Maistas

Gatvės remontuojamos nelaukiant pavasario

Gatvės remontuojamos nelaukiant pavasario

Klaipėdos gatvėse remonto darbai aktyviai vyksta ir žiemą. Dėl temperatūros pokyčių atsirandantys asfalto pažeidimai – kasmetinė daugelio miestų ir rajonų problema. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir komfortą Klaipėdoje pavasario nelaukiama ir duobės tvarkomos iškart. Kol neturima pakankamos karšto asfalto pasiūlos, o oro sąlygos neleidžia imtis didesnių remonto darbų, atsivėrusios duobės tvarkomos šaltu asfaltu. „Vien per sausio mėnesį Klaipėdoje sutvarkyta daugiau nei 500 duobių. Nors remontas šaltu asfaltu – laikinas sprendimas, taip siekiame užtikrinti, kad gatvėse būtų galima vairuoti saugiai bet kuriuo metų laiku. Esame dėkingi klaipėdiečiams, kurie aktyviai praneša apie naujai atsivėrusias duobes, o savivaldybės specialistų užduotis – užtikrinti, kad problema būtų išspręsta kiek įmanoma skubiau. Tuo pačiu jau planuojame didesnius gatvių remonto darbus, kurie prasidės, kai tik bus tinkamos oro sąlygos bei pilnu pajėgumu veiks karšto asfalto gamyklos“ – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Asfalto dangos remontui savivaldybė šiemet numato skirti 1,2 mln. eurų – bus tvarkomos pažeistos vietos visame mieste, nauja asfalto danga bus tiesiama Žardininkų gatvėje. Dar apie 8 mln. eurų bus skirta rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektams įgyvendinti – už šias lėšas bus pabaigta Baltijos pr.–Šilutės pl.–Vilniaus pl. žiedo rekonstrukcija, senamiestyje bus rekonstruojama Aukštoji gatvė, bus tęsiamas Liepojos g. dubliuojančios gatvės įrengimas, asfaltuojami žvyrkeliai. Taip pat…
Eismo situacija Klaipėdoje stebima dronais

Eismo situacija Klaipėdoje stebima dronais

Klaipėdoje tęsiami žingsniai siekiant sumažinti spūstis miesto gatvėse – situacijai  stebėti ir fiksuoti pasitelkiami dronai. Eismo srautai dronais fiksuojami piko valandomis – tiek rytinio gyventojų judėjimo į darbą ar švietimo įstaigas metu, tiek vakare, po darbų grįžtant namo. Dronais jau filmuoti bei fotografuoti eismo srautai ties naująja Baltijos pr. estakada, taip pat – Liepų gatvėje. Netrukus numatomas eismo srautų fiksavimas Minijos gatvėje. „Eismo situacija Klaipėdoje mūsų akiratyje yra nuolat. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas šviesoforų ciklų reguliavimui bei adaptavimui prie realių eismo sąlygų. Jau pavyko pasiekti, kad eismas sklandžiau vyktų rytinio ir vakarinio piko metu, taip pat, siekdami palengvinti situaciją Baltijos žiede, paskubinome estakados atidarymą. Dronais fiksuojame situaciją ir, išanalizavę medžiagą, spręsime, kokių dar korekcijų galima imtis, kad spūstyse netektų gaišti laiko“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Pailginus žalio šviesoforo signalo veikimo trukmę, rytinio ir vakarinio piko metu sklandžiau vyksta eismas Liepų gatve, taip pat nuolat stebimas ir koreguojamas šviesoforų sistemų darbas kituose ruožuose, kur veikia vadinamoji „žalia banga“. Pavyzdžiui, Minijos-Pilies-Naujosios Uosto gatvių ruože šviesoforų ciklai sureguliuoti taip, kad rytinio piko metu sklandžiai būtų galima judėti iš pietinės į šiaurinę miesto dalį, o vakarinio piko metu – priešinga kryptimi. „Akivaizdu, kad vienos stebuklingos priemonės nėra, tačiau žiūrint į…
Istorinė Palangos restorano pergalė

Istorinė Palangos restorano pergalė

Pirmadienio vakarą Vilniuje, „Vaidilos“ teatre, įvyko saldžiausias Lietuvos gastrokultūros renginys – Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionatas „WINE+DESSERT“. Jame šiemet dalyvavo net 21 komanda iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Birštono, Palangos ir Zarasų. Tačiau vertinimo komisiją labiausiai sužavėjo Palangos restorano „Vila Komoda“ ir „Vyno klubo“ komandos patiekti salierų gumbų ledai su pusiau saldžiu šampanu. Prizines vietas ir specialias nominacijas pelnė „Amandus“, „Somm The Wine Bar“, „Želvė Village & Spa”, „Dine“, šeimyninė „Kaip nors“ komandos, tačiau stebino visi varžybų dalyviai, žadėję varžybinius derinius įtraukti ir į savo meniu. Tryliktą kartą vykstančiame renginyje komandos, sudarytos iš konditerio ir someljė, pristatė savo sukurto deserto ir tobulai parinkto vyno derinius. Kaip ir kasmet, varžybose galima pamatyti naujausias aukštosios desertų mados Lietuvoje tendencijas. O šiemet jos vedė link netikėtų sudėtinių dalių: grybų, mėsos, daržovių, pikantiško sūrio ir brandaus, natūraliai, be intervencijų pagaminto vyno bei lietuviškų gėrimų. Rezultatai Čempiono titulą ir „Auksinės šakutės“ prizą pirmą kartą varžybų istorijoje pelnė Martyno Meidaus vadovaujama Palangos restorano „Vila Komoda“ komanda: Gabrielė Gofmanė, Modestas Vasiukas, Karolina Vičiūtė kartu su „Vyno klubo“ eksperte Daiva Mumgaudiene. Sudėtingas desertas, padarytas iš saliero gumbo ledų, lazdynų riešutų trupinių ir pralinė, karamelės, slyvų, juodųjų serbentų ir salierų lapelių bei petražolių aliejaus, idealiai derėjo su pusiau saldžiu…
Žiedinis kopūstas (kalafioras), kaip lengvai jį paruošti

Žiedinis kopūstas (kalafioras), kaip lengvai jį paruošti

Kalafioras (Brassica oleracea ) arba žiedinis kopūstas yra daržovė, priklausanti kopūstinių šeimai (Brassicaceae). Jis yra artimas brokolio, kopūstų ir kitų kopūstinių daržovių giminaičiui. Kalafioras yra baltos arba kreminės spalvos žiedais, kurie yra susitelkę į tankų, sutankintą „gėlę” arba „kopūsto galvą”. Šis daržovės tipas yra labai populiarus virtuvėse visame pasaulyje ir garsėja savo subtiliu ir švelniu skoniu. Kalafiorą galima naudoti įvairiuose patiekaluose. Be to, kalafijoras yra turtingas vitaminais, mineralais ir skaidulinėmis medžiagomis, todėl jis laikomas sveika daržove. Tai tampa svarbia sudedamoji dalis daugelyje įvairių dietų ir sveikos mitybos planų. Kalafiorų sriuba Kalafiorų sriuba yra šiltas ir skanus patiekalas, kuris puikiai tinka šaltoms dienoms. Ši sriuba yra pagaminta iš kalafioro, sviesto, svogūnų, bulvių, ir kitų ingredientų. Štai paprastas kalafiorų sriubos receptas: Ingridientai: 1 vidutinio dydžio kalafioras, nuplautas ir susmulkintas į mažus gėles 1 vidutinio dydžio svogūnas, susmulkintas 2 vidutinio dydžio bulvės, nuluptos ir susmulkintos 2 šaukštai sviesto arba alyvuogių aliejaus 4 puodeliai vandens arba daržovių sultinio 1 puodelis pieno Druskos ir pipirų pagal skonį Šviežios žolelės (pavyzdžiui, petražolės ar krapai) patiekti Gaminimo žingsniai: Pradėkite nuo pjaustymo daržovių. Smulkiai supjaustykite svogūną, nulupkite ir susmulkinkite bulves, ir supjaustykite kalafijorą į mažas gėles. Didelyje puode arba sriubos katilėlyje ištirpinkite sviestą arba įkarpykite aliejų vidutinėje ugnies.…
Lengvai paruošiami patiekalai iš agurkų

Lengvai paruošiami patiekalai iš agurkų

Agurkai yra daržovė, kuri yra populiarus ingredientas įvairiuose patiekaluose ir salotose. Jie yra gaivūs ir suteikia skonį daugeliui maisto produktų. Agurkai gali būti valgomi švieži, rauginti, kepti, arba naudojami įvairiuose receptuose, įskaitant salotas, sriubas, pyragus ir daug kitų patiekalų. Tai dažnai naudojama daržovė virtuvėse visame pasaulyje. Čia yra keletas populiarių lietuviškų agurkų patiekalų: Agurkų sriuba Polish cucumber soup Agurkų sriuba (arba agurkų sriubos) yra patiekalas, kuris dažnai randamas Lietuvos virtuvėje ir kituose Baltijos regiono šalių maisto meniuose. Ši sriuba yra šaltas patiekalas, idealiai tinka vartoti vasaros mėnesiais dėl jos gaivumo. Pagrindinis ingredientas agurkų sriubos yra agurkai, dažnai rauginti arba švieži, smulkinti. Paprastai šie agurkai sumaišomi su smulkintais svogūnais, grietine, ir daugeliu prieskonių bei žolelių. Svarbus elementas šio patiekalo yra rūgštimos grietinės, kuri suteikia sriubai sūraus ir šaltos sriubos skonio. Agurkų sriuba yra švieži, gaivūs ir skanus patiekalas, dažnai patiekiamas kaip šaltas užkandis arba lengvas vakarienės patiekalas. Tai yra populiari vasaros patiekalų alternatyva, ir daugelis žmonių mėgsta šį šalto sriubos variantą šiltesniais mėnesiais. Agurkų sriubos receptas: Ingridientai: 4-5 vidutinio dydžio agurkai (rauginti arba švieži) 1 vidutinio dydžio svogūnas 500 ml rūgščios grietinės (sour cream) 500 ml vandens 2 šaukštai šviežių kopūstų lapų (pasirinktinai) 2 šaukštai šviežių petražolių (pasirinktinai) Druska ir pipirai…
3 receptai su pomidorais

3 receptai su pomidorais

Pomidorai yra viena iš daugelio augalų rūšių, kurios buvo pradėtos auginamos ir naudojamos žmonijai maiste. Pomidorai kilę iš Pietų Amerikos, būtent iš Andų kalnų regiono, kur jie buvo auginami ir vartojami jau tūkstančius metų prieš šios daržovės pasiekimą Europoje ir kitose pasaulio vietose. Jų kilmė siejama su šiuolaikinėmis šalimis kaip Peru, Bolivija, Ekvadoras ir Šiaurės Čilė. Pomidorai buvo vienas iš daugelio augalų, įvežtų į Europą ir kitas pasaulio dalis po Kolumbo ekspedicijų į Naująjį pasaulį XVI a. Pirmiausia pomidorai buvo vertinami daugiau kaip dekoratyvinė augalų rūšis nei maisto produktas, nes jų vadinamosios „mirtinai nuodingos” savybės buvo gana žinomos ir keliose šalyse buvo tikėtasi, kad jie yra pavojingi valgyti. Tačiau vėliau buvo atrastos skirtingos pomidorų veislės, kurios buvo tinkamos žmogaus vartojimui, ir pomidorai tapo svarbia daržove daugelyje kulinarinių kultūrų. Šiandien pomidorai yra vienas iš populiariausių ir plačiai naudojamų daržovių visame pasaulyje. Yra daugybė skanių patiekalų, kuriuose naudojami pomidorai. Štai keletas populiarių patiekalų : Pomidorų sriuba Pomidorų sriuba yra labai populiarus patiekalas, kurį galite lengvai paruošti namuose. Ši sriuba gali būti paruošta įvairiais būdais, naudojant įvairias daržoves ir prieskonius, bet čia yra pagrindinė recepto versija, kaip ją gaminti: Pomidorų sriubos ingredientai: 1-2 šaukštai aliejaus 1 vidutinio dydžio svogūnas, smulkiai pjaustytas 2-3 česnakai,…
Greitai pagaminami patiekalai iš brokoliu

Greitai pagaminami patiekalai iš brokoliu

Brokolis (lot. Brassica oleracea var. italica) yra populiarus kryžminės šeimos daržovė, turinti daug naudingų maistinių medžiagų. Ši daržovė yra vertinama dėl savo aukšto vitaminų, mineralų ir skaidulų kiekio, o taip pat dėl mažo kalorijų kiekio. Brokolis pasižymi būdingu žalios spalvos gėlelių galvute ir storomis, šakniastiebiu panašiomis antenomis. Brokolis yra ne tik skanus, bet ir labai naudinga daržovė, kuris prisideda prie sveikos mitybos ir suteikia organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Štai keletas būdų, kaip galite naudoti brokolį savo virtuvėje: Brokolių sriuba Paprastas receptas brokolių sriubai: Ingridientai: 500 g brokolių, nuluptų ir supjaustytų į mažus gabaliukus 1 vidutinio dydžio svogūnas, smulkiai pjaustytas 2-3 česnako skiltelės, smulkiai pjaustytos 2 šaukštai sviesto arba alyvuogių aliejaus 4 puodeliai daržovių sultinio arba vandens Druskos ir pipirų pagal skonį 1/2 puodelio grietinės arba pieno (neprivaloma) Sviestas skrudinimui (neprivaloma) Šviežios žolelės (petražolės, krapai arba šviežios mėtos) skrudinimui (neprivaloma) Gaminimo žingsniai: Dideliame puode arba giluske pašildykite sviestą arba alyvuogių aliejų vidutiniu ugnies intensyvumu. Įkaitinkite svogūną ir česnaką, maišykite ir kepinkite, kol svogūnas pradės tapti stiklinis ir česnakas išsiskiria aromatą, maždaug 2-3 minutes. Pridėkite brokolių gabalus ir kepkite juos dar 5 minutes, laikydami nuolatinį maišymą. Įpilkite daržovių sultinio arba vandens, kad uždengtumėte visus ingredientus. Pridėkite druskos ir pipirų pagal skonį. Virkite,…
3 lengvai paruošiami receptai su cukinijomis

3 lengvai paruošiami receptai su cukinijomis

Cukinija yra daržovė iš cukinijų šeimos, ir ji dažnai naudojama įvairiuose patiekaluose dėl savo švelnaus skonio ir minkštos tekstūros. Cukinijos yra labai populiarus ingredientas virtuvėje, ypač vasaros metu, kai jos gausu šviežio sezono metu. Šios daržovės yra maistingos ir gali būti naudojamos daugelyje patiekalų, įskaitant sriubas, troškinius, apkepėjimus ir kt. Cukinijos yra universalus ingredientas, kurį galite pridėti prie daugelio patiekalų, siekdami papildyti jų skonį ir pridėti maistingumo. Tai taip pat sveika daržovė, turinti nedaug kalorijų ir daug vitaminų bei mineralų. Štai keletas būdų, kaip galite paruošti ir naudoti cukinijas: Cukinijų sriuba Cukinijų sriuba yra skanus ir švelnus patiekalas, kurį galite pasigaminti naudojant šias sudedamąsias dalis: Ingridientai: 4 vidutinio dydžio cukinijos 1 vidutinio dydžio svogūnas 2-3 česnako skiltelės 2 šaukštai sviesto arba augalinio aliejaus 4-5 puodeliai daržovių sultinio arba vandens 1 bulvė (neprivaloma) Druskos ir pipirų pagal skonį 1/2 puodelio grietinės (neprivaloma) Šviežios žolelės (petražolės, šviežios mėtos arba krapai) skrudinimui (neprivaloma) Gaminimo žingsniai: Nulupkite ir supjaustykite svogūną, česnaką ir bulvę (jei naudojate). Cukinijas nulupkite ir supjaustykite juos mažais gabalėliais. Dideliame puode pašildykite sviestą arba aliejų vidutiniu ugnies intensyvumu. Įpilkite supjaustytą svogūną ir česnaką. Kepkite juos apie 2-3 minutes, kol svogūnas tampa stiklinis. Pridėkite supjaustytą bulvę (jei naudojate) ir cukinijas. Kepkite juos…
4 lengvi receptai iš moliūgų

4 lengvi receptai iš moliūgų

Moliūgas yra daržovė, priklausanti agurkų šeimai (Cucurbitaceae). Tai viena iš populiariausių daržovių, auginamų vasaros metu. Moliūgai gali būti naudojami maistui gaminant patiekalus, tokius kaip sriubos, troškiniai, arba patiekalai iš kepto moliūgo. Be to, iš moliūgų dažnai gaminami įvairūs uogienės, pyragai, ir kitos skanios dovanos iš gamtos. Moliūgai taip pat turi aukštą maistinę vertę ir gali būti naudingi sveikatai dėl jų vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų turinio. Paprastas moliūgų sriubos receptas: Ingridientai: 1 vidutinio dydžio moliūgas 1 vidutinio dydžio svogūnas 2-3 česnako skiltelės 2 šaukštai sviesto arba augalinio aliejaus 4-5 puodeliai vandens arba daržovių sultinio 1 bulvė (neprivaloma) Druskos ir pipirų pagal skonį 1/2 puodelio grietinės (neprivaloma) Švieži petražolės arba krapai skrudinimui (neprivaloma) Gaminimo žingsniai: Nulupkite ir supjaustykite svogūną, česnaką ir bulvę (jei naudojate). Moliūgą nupjaukite pusėmis, išimkite sėklas ir nulupkite. Tada supjaustykite moliūgą mažais gabalėliais. Dideliame puode pašildykite sviestą arba aliejų vidutiniu ugnies intensyvumu. Įpilkite supjaustytą svogūną ir česnaką. Kepkite juos apie 2-3 minutes, kol svogūnas tampa stiklinis. Pridėkite supjaustytą moliūgą ir bulvę. Kepkite juos dar apie 5 minutes, kartais maišydami. Įpilkite vandenį arba daržovių sultinį, kad uždengtumėte visus ingredientus. Pridėkite druskos ir pipirų pagal skonį. Užvirkite sriubą ir virkite, kol moliūgai ir bulvė (jei naudojate) minkšti, tai paprastai užtrunka…
Klaipėdos miestui – 771-eri

Klaipėdos miestui – 771-eri

Šiandien Klaipėdos miestui sukanka 771-eri! Sveikiname klaipėdiečius ir savo kolegas uostamiestyje. Šia proga dalijamės keliais faktais apie Klaipėdą – Lietuvos jūros vartus: Klaipėda yra vienas seniausių šalies miestų, vyresnis net už sostinę Vilnių. 1854 m. Klaipėdą nuniokojo gaisras, todėl trečiojo pagal dydį šalies miesto architektūrinis paveikslas yra gana jaunas. Kelis šimtus metų uostamiestis buvo Prūsijos ir Vokietijos globoje. 1920–1923 m. laikotarpis vadinamas prancūzmečiu – tuo metu Klaipėdos kraštą valdė prancūzai. Lygiai prieš šimtmetį Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Kartu su šiuo istoriniu įvykiu Lietuvai atiteko į Baltijos jūrą išvedantis Klaipėdos uostas. Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla šiandien susiję daugiau kaip 800 Lietuvos įmonių, kuriose sukuriama apie 60 tūkst. darbo vietų. 2022 m. Klaipėdos uoste buvo užfiksuota rekordinė jūrinių konteinerių (TEU) krova – jų per metus perkrauta 1 mln.
Palanga poilsiautojus gundo neragautais patiekalais: nuo bao iki guminukų arbatos

Palanga poilsiautojus gundo neragautais patiekalais: nuo bao iki guminukų arbatos

Jau kurį laiką Palangoje nesilankę turistai nustebtų – čia atmosfera ir maisto kultūra pastaruosius kelis metus sparčiai keičiasi. Dėl lenktynių savaitgalio Palangoje apsistoję poilsiautojai ras galbūt dar neragautų valgių – šiame kurorte siūlomi visame pasaulyje jau pamilti patiekalai, tokie kaip azijietiškas bao sumuštinis ar trečdalio metro ilgio bulvytės. Šį savaitgalį į Palangą plūsta minios lankytojų dėl čia vykstančių lenktynių festivalio. Tačiau pasaulines tendencijas sekantys poilsiautojai savaitgalio įspūdžių gali parsivežti ir daugiau – populiariausiame Lietuvos kurorte maisto kultūra pastaraisiais keliais metais išaugo neatpažįstamai, o čia pirmą sezoną atvežtų valgomų naujienų paragavę turistai jų grįžta ir vėl. Per tris metus įsitvirtinusio ir išgarsėjusio kultūros baro „Rąžė“ vadovas Mantas Jasionis sako, kad Palanga yra stipriai pasikeitusi ir miesto svečių maisto pasirinkimą dabar lemia tie patys žmonės, laikas ir pasaulinės mados. „Palanga nebėra tik pagrindinė jos gatvė ir mums labai malonu matyti kitokių lūkesčių turinčius žmones. Mūsų pačių tikslas yra keisti Palangos įvaizdį ir suteikti žmonėms gerą patirtį čia besisvečiuojant. „Rąžėje“ stengiamės sukurti kultūrinę atmosferą ir kuo didesnę pridėtinę vertę visam miestui. Labai svarbu, kad ir maisto pasiūla bei pasirinkimas būtų geri ir patrauklūs, kad pas mus stovintys maisto vagonėliai siūlytų pasaulinių tendencijų padiktuotus meniu“, – sako M. Jasionis. Vieno iš šių vagonėlių savininkai…
Savaitgalį rekonstruotos „Švyturys Brewery“ daryklos bei gastrobaro „Švyturys Bhouse“ didysis atidarymas

Savaitgalį rekonstruotos „Švyturys Brewery“ daryklos bei gastrobaro „Švyturys Bhouse“ didysis atidarymas

Jau rytoj Klaipėdoje, Kulių Vartų gatvėje, duris atveria ypatingas objektas. Apie jį jau kurį laiką sklando kalbos, o kai kuriems yra tekę ir apsilankyti išankstiniuose atidarymuose. Tačiau šį savaitgalį – tai oficialu. Viename pastate Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams atidaromi rekonstruota „Švyturys Brewery“ alaus darykla ir unikalios koncepcijos „Švyturys Bhouse“ gastrobaras. Klaipėdiečiai žino – uostamiestyje trūko naujų ir įdomių vietų renginiams ar pasisėdėjimams. Naujoji alaus darykla apjungia visa tai – šioje darykloje lankytojams atviros ekskursijos po gamybines patalpas, kurias dar neatsidariusioje darykloje jau aplankė apie 7 tūkstančius smalsuolių. Čia verdamas ir brandinamas alus keliauja tiesiai į modernų gastrobarą, esantį vos už stiklinės sienos. Gastrobare numatyta linksminti svečius netylančia gyva muzika ir originaliais renginiais, o prie plataus čia verdamo gėrimo pasirinkimo tiekti kruopščiai priderintus maisto patiekalus. Taip pat darykloje įrengta ypatinga ekspozicija, atskleidžianti ne tik garsiausios Lietuvos alaus daryklos, bet ir viso mūsų pajūrio krašto aludarystės istoriją. Oficialus „Švyturys Brewery“ alaus daryklos atidarymas bus švenčiamas visą savaitgalį – rugsėjo 7-9 d. Išbandyti naujojo gastrobaro scenos atvyksta grupės Golden Parazyth, Los Secretos de Pablo, Colours of Bubbles ir Parranda Polar. Kojas kilnojančią nuotaiką taip pat palaikys didžėjai Audrius Kaštonas (soul, funk, raggea, disco) ir Dj 2YouKaukė (soul, funk, raggea, disco). Atidaryme nusipirkę…
Paskelbtame 30 geriausių šalies restoranų Lietuvoje reitinge – 4 restoranai iš pajūrio

Paskelbtame 30 geriausių šalies restoranų Lietuvoje reitinge – 4 restoranai iš pajūrio

Susumavus Gero maisto akademijos narių balsus trečią kartą bendradarbiaujant su rėmėju – indų ir interjero detalių prekės ženklu „iittala“ – buvo sudarytas kasmetinis „30 geriausių restoranų“ sąrašas, o pirmasis dešimtukas buvo paskelbtas šiandien specialaus renginio metu Pirklių namuose Vilniuje, į kurį susirinko daugybė gastronomijos profesionalų. „Šių metų rezultatai rodo, kad šefo vaidmuo, jo įtaka, kuriant išskirtinę restorano patirtį ir emociją yra esmė. Taip pat labai smagu ir Lietuvoje matyti pasaulinę tendenciją, kad, norint būti sėkmingam nebeužtenka padaryti tik įspūdingo patiekalo –labai svarbu laikytis tvarumo ir kitų atsakingo vartojimo principų, naudoti kuo daugiau vietinių produktų“, – 2018 m. rezultatus apibendrina Gero maisto akademijos įkūrėjas Linas Petrukaitis. Kas tas 2018 m. geriausias iš geriausių? Pirmąja vieta pagal visus kriterijus 2018 m. reitinge buvo įvertintas šefo Martyno Praškevičiaus restoranas „Džiaugsmas“. Tai yra jau antrasis toks šio šefo laimėjimas – 2016 m. „30 geriausių restoranų“ sąraše jo restoranas „Stebuklai“ irgi finišavo pirmoje vietoje. Pokyčiai šių metų lentelėje Trumpai apibendrinus rezultatus, iš pernai metų sąrašo šiemet tarp 30 geriausių nebeliko 8 restoranų. Tačiau, žinoma, atsirado lygiai tiek pat naujų vardų. Iš jų – netgi 5 naujokai, kurių nebuvo nei 2016 m., nei 2017 m. reitinguose: Vilniuje esantys „Amandus“ (7 vieta), „Ertlio namas“ (17 vieta), „Selfish“…
Šių laikų aludarystė: išsivysčiusi vartojimo kultūra ir galimybė prisidėti prie muziejaus kūrimo

Šių laikų aludarystė: išsivysčiusi vartojimo kultūra ir galimybė prisidėti prie muziejaus kūrimo

Liko vos pora mėnesių iki rekonstruotos „Švyturys Brewery“ alaus daryklos atidarymo, kurio jau laukia daugelis alaus meistrystės entuziastų. Kai kurie iš jų ten ras eksponatų iš savo asmeninių kolekcijų – darykla kurį laiką ragino Lietuvos gyventojus pasidalinti aludarystės istorijos faktus atspindinčiais daiktais. Šį kartą paieška užbaigiama kviečiant pasidalinti naująjį gėrimo vartojimo supratimą atspindinčiais eksponatais. Aludarystė šiame amžiuje demonstruoja aukščiausius kokybės standartus ir inovatyvias idėjas. Paplito seniau negirdėta alaus vartojimo kultūros sąvoka, naujame pavidale sugrįžo senosios tradicijos, žmonės išmoko tinkamai alų pateikti ir derinti su maistu. Alaus meistrystės entuziastai kviečiami ne tik patenkinti smalsumą apsilankant aludarystės įdomybių ekspozicijoje, bet ir prisidėti prie jos sukūrimo. Atsiliepti kviečiami žmonės, savo asmeninėse kolekcijose laikantys naująsias daryklos taures, reljefinius butelius, įdomiausias šių laikų etiketes ir kitus galimus eksponatus. O norintys geriau suprasti šiuolaikinę alaus kultūrą turėtų žinoti kelis faktus, iš esmės pakeitusius aludarystės ir gėrimo vartojimo sampratą. Aludarystės tradicijoms pradėti kelti iššūkiai Pasibaigus sovietmečiui, aludarystė Lietuvoje dar labiau suklestėjo. Alaus daryklos, virusios pasterizuotą alų, vėl atsigręžė į senąsias, dar prieš sovietinius laikus gyvavusias gamybos tradicijas. 1995 m. Lietuvos aludariai nuėjo ekstra mylią ir, baruose pradėję teikti pilstomą alų, paneigė tuo metu gajų mitą, kad į barus jis turi būti teikiamas tik pasterizuotas. Tai pavyko padaryti…
Jei norite būti sveikesni – valgykite daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą

Jei norite būti sveikesni – valgykite daugiau skaidulinių medžiagų turintį maistą

Ar žinojote, kad… Moksliniai tyrimai rodo, kad kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad daug skaidulinių medžiagų yra avižų kruopose ir daržovėse bei pupelėse, tačiau apie pusė apklausos dalyvių teigė manantys, kad daug šių medžiagų yra bananuose, o apie trečdalis minėjo žuvį, bulves ir kai kuriuos kitus maisto produktus. SAM primena, kad suaugusiesiems per parą rekomenduojama suvartoti 25-35 g skaidulinių medžiagų. „Kitaip sakant, jei jūs per parą su maistu gaunate 2000 kcal, tai tame maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulinių medžiagų. Deja, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jų gauna tik apie 16 g, todėl jei norime būti sveikesni, turėtume dažniau rinktis ir daugiau vartoti tų maisto produktų, kuriuose jų yra daugiau”, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Tačiau kas gi yra tos skaidulinės medžiagos, kuo jos ypatingos, kodėl jos tokios svarbios mūsų organizmui ir kokius maisto produktus pasirinkti, kad gautume pakankamą jų kiekį? Skaidulinės medžiagos, kartais vadinamos maistinėmis skaidulomis ar ląsteliena,…
Šašlykų sezonas prasideda: vertingi patarimai ir 3 originalūs receptai

Šašlykų sezonas prasideda: vertingi patarimai ir 3 originalūs receptai

Šiltasis sezonas neatsiejamas nuo jaukių pasibuvimų gamtoje, o pagrindiniu tokio laisvalaikio akcentu neretai tampa viliojantis, ką tik iškeptų šašlykų aromatas. Ko gero firminį šašlykų receptą Lietuvoje turi dažnas, bet norintiems savo įgūdžius patobulinti, o ir ieškantiems naujų skonių, siūlome keletą originalių šašlykų marinavimo receptų ir dalinamės patarimais, kaip šį patiekalą paruošti dar skaniau. Kaip tinkamai paruošti mėsą? Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima” maisto gamybos departamento direktoriaus Aido Polenino, šašlykams kepti tinka kone visų rūšių mėsa. Tradiciškai bene populiariausias pasirinkimas šašlykams – kiauliena, tačiau vištiena, kalakutiena ar aviena taip pat puikiai tiks. „Skaniausius šašlykus iškepsite, jei rinksitės visai šviežią ar atšaldytą mėsą – tuomet, priešingai nei atšildyta, kepant ant žarijų mėsa nepraras drėgmės. Atskirti, ar mėsa tikrai šviežia, galima atkreipus dėmesį į du pagrindinius aspektus: ji turi būti standi ir natūralios spalvos. Antai kiaulienos sprandinės atspalviai vyraus nuo rausvos iki sodresnės raudonos, nugarinės – nuo rausvos iki šviesiai raudonos. O, pavyzdžiui, jautiena gali būti net vyšninė”, – sako A. Poleninas. Pasirinkus mėgstamą mėsos rūšį, svarbu ją tinkamai paruošti. Eksperto teigimu, pirmiausia ją reikia teisingai supjaustyti – tam, kad mėsa gerai iškeptų, šašlykų gabalėlių storis turi vyrauti nuo 3 iki 5 cm. O tuomet – marinuoti. „Skirtinguose marinatų receptuose nurodomi labai skirtingi…
Lietuviai į senas tradicijas žvelgia naujai: ant Velykų stalo – ir putpelių, ir stručių margučiai

Lietuviai į senas tradicijas žvelgia naujai: ant Velykų stalo – ir putpelių, ir stručių margučiai

Joks Velykų stalas neįsivaizduojamas be margučių – ryškiomis spalvomis nudažytų, skirtingais raštais ir ornamentais išgražintų, šventiniams visos šeimos pusryčiams patiektų kiaušinių. Įprastai ant velykinio stalo nugula vištų kiaušiniais pripildyti pinti krepšiai ar akiai mieli dubenys. Tačiau tradicija gyva, todėl keičiasi – apsipirkimo tendencijos rodo, kad vis dažniau lietuviai į velykinius margučius pažvelgia originaliau: skanauja ir putpelių, ir stručių kiaušinių. Sveikatos šaltinis Kiaušiniai – itin maistingas produktas, žmogaus organizmui teikiantis visą eilę skirtingų naudų, sako prekybos tinklo „Maxima” maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas. Todėl velykiniai pusryčiai – puiki proga skanaujant kiaušinius praturtinti organizmą naudingosiomis medžiagomis. „Valgyti kiaušinius pravartu ir tiems, kas stengiasi laikytis sveikos mitybos principų, ir savęs neribojantiems. Viename vištos kiaušinyje vidutiniškai aptinkama 7,3 g ypač lengvai pasisavinamų baltymų, išsiskiriančių itin geros kokybės aminorūgštimis, 0,3 g angliavandenių ir 5,8 g riebalų, standartinio dydžio kiaušinis turi apie 81 kaloriją”, – pasakoja A. Poleninas. Anot maisto gamybos departamento vadovo, nors ir ne visos, tačiau daugiausia naudingųjų medžiagų slepiasi kiaušinio trynyje – tai vertingosios lecitino, cholino, arachido rūgštys, taip pat mineralai – kalcis, fosforas, geležis, kalis, natris, ir vitaminai – A, E, D ir B grupės. Į tradicijas žvelgia originaliai Nors įprastai besiruošdami Velykoms lietuviai margina vištų kiaušinius, pastaraisiais metais nuo seno…
10 mitų apie duoną: kas tiesa, o kas – melas

10 mitų apie duoną: kas tiesa, o kas – melas

Visuomenėje įsigalint sveikos gyvensenos kultui, dažnas žmogus vis daugiau dėmesio ima skirti mitybai – stengiasi rinktis kuo sveikesnius produktus ir skuba atsisakyti to, ką mano esant mažiau vertinga. Vis dėlto specialistai pastebi, kad dauguma sveikuolių mitybos racioną formuoja intuityviai, be profesionalų pagalbos, todėl dažnai vadovaujasi nebūtinai pagrįstais mitais. Pavyzdžiui, atsisako ar privengia duonos. Asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, apie duoną visuomenėje sklando aibė mitų: specialistė paneigė populiariausius iš jų. 1. Duona yra kenksminga sveikatai Pasak R. Beišytės-Aminovos, toks įsitikinimas nėra teisingas, mat duonos poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo jos sudėties. Pasirinkus tinkamą duoną, ši gali tapti reikšmingu ir naudingu mitybos raciono elementu. O ir patys gamintojai nesiliauja stengtis duoną kepti kuo sveikesnę ir natūralesnę – pavyzdžiui, viena didžiausių šalies duonos kepyklų vartotojams siūlo vien iš lietuviškų rugių keptą duoną, tarp duonos gaminių pasirinkimų – viso grūdo duonos ir batonai, daržo duonelės, praturtinos daržovėmis, be pridėtinio cukraus bemielė duona ir daugelis kitų, puikiai tinkančių net ir sveikiausią mitybą proteguojantiems. „Pavyzdžiui, jei rinksitės pilnagrūdę duoną, ir valgysite ją pirmoje dienos pusėje, sumuštinį sutepę ne su sviestu, margarinu ir dešra, o, tarkime, su avokadu ir mėgstamomis daržovėmis, gausis puikus pusryčių variantas. Tokie pusryčiai suteiks energijos gerai dienos pradžiai“, – sako R.…
Nuo šiandien picų meistru tapti pakvies „picos dirbtuvės“

Nuo šiandien picų meistru tapti pakvies „picos dirbtuvės“

Visą kovo mėnesį visi norintys galės pasijusti tikru picų guru, kuris ne tik gali parinkti išskirtinius ingridientus picai, bet ir pats pagaminti pačią unikalią picą. „Nesuskaičiuojamai gausu ingridientų, o variacijų dar gausiau. jūsų valia rinktis pagal savo fantaziją, nuotaiką ir dietą, net jei valgysit kasdien, vis tiek nepavyks visų įmanomų išragauti, o panorėję patys griebkit prijuostę ir pasigaminkite savo svajonių picą arba dar geriau – pagaminkit draugui, mylimajam, broliui, sesei! Tik meilės nepagailėkit”, – taip išradingai į šiandien organizuojamas picos dirbtuves kviečia. Vieta: „Achtung Baby“, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda Datos: kovo 16-24 dienomis Laikas: nuo 16:00 val Rezervacija – +370 608 00600 Parengta pagal socialinio tinklo „Facebook“ informaciją
Restoranas 4 – meilė, dėl kurios Vilnių iškeitė į Palangą

Restoranas 4 – meilė, dėl kurios Vilnių iškeitė į Palangą

Gyvenime kartais atsitinka, jog įdomios pažintys užsimezga gan netikėtose vietose. Viena tokių pažinčių užsimezgė sostinės senamiesčio kavinėje, kuomet kavos laukimas paįvairinimas bendravimu su draugais ar tiesiog su aplinkiniais. Netikėta pašnekove tapo vilnietė Vesta, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, „emigravo“ į Palangą, kur jau kelis metus valdo restoraną. Pakamantinėjau Vestą išsamiau, apie jos įdomią „emigraciją“ į Palangą. Vesta, pati esi vilnietė, ar jau save laikai palangiške? Ar nepasiilgsti sostinės? Taip, dažnai klausiu žmonių ar jau galiu save vadinti palangiške, juk gyvenu čia jau treti metai. Vietiniai juokauja, kad galėsiu taip vadintis, jei žiemos metu pradėsiu važinėti dviračiu.  Deja, kol kas to nedrįstu ir nuoširdžiai žaviuosi, kai matau močiutes iš parduotuvės važiuojančias su maišeliais ant dviračio krepšio. Save laikau vilniete ir turbūt nesvarbu, kur būčiau, nes visuomet jausiu nostalgiją sostinei. Kai tik persikėliau į Palangą, į Vilnių važiuodavau po kelis kartus per savaitę ir kelyje Klaipėda – Vilnius jausdavausi taip lyg važiuočiau namo. Taip buvo anksčiau, o dabar grįžimo namo nuotaika užvaldo jau važiuojant nebe į Vilnių, bet į Palangą. Gal todėl, kad darbas restorane yra mano didžiausia meilė, o kaip sakoma namai ten, kur širdis. Jei paklausčiau, ko Vesta pasigenda Palangoje? Ankščiau pasigesdavau kultūros: tiek renginių, tiek svečių, kurie atvažiuoja savo atostogas…
Back to top button
Close
Close