo arenos su dvejomis ledo aikštėmis ir akmenslydžio sale techninį projektą, o savivaldybė rūpintųsi jo įgyvendinimu. „Einame svarbaus projekto įgyvendinimo link. Džiugu, kad taryba vienbalsiai pritarė bendradarbiavimo sutarčiai ir atvėrė kelią tolimesniems žingsniams. Tikiuosi, kad projektą turėsime iki metų pabaigos – tokį terminą, kaip labai realų nurodė ledo ritulio bendruomenė, o mūsų užduotis – operatyviai spręsti visus klausimus, kiek projekto rengimas susijęs su savivaldybe – projektavimo sąlygų išdavimas, kiti procesai. Tikiu, kad bendradarbiavimas su ledo ritulio bendruomene leis užtikrinti, kad mieste atsirastų būtent tokia infrastruktūra, kuri reikalinga ledo sporto šakoms“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Planuojama, kad ledo arena turėtų iškilti buvusios vandenvietės teritorijoje Paryžiaus Komunos gatvėje. Siūloma arena būtų paprastesnė nei buvo suplanuota anksčiau, tačiau užtikrintų ledo sporto šakų poreikius. Anksčiau pagal koncesijos sutartį ketinta statyti sporto ir laisvalaikio kompleksą, kuriame būtų ne tik ledo sporto šakoms reikalinga infrastruktūra, bet ir kitos sporto aikštelės, komercinės patalpos, tačiau ženkliai išaugus statybos kainoms ir tarybai nepritarus, kad bendra sutarties vertė būtų didinama iki beveik 51 mln. eurų, koncesininkas atsisakė vykdyti koncesijos sutarties įsigaliojimo sąlygas…
Bus įrengtos 2 naujos vaikų žaidimo aikštelės

Bus įrengtos 2 naujos vaikų žaidimo aikštelės

Kiekvienais metais uostamiestyje įrengiamos kelios naujos vaikų žaidimo aikštelės. Nors poreikis naujoms žaidimų erdvėms yra ženkliai didesnis, situacija vaikų užimtumui lauke pamažu, bet nuosekliai gerėja. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina vaikų žaidimo aikštelių įrengimo ir atnaujinimo veiksmų planą, kurio paskirtis – suplanuoti higienos normos neatitinkančių senų vaikų žaidimo aikštelių atnaujinimą ar naujų vaikų žaidimo aikštelių įrengimą viešosiose miesto erdvėse ir daugiabučių namų kiemuose. Pagal šį planą kasmet miesto daugiabučių namų kvartaluose įrengiamos kelios vaikų žaidimo aikštelės. Šiais metais bus įrengtos 2 vaikų žaidimo aikštelės po 200 kv. m daugiabučių namų kiemuose Vyturio g. 21 ir Panevėžio g. 11. Siekiant užtikrinti mažųjų saugumą, minėtais adresais netrukus bus įrengtos visus saugumo standartus atitinkančios, įvairaus amžiaus vaikams skirtos žaidimų erdvės. Didelės vaikų žaidimo aikštelės bus padalintos į dvi dalis, atskiriant mažesnių ir didesnių vaikų veiklos zonas. Aikštelėse bus įrengti daugiafunkciniai veiklos bokštai, švytuoklinės supynės, karuselės, spyruokliukai, laipynės, balansinės supynės, mažosios architektūros elementai – suoliukai, šiukšliadėžės, stendai. Šios naujos vaikų žaidimo aikštelės pagyvins bendrą daugiabučių namų kiemų vaizdą bei įtrauks mažuosius į kūrybines veiklas, skatinančias aktyvią veiklą ir norą ilgiau pabūti lauke. Džiugu, kad vaikų žaidimo aikštelės sudaro galimybes vaikams ir šeimoms judėti, stiprėti, ugdyti savo motoriką ir bendravimo įgūdžius, stiprinti bendruomeniškumą, saugoti ir…
Vyks karinės pratybos

Vyks karinės pratybos

Sausio 15-18 dienomis Klaipėdos, Tauragės, Šilalės rajonų ir miestų savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija‘‘ organizuojamas pratybos „Brave Griffin 24-I‘‘.
Gerėja biudžeto asignavimų įvykdymo rezultatai

Gerėja biudžeto asignavimų įvykdymo rezultatai

Miesto biudžeto asignavimų įvykdymo rezultatai – itin džiuginantys. 2023-iaisiais, pirmaisiais naujos kadencijos valdžios darbo metais, asignavimų panaudojimas siekia daugiau nei 95 procentus. Tai vienas geriausių rezultatų Klaipėdos miesto savivaldybės istorijoje. „Šis rezultatas – visų darbuotojų nuopelnas. Džiugu, kad per trumpą laiką pavyko sutelkti savivaldybės specialistus efektyvesniam darbui. Įsiklausėme vieni į kitų lūkesčius ir tapome komanda, kuriai svarbus miesto vystymasis ir kiekvieno klaipėdiečio poreikiai. Ačiū savivaldos specialistams ir kviečiu šiais metais į darbus įsilieti su dar didesniu užsidegimu. Tokio darbuotojų įdirbio klaipėdiečiai nusipelnė“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. 2023-iaisiais užbaigti jau įsibėgėję projektai ir pradėti nauji – baigtos sutvarkyti senamiesčio gatvės, Malūno parkas, finišavo Skulptūrų parko rekonstrukcija, baigtas įrengti Sakurų parkas, atkuriamas Pilies bokštas. Pokyčiai vyko ir susisiekimo srityje. Užbaigta Baltijos prospekto estakados statyba ir atidarytas eismas, užbaigta Klemiškės gatvės rekonstrukcija. Keitėsi ir daugiabučių kiemai. 2023 metais pradėti nauji parkavimo vietų įrengimo projektai Kauno gatvės gyvenamajame mikrorajone, baigti projektai Statybininkų prospekte, atlikta 70 procentų darbų Sportininkų mikrorajone, naujos vietos įrengtos sutvarkius įvažiuojamuosius kelius į Taikos pr. 101 ir 109, pradėti pilotiniai projektai parkavimo vietas įrengiant paprastesnėmis priemonėmis – ažūrinėmis trinkelėmis. Švietimo srityje investuota tiek į infrastruktūros atnaujinimą, tiek į ugdymo kokybės užtikrinimą. Švietimo įstaigose vyko atnaujinimo darbai, baigta lopšelio-darželio „Svirpliukas“…
Paraiškų fasadams tvarkyti rekordas

Paraiškų fasadams tvarkyti rekordas

Praėjusiais metais startavusi nauja senamiesčio pastatų fasadų tvarkymo programa sulaukė didžiulio Klaipėdos miesto statinių valdytojų susidomėjimo – norą su savivaldybės finansine pagalba susitvarkyti fasadus pareiškė 23 pastatų valdytojai. Preliminarus lėšų iš miesto biudžeto poreikis keliskart viršija optimistiškiausias prognozes.  Uostamiesčio pastatų valdytojai išgirdo miesto valdžios raginimą tvarkyti jiems priklausantį turtą, finansiškai prisidedant miesto savivaldybei. Iki paraiškų teikimo termino pabaigos š. m. sausio 8 d. savivaldybės Paveldosaugos skyrius gavo net 23 paraiškas skirti dalinį finansavimą pastatų fasadams tvarkyti. Nors paraiškų vertinimas dar neprasidėjo, nesunku numanyti, kad anksčiau tam reikalui miesto biudžete numatytų 150 tūkst. eurų nepakaks. Savivaldybės parama vienam pastatui gali siekti iki 30 tūkst. eurų ir sudaryti iki 70 procentų sąmatinės vertės. Klaipėdos miesto valdžia tikina: pinigų bus – kad tik senamiesčio pastatų valdytojams nepritrūktų noro tvarkytis. Preliminarus lėšų iš Savivaldybės biudžeto poreikis šiems metams, jei tinkamos finansavimui skirti būtų patvirtintos visos pateiktos paraiškos, – 650 tūkst. eurų. Be to, savivaldybė taip pat sulaukė 5 paraiškų skirti dalinį finansavimą saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybai, jų finansavimo poreikis siekia 206 tūkst. eurų. Bendras paraiškų kiekis, gautas per abi programas, siekia 28, o bendras finansavimo poreikis – 856 tūkst. eurų. Tokio kiekio paraiškų senamiesčio teritorijoje esantiems pastatams tvarkyti savivaldybė dar nebuvo gavusi. „Suprantame,…
Baigti Vingio mikrorajone atnaujinimo darbai

Baigti Vingio mikrorajone atnaujinimo darbai

Pabaigti Vingio pasažo ir viešųjų erdvių šalia jo tvarkymo darbai. Ties prekybos pasažo praėjimu sumontuota nauja stoginės konstrukcija iš grūdinto stiklo, pėsčiųjų zonoje paklota nauja danga, o skverelyje už pasažo ties I. Simonaitytės gatve atnaujinti pėsčiųjų takai, suformuoti nauji želdiniai, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, sumontuotas naujas pasažo, skvero ir jo prieigų apšvietimas, pastatyti suoliukai, dviračių stovai, šiukšlinės. Šiaurinėje dalyje, priešais Vingio pasažą, įrengtas stacionarus tualetas. Skveras, kurį gyventojai kerta eidami į Vingio gatvę, mokyklą, prekybos centrus, po atliktų darbų yra pritaikytas judėti žmonėms su negalia. „Nors mikrorajono gyventojams gana netrumpą laiko tarpą teko kęsti įvairius nepatogumus, susijusius su šio objekto tvarkymu, pagaliau darbai yra baigti ir šalia gyvenantys klaipėdiečiai turi šiuolaikiškai sutvarkytą erdvę su ženkliai pagerinta gyvenamąja aplinka. Miesto lūkestis – kad tiek gyventojai, tiek verslas pajustų pasikeitusias sąlygas, kad mikrorajono centre ir jo prieigose atsirastų daugiau gyvybės, daugiau suinteresuotumo čia praleisti laisvalaikį“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Jis pasidžiaugė, kad, matydami besikeičiančią aplinką, savo turtą tvarkyti (atnaujinti pastatų fasadus) ėmėsi ir kai kurie čia dirbantys verslininkai. Už projektą atsakingiems specialistams teko įveikti daug iššūkių, pradedant būtinybe koreguoti techninį projektą, dėl to atsiradusiomis rangovo prastovomis ir projektą pabranginusiomis statybos darbų ir medžiagų kainomis. Projekte numatytas vaizdo stebėjimo sprendimas, dėl kurio…
Miestas siekia glaudesnio bendradarbiavimo su uostu

Miestas siekia glaudesnio bendradarbiavimo su uostu

30 procentų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gautų dividendų turėtų būti skiriami miesto reikmėms. Tokių pokyčių siekia Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Jau kreiptasi į susisiekimo ministrą Marių Skuodį prašant imtis iniciatyvos, kad būtų pakeisti teisės aktai ir numatytos galimybės dalį uosto direkcijos gaunamų dividendų pervesti į Klaipėdos miesto biudžetą. „Miestas ir uostas – neatsiejama vienas kito dalis, o pokyčiai paskatintų dar aktyvesnį dialogą. Didesnis įnašas į miesto biudžetą sudarytų didesnes galimybes ne tik gerinti infrastruktūrą, kuri reikalinga ir miesto, ir uosto reikmėms, bet ir uosto finansinius resursus nukreipti aplinkosaugos ir ekologijos klausimams spręsti, su uosto veikla susijusių transporto srautų poveikiui mieste mažinti, sunkiasvorių transporto priemonių gatvių tvarkymui. Tikiuosi, kad ministerija imsis būtinų žingsnių tam, kad uosto prisidėjimas sprendžiant miesto bendruomenei aktualias problemas tik augtų, o bendradarbiavimas būtų dar glaudesnis“, – sako A. Vaitkus. Susisiekimo ministerija savivaldybę informavo, kad siekiant tinkamo pateiktų siūlymų teisinio įvertinimo ir įgyvendinimo galimybių, inicijuos pateiktų siūlymų aptarimą su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, formuojančia politiką įmonių teisės srityje, bei Finansų ministerija,  formuojančią valstybės politiką viešųjų finansų valdymo srityje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo akcine bendrove, kurios visos akcijos priklauso Lietuvos valstybei. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tik bendrovės…
2023-ieji: kaip keitėsi Klaipėda

2023-ieji: kaip keitėsi Klaipėda

2023-ieji buvo intensyvaus darbo ir ryžtingų sprendimų metai – pasitinkant 2024-uosius sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. 8 mėnesius miesto mero pareigas einantis A. Vaitkus pripažįsta, kad metai buvo nelengvi, tačiau nuoširdžiai paskirti klaipėdiečiams ir Klaipėdos miestui. Nors per trumpą laiką įgyvendinti tai, kas reikalinga gyventojams, sudėtinga, tačiau nuosekli savivaldybės vykdomų darbų ir suplanuotų projektų peržiūra jau duoda rezultatų ir brėžia ateities kryptį. „Atėjome dirbti tam, kad Klaipėda būtų gyvybingas miestas – geidžiamas investuotojų, viliojantis kaip gyvenimo ir darbo kryptis, mėgstamas turistų, mylimas gyventojų ir ypač jaunimo. Užbaigėme jau įsibėgėjusius projektus ir vykdome naujus – sutvarkytos senamiesčio gatvės, kurias prieš pat vasaros sezoną radome išraustas, baigtas Malūno parko sutvarkymas, Sakurų parko įrengimas, finišavo Skulptūrų parko rekonstrukcija. Šiuo metu vyksta didžiojo Pilies bokšto atkūrimas, bendradarbiaujame su Kultūros ministerija siekiant atgaivinti centrinio pašto kompleksą – tikiu, kad netolimoje ateityje tai bus nauji objektai, keisiantys miesto turistinį veidą“ – sako A. Vaitkus. Kad miestas būtų patrauklesnis, vos pradėjus dirbti, imtasi spręsti apleistų senamiesčio pastatų tvarkymo klausimą. Sukurtas finansavimo mechanizmas, kuris atveria kelią į savivaldybės pagalbą pretenduoti visų senamiesčio pastatų savininkams, numatantiems tvarkyti savo pastatų fasadus. Šiuo metu priimamos paraiškos, o ateinančiais metais statinių savininkus jau pasieks finansavimas. „Senamiesčio atgaivinimas – ypač svarbus siekis. Tikiuosi,…
Kelininkams skirtos baudos

Kelininkams skirtos baudos

Už lapkričio pabaigoje miesto gatvėse susidariusią situaciją, kai gausiai pasnigus eismas mieste buvo paralyžiuotas, kelininkus pasivijo baudos. Bendra baudų suma – beveik 20 tūkst. eurų. „Kaip ne kartą sakiau, tai, kas vyko gatvėse netenkino nei klaipėdiečių, nei manęs ir tokių situacijų netoleruosime. Išanalizavus kelininkų veiksmus detaliai, akivaizdu, kad chaosą lėmė ne tik objektyvios priežastys – gausus snygis bei kelios tuo metu įvykusios avarijos, bet ir netinkamai bei ne laiku valomos gatvės. Tikiuosi, kad iš šios situacijos bus pasimokyta, o savivaldybė savo ruožtu jau yra sustiprinusi kelininkų kontrolę“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Išanalizavus kelininkų darbą lapkričio 28 ir 29 dienomis, už nustatytus sutarčių pažeidimus šiaurinę miesto dalį prižiūrinčiai bendrovei „Klaipėdos paslaugos“ ir centrinę miesto dalį prižiūrinčiai bendrovei „Ecoservice“ skirtos po 6300 eurų siekiančios baudos, o pietinę miesto dalį prižiūrinčiai bendrovei „Vakarų švara“ – 7000 eurų bauda. Didelėms spūstims miesto gatvėse įtakos turėjo ir Palangos plente bei Liepų g. gale įvykusios avarijos, tačiau pažeidimų atliekant savo pareigas nustatyta visų miesto gatves prižiūrinčių bendrovių veiksmuose.  Kelininkai pagal pasirašytas sutartis turi užtikrinti eismo saugumą bet kokiomis oro sąlygomis – esant snygiui, šlapdribai, plikledžiui. Gatvės turi būti pradedamos valyti jau snygio metu, o nustojus snigti, pagrindinės miesto gatvės, tiltai, įkalnės, nuokalnės turi būti…
Eismo ribojimai

Eismo ribojimai

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad gruodžio 19-20 d. bus ribojamas eismas Naujosios Uosto gatvės pirmoje eismo juostoje ties sklypu Nr. 3. UAB „Conres LT“ vykdys lietaus nuotekų tinklų pajungimą į šulinį. Klaipėdos miesto savivaldybė atsiprašo už nepatogumus.
Konteineriai dalinami, bet maisto atliekų kol kas rūšiuoti nereikia

Konteineriai dalinami, bet maisto atliekų kol kas rūšiuoti nereikia

Kitąmet maisto atliekų rūšiavimas prasidės ir bus privalomas visoje Lietuvoje. Todėl ruošiantis šiam procesui Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) dalina maisto atliekų rūšiavimo konteinerius. Klaipėdos individualių valdų savininkams yra išsiusti laiškai su Konteinerio priėmimo aktu, kurį reikia pasirašyti ir grąžinti KRATC. Kai bendrovė gauna Klaipėdos gyventojo pasirašytą dokumentą, konteineriai yra atgabenami į jo namus, paliekami teritorijoje arba šalia vartelių. Tačiau į gautus konteinerius maisto atliekų kol kas mesti nereikia – apie šių atliekų surinkimo pradžią bus paskelbta 2024 m. sausio mėnesį. Jei klaipėdiečiai šį konteinerį jau pripildė maisto atliekų, jis bus ištuštintas surenkant komunalines atliekas. Tie Klaipėdos individualių valdų savininkai, kurie dar negavo individualaus maisto rūšiavimo konteinerio, turėtų pasirašyti konteinerio priėmimo aktą ir grąžinti KRATC vienu iš šių būdų: Nuskenuoti (nufotografuoti) ir atsiųsti elektroniniu paštu [email protected] Išsiųsti pasirašytą aktą pašto laišku adresu: Liepų g. 15, LT–92138, Klaipėda. Atnešti pasirašytą aktą į KRATC biurą Liepų g. 15, Klaipėdoje. Atnešti pasirašytą aktą į kitus KRATC Klaipėdos padalinius: biurą Tomo g. 2; aikšteles Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13. Elektroniniu būdu aktą galima pasirašyti savitarnos svetainėje https://mano.kratc.lt/ Jei turite klausimų, kreipkitės telefonu 8 800 13344, el. paštu [email protected] Maisto rūšiavimo priemonių įsigijimas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vykdant projektą „Komunalinių…
Sniego valymas nuo stogo – būtina statinio priežiūros sąlyga

Sniego valymas nuo stogo – būtina statinio priežiūros sąlyga

Pastarosiomis dienomis dėl intensyvaus snygio susidarė sniego ir varveklių sankaupos ant stogų ir balkonų. Sniego patalai, nukloję statinius, gali pridaryti nemenkos žalos. Jei sniego apkrova viršys statinio projekte (pagal kurį pastatytas pastatas) numatytą apkrovą, gresia konstrukcijų įtrūkiai ar net statinio avarija. Siekiant išvengti konstrukcijų pažaidų, privalu susikaupusį sniegą šalinti.  Savivaldybės administracija primena, kad sniegą, ledą ir varveklius, šlapio ar sušalusio sniego ir ledo masę nuo statinių stogų, stoginių, lietaus vamzdžių ir balkonų, lodžijų privaloma pašalinti saugiai. Prieš imantis darbų, būtina aptverti pavojingą teritoriją, taip pat stengtis nesugadinti šalia esančių ryšių ar elektros tinklų, saugos įrangos, šviestuvų, radijo ar televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų, kito turto. Šiuos darbus turi organizuoti bendro naudojimo objektų valdytojai, taip pat ir visų kitų statinių naudotojai (savininkai). Esant poreikiui, galima pasitelkti ir atitinkamą techniką. Po stichinių nelaimių turi būti organizuojamos neeilinės apžiūros, kurių metu turi būti įvertinta pastato būklė ir laiku imtasi priemonių atsiradusiems pastato pažeidimams šalinti. Ką reikėtų daryti, jei visgi kyla įtarimų, kad pastate atsirado įtrūkių ir deformacijų? Specialistų teigimu, bet kokios pastato deformacijos turi būti skubiai ištirtos ir įvertintas jų grėsmės lygis bei statinio avarijos rizika, todėl greita gyventojų reakcija gali padėti išvengti skaudžios nelaimės. Daugiabučio namo gyventojai, pastebėję bet kokius pakitimus pastato…
Įspūdinga žaliaskarių alėja

Įspūdinga žaliaskarių alėja

Šv. Kalėdų laukiančią Palangą papuošė ne tik gruodžio pradžioje įžiebta Eglių eglė, spindinčios tūrinės dekoracijos bei sniegas, bet ir įspūdinga Kalėdų eglių alėja. Jau tapo tradicija, jog artėjant gražiausioms žiemos šventėms viena iš labiausiai lankomų Palangos viešųjų erdvių – J. Basanavičiaus gatvė – pasidabina stilinga ir nuotaikinga Kalėdų eglių alėja. Ne išimtis ir šie metai – garsiojoje pėsčiųjų alėjoje išsirikiavo dešimt žaliaskarių kėnių, kurių kiekvieno aukštis – pustrečio metro. Šiuos šv. Kalėdų simbolius pastatė miesto komunalininkai, o puošti juos patikėta kurorto įmonėms ir verslininkams – viešbučių bei restoranų atstovams, panorusiems prisidėti prie šventinės miesto puošybos. Kiekviena eglių alėją puošti apsiėmusi įmonė savo nuožiūra bei pasirinktomis priemonėmis padabino po vieną žaliaskarę. Eglių alėjos puošimas, pasak kurorto verslininkų, yra smagi užduotis. Ir nors padabinti žaliaskarę reikalauja laiko, išmonės ir finansų, įdėtas triūsas atsiperka – Kalėdinių eglių alėja kasmet sulaukia daug lankytojų. Juk įsiamžinti su šeima ar bičiuliais dešimties šventinėmis lemputėmis suspindusių žaliaskarių – išties puiki idėja, vėliau tapsianti gražiu žiemos švenčių Palangoje prisiminimu. Tad Kalėdų eglių alėja, pasak ją puošusiųjų, yra kurorto įmonių bei verslininkų dovana – tiek palangiškiams, tiek ir Palangą mylintiems kurorto svečiams. Kalėdinių žaliaskarių alėja šiais metais pasidabino ir Šventoji – čia bendruomenė papuošė pušaites. Pasak Palangos kultūros ir…
Back to top button
Close
Close