Be kategorijos

Suimti Klaipėdos mieste siautėję plėšikai

Suimti Klaipėdos mieste siautėję plėšikai

Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai sulaikė du klaipėdiečius, kurie, kaip įtariama, uostamiesčio gatvėse apiplėšinėjo senjorus. Atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė kreipėsi į teismą dėl kardomųjų priemonių skyrimo įtariamiesiems. Rugsėjo–spalio mėnesiais į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Klaipėdos miesto pareigūnus kreipėsi dvylika garbaus amžiaus gyventojų, kurie nurodė, jog iš jų gatvėje nepažįstami vyrai pavogė jiems priklausantį turtą, kai kurių atžvilgiu net panaudodami smurtą, bei pasišalino. Beveik visi į policiją kreipęsi nukentėjusieji nurodė, jog buvo užpulti iš už nugaros ir jiems iš rankų išplėtos rankinės, piniginės ir kt. turtas. Manoma, kad senjorus aukomis įtariamieji pasirinkdavo tikslingai, manydami, jog šie užpuolikams negalės pasipriešinti. Įtariama, kad jie savo aukas stebėdavo prie miesto parduotuvių, bankomatų, juos sekdavo. Klaipėdos miesto pareigūnai, operatyviai reaguodami į informaciją apie padažnėjusius atvirų vagysčių atvejus mieste, sėkmingai nustatė asmenis, įtariamus įvykdžius minėtus nusikaltimus. Policijos pareigūnai sulaikė 36 m. ir 33 m. galimai išvien veikusius klaipėdiečius. Vienam jų pareikšti įtarimai dėl padarytų 20 nusikalstamų veikų, iš kurių beveik pusė yra apysunkiai nusikaltimai – 4 plėšimai, 9 atviros vagystės. Antrasis įtariamas padaręs 7 apysunkius nusikaltimus – 2 plėšimus, 4 atviras vagystes, 1 vagystę įsibrovus į patalpas. Šie įtarimai nėra galutiniai, veikų skaičius galimai gali didėti, kai bus atlikti reikšmingi…
Kvaišalų laikymu bei jų platinimu kaltinamas moksleivis pravers teismo duris

Kvaišalų laikymu bei jų platinimu kaltinamas moksleivis pravers teismo duris

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje moksleivis kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei narkotinių medžiagų platinimu. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai. Šių metų birželį policijos pareigūnai prie vieno Klaipėdoje esančio daugiabučio patikrino įtarimų sukėlusį vaikiną. Asmens apžiūros metu pareigūnai jo kišenėje rado folijos lankstinuką, kuriame, kaip įtariama, buvo narkotinė medžiaga kanapės. Gauta informacijos, kad kvaišalų pilnametis galimai įsigijo iš minėtame daugiabutyje gyvenančio šešiolikmečio. Nedelsiant patikrinę šią informaciją teisėsaugos pareigūnai nepilnamečio gyvenamojoje vietoje rado laikomų narkotinių medžiagų – kanapių, kurios, kaip įtariama, buvo laikomos platinimui, bei kokaino. Kratos metu bute taip pat rasta ir psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio. Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, kaltinamasis informaciją apie turimą neteisėtą prekę skelbė šifruoto ryšio programėlėje, kurioje ir rasdavo pirkėjų. Kanapių iš moksleivio įsigijusio pilnamečio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Vaikinas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą. Moksleiviui pareikšti kaltinimai pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – 260 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių…
Psichologinis smurtas. Kas tai, kaip jį atskirti, kur kreiptis pagalbos?

Psichologinis smurtas. Kas tai, kaip jį atskirti, kur kreiptis pagalbos?

Lietuvoje veikia 24 akredituotų Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) tinklas. Per šių metų liepos-rugsėjo mėnesius, jau galiojant orderiui, SKPC gavo duomenis apie beveik 8800 smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių ar patyrusių asmenų. Daugiau nei 90 proc. jų sutiko gauti specializuotą kompleksinę pagalbą. Tikslinės grupės srautas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., padidėjo beveik 3 kartus.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kaip atpažinti psichologinį smurtą ir ragina ieškoti pagalbos, jeigu prieš jus smurtaujama. Psichologinis smurtas – tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinį smurtą lengviausia yra pajausti, jį galima atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir kalbėjimo manieros, žodžių. Pavyzdžiui, nuolatiniai kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai. Deja, ši smurto forma yra labai išplitusi ir pats geriausias indikatorius – žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu ir atsiradęs nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai – savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų. Psichologinis smurtas visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš.  Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama…
Nuteisti nepakaltinamu asmeniu pasinaudoję bei sukčiavę klaipėdiečiai

Nuteisti nepakaltinamu asmeniu pasinaudoję bei sukčiavę klaipėdiečiai

Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo kaltais dėl sukčiavimo bei dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu pripažinti klaipėdiečiai N. A. ir M. G. Teismas konstatavo, jog nuteistieji išvengė turtinės prievolės, pasinaudoję teismo nepakaltinamu pripažinto K. N. bendrove. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Šiaulys. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai. Turimais duomenimis, praeityje K. N. buvo pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tokias kaip aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas, dokumentų klastojimas, turto pasisavinimas bei kt. Nustatyta, kad K. N. vertėsi bankrutuojančių įmonių įsigijimu ir šių įmonių duomenų panaudojimu nusikalstamoms veikoms daryti. Tačiau teismas pripažino, jog dėl psichinės sveikatos K. N. negalėjo suvokti savo elgesio bei veiksmų, todėl buvo pripažintas nepakaltinamu. Tai žinodami N. A. ir M. G. 2018 metais įtikino K. N. panaudoti vieną iš jam priklausančių bankrutuojančių įmonių ir taip neteisėtai pasipelnyti. Nustatyta, kad M. G. ir anksčiau teistas N. A., pasinaudoję K. N. ir jo veiklos nevykdančios įmonės duomenimis, parengė statybos rangos sutartį dėl statybos darbų vykdymo Klaipėdos rajone. Tęsdami nusikalstamą veiką kaltinamieji susitarė su individualią veiklą vykdančiu asmeniu, jog šis M. G. nurodytuose objektuose atliks statybos darbus. Šis sandoris taip pat buvo patvirtintas…
Prašome padėti atpažinti asmenį

Prašome padėti atpažinti asmenį

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Klaipėdos miesto PK pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – padėti atpažinti nuotraukose užfiksuotą moterį, galinčią suteikti tyrimui vertingos informacijos.Pažinusius asmenį, prašome informuoti telefonu 8 700 61157 arba el. p.: [email protected]ėkojame už bendradarbiavimą. Šaltinis: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Savaitgalio įvykiai

Savaitgalio įvykiai

2023-10-20 apie 06.50 val. Klaipėdoje, Danės g., pastebėta, kad, pirminiais duomenimis, išardžius statybinę tvorą, buvo patekta į statybvietę ir pavogti įvairūs dviem įmonėms priklausantys statybiniai įrankiai. Žala – tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas. 2023-10-20 apie 18.30 val. Klaipėdoje, Šiaulių g., prie daugiabučio laiptinės, nepažįstamas asmuo iš 1951 m. gimusios moters pavogė rankinę, kurioje buvo apie 32 eurai, asmens tapatybės kortelė ir nuolaidų kortelės. Žala – 57 eurai. Pradėtas vagystės tyrimas. 2023-10-21 apie 02.48 val. Gargžduose, Gamyklos g., sustabdžius automobilį „VW Passat“, jame rasta apie 155 l. galimai vogto dyzelinio kuro. Automobilio vairuotojas gimęs 1994 m. ir keleivis gimęs 1999 m. pristatyti į Klaipėdos r. PK. Pradėtas vagystės tyrimas. 2023-10-20 apie 07.50 val. Klaipėdoje, Laukininkų g., automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotojas gimęs 1985 m., kuriam nustatytas 2,33 prom. neblaivumas, atsitrenkė į du stovinčius automobilius „Audi A4“ ir į priešpriešinėje eismo juostoje važiavusį automobilį „Volvo S80“. 2023-10-20 apie 16.13 val. Plungėje, Salantų g., sustabdyto motorolerio vairuotojui gimusiam 1966 m. nustatytas 2,41 prom. neblaivumas. 2023-10-21 apie 21.50 val. gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Mažojo Kaimelio g., grįžus namo pastebėta, kad iš gyvenamojo namo yra pavogta apie 620 eurų, vyriškas laikrodis ir seifas, kuriame buvo įvairūs dokumentai bei apie 90 šovinių. Žala – 1420 eurų. Pradėtas vagystės…
Ką svarbu žinoti apie savo būsimą pensiją

Ką svarbu žinoti apie savo būsimą pensiją

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį. Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis. Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė. Stažas – kaip jis skaičiuojamas? Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima. Apskaitos vienetai – kas tai? Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os…
Kokie bus orai artimiausias tris paras?

Kokie bus orai artimiausias tris paras?

Penktadienio naktį Pietų Lietuvoje vietomis krituliai: dulksna, lietus, šlapdriba. Vėjas šiaurės rytų, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Dieną vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, krituliai, vyraus nedidelis lietus, dulksna. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 8–13 m/s, šalies vakaruose kai kur gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 2–6 laipsniai šilumos. Šeštadienį daugelyje rajonų krituliai, vyraus lietus, dieną kai kur smarkūs. Vėjas naktį šiaurės rytų, rytų, dieną pereinantis į pietryčių, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, kai kur iki 23 m/s. Temperatūra naktį 0–5, dieną 4–9 laipsniai šilumos. Sekmadienį daug kur, daugiausia pietrytinėje šalies pusėje, protarpiais lietus. Vėjas naktį pietryčių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s, dieną besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 3–8, dieną 8–13 laipsnių šilumos. Šaltinis: www.meteo.lt
Sinoptikai prognozuoja šalčius

Sinoptikai prognozuoja šalčius

Ketvirtadienio naktį vietomis nedideli krituliai. Kai kur rūkas. Vėjas šiaurinių krypčių, 4–9 m/s. Žemiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną vietomis truputį palis. Vėjas šiaurės, šiaurės rytų, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 3–8 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį vietomis, dieną daug kur, daugiausia Pietų Lietuvoje, krituliai, vyraus nedidelis lietus. Vėjas šiaurės rytų, naktį 7–12 m/s, dieną 9–14 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną 2–7 laipsniai šilumos. Šeštadienį daug kur krituliai, daugiausia lietus. Vėjas šiaurės rytų, dieną pereinantis į rytų, pietryčių, 9–14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15–20 m/s, kai kur iki 23 m/s Temperatūra naktį 0–5, dieną 3–8 laipsniai šilumos. Hidrologinė situacija Vakariniuose, pietvakariniuose ir rytiniuose šalies rajonuose stebimas 1–54 cm vandens lygio kritimas. Vidurio Lietuvoje ir šiauriniuose rajonuose, vietomis, 1–17 cm kilimas. Vandens temperatūra upėse 8–11, ežeruose – 8–12, Kuršių mariose – 10, Baltijos jūroje – 12 laipsnių šilumos. Artimiausiu metu numatomas vandens lygio kilimas. Šiuo metu Lietuvoje hidrologinė sausra tebestebima lokaliai. Hidrologinės sausros rodikliai pasiekti ties 11 vandens matavimo stočių (VMS). 10 VMS situacija artima hidrologinei sausrai. Šaltinis: LHMT www.meteo.lt
Prasideda žaliųjų atliekų pikas, ką reikėtų žinoti?

Prasideda žaliųjų atliekų pikas, ką reikėtų žinoti?

Spalio pabaigoje mūsų kiemus nukloja lapų kilimai, sodininkai rudenį išgeni nebereikalingus krūmokšnius ir vaismedžių šakas, iš šiltnamių ir daržų išrauna nuvytusius augalus, tad vėlyvą rudenį kasmet sulaukiame žaliųjų atliekų piko. Jau daugiau nei dešimtmetį Klaipėdoje šios atliekos surenkamos atskirai, jos išvežamos į Glaudėnų žaliųjų atliekų priėmimo aikštelę ir perdirbamos į vertingą kompostą. Todėl jokiu būdu žaliosios atliekos neturėtų patekti į komunalinių atliekų konteinerius, kur pūdamos nemaloniai „kvėpina“ aplinką. „Šiemet Klaipėdos mieste keitėsi žaliųjų atliekų surinkimo tvarka, todėl norėtume klaipėdiečiams dar kartą priminti pagrindines taisykles“, – kalbėjo Rasa Jievaitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja. Vienas iš pagrindinių pokyčių, kad medžių ir krūmų šakos ne tik turi būti supjaustytos iki 1 metro ilgio, bet ir sudėtos į didmaišius, kuriuos galima nemokamai užsisakyti tel. (8 46) 390 781arba el.paštu [email protected]. Vietą kur sudėti šakomis pripildytus didmaišius reiktų iš anksto susiderinti su vežėju, nes tai turi būti vieta, kur gali privažiuoti žaliųjų atliekų surinkimo mašina. Svarbu ir tai, kad iki lapkričio 30 d. žaliosios atliekos Klaipėdoje surenkamos kartą per savaitę. Šaltuoju metų laiku, nuo gruodžio 1 iki kovo 31 dienos, tai daroma kartą per mėnesį. „Palaidų medžių ir krūmų šakų palikti šalia konteinerių neleidžiama. Tai kuria netvarką mūsų kiemuose ir laikoma atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimu, už kurį skiriamos administracinės nuobaudos“, –…
Prašo pagalbos nustatant eismo įvykio liudytojus

Prašo pagalbos nustatant eismo įvykio liudytojus

2023-09-11 apie 19.55 val. Klaipėdoje, Vingio g. ir Smiltelės g. sankryžoje, pirminiais duomenimis, automobilis, važiavęs degant žaliam šviesoforo signalui, nepraleido dviratininko, kuris važiavo dviračių pervaža, jį kliudė ir pasišalino. Mačiusius eismo įvykį, ar užfiksavus jį automobilio vaizdo registratoriumi, prašome pranešti telefonu 8 700 61071 arba el. paštu: [email protected] Šaltinis: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Trečiadienio orų prognozė

Trečiadienio orų prognozė

Trečiadienio naktį numatomi krituliai, daugiausia lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, 8–13 m/s, vietomis gūsiai 15–20 m/s. Žemiausia temperatūra 3–8, pajūryje 9–11 laipsniai šilumos. Dieną daug kur protarpiais krituliai, daugiausia lietus. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 8–13 laipsnių šilumos.  Ketvirtadienio naktį be žymesnių kritulių, dieną kai kur silpni krituliai. Vėjas šiaurinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3, Kuršių nerijoje iki 5 laipsnių šilumos, dieną 4–9 laipsniai šilumos. Penktadienio dieną  didesnėje šalies dalyje nedidelis lietus. Vėjas šiaurės rytų, naktį 7–12 m/s, dieną 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 2–7 laipsnių šilumos. Hidrologinė situacija Spalio 17 d. didžiojoje dalyje šalies upių stebimas 1–122 cm vandens lygio kilimas. Šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose, vietomis, 1–39 cm kritimas. Vandens temperatūra upėse 8–11, ežeruose – 8–12, Kuršių mariose – 10, Baltijos jūroje – 11–12 laipsnių šilumos. Artimiausiu metu numatomas vandens lygio kilimas. Šiuo metu Lietuvoje hidrologinė sausra tebestebima lokaliai. Hidrologinės sausros rodikliai pasiekti ties 9 vandens matavimo stotimis (VMS). 12 VMS situacija artima hidrologinei sausrai. Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Rekomendacijos dėl kibernetinių atakų

Rekomendacijos dėl kibernetinių atakų

Rekomendacijos atsakingiems administracijų darbuotojams Nuo praėjusio penktadienio stebime gerai organizuotą kibernetinę ataką, kuria siekiama sutrikdyti spec. tarnybų darbą ir sukelti paniką visuomenėje. Per kelias dienas policija gavo daugiau kaip 2500 el. laiškų su netikrais grasinimais. Žmonėms, kuriems iš tiesų reikalinga pagalba, sunku prisiskambinti ir operatyviai gauti būtiną pagalbą, todėl turime ieškoti operatyvių sprendimų, kaip spręsti šią susidariusią situaciją, netrikdyti spec. tarnybų darbo bei įstaigų ar organizacijų kasdienės veiklos. Gavus pranešimą el. paštu Neskubėkite evakuoti žmonių ir nutraukinėti veiklos – pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu 8 700 60 000. Atsiliepę konsultantai patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti. Jeigu turite pagrindo įtarti, kad grėsmė yra reali Atkreipiame dėmesį, kad jei po tokio grasinančio el. laiško, apžiūrėję patalpas, ar teritoriją, radote bet kokį įtartiną objektą, tuomet nedelsiant skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Skambinant skubiu pagalbos telefonu 112 ir esant dideliam skambučių srautui, jūs automatiškai galite būti nukreipti policijos informacijos telefonu, kur gausite tolimesnes rekomendacijas. Kaip teisingai pranešti apie grasinantį el. laišką? Paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti numeriu 112. Neskambinti iš vienos įstaigos 5 ar 6 žmonėms! Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Svarbiausiai nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo! Šaltinis: Klaipėdos…
Šiandien įsigalioja draudimas tiekti rinkai kai kurias mikroplastiko turinčias kosmetikos priemones

Šiandien įsigalioja draudimas tiekti rinkai kai kurias mikroplastiko turinčias kosmetikos priemones

2023 m. spalio 17 d. įsigalioja draudimas tiekti rinkai tikslingai pridėtas sintetines polimerų mikrodaleles – vadinamuosius mikroplastikus, kaip atskiras chemines medžiagas arba mišiniuose, kai mikroplastikų koncentracija sudaro 0,01 proc. masės ar yra didesnė. Draudimas taikomas  tikslingai į mišinius dedamiems mikroplastikams, siekiant suteikti mišiniui norimą savybę. Nuo šiandien draudžiama tiekti rinkai veido šveitimo produktus, veido prausiklius, muilus, makiažo valiklius, dantų pastas, dantų balinimo produktus, taip pat ploviklius ir kitus produktus, kuriuose naudojamos mikrogranulės šveitimo ir valymo funkcijai užtikrinti. Šiam mikroplastikui pakeisti jau dabar yra tinkamų alternatyvų. REACH reglamento priedas š. m. rugsėjo 25 d. papildytas nauju įrašu, (kuriame nustatyti mikroplastikų tiekimo rinkai apribojimai plačiai naudojamuose produktuose: kosmetikos produktuose, plovikliuose, vaškuose, blizginimo priemonėse, tręšimo, augalų apsaugos ir kituose žemės ūkio bei sodininkystės produktuose, granuliuotame užpilde, kuris naudojamas sintetiniams sporto paviršiams. Kad įmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir būtų spėta surasti tinkamas alternatyvas, tam tikroms produktų grupėms numatyti apribojimo taikymo pereinamieji laikotarpiai. Nuplaunamiems kosmetikos gaminiams, pavyzdžiui plaukų dažams, taip pat šampūnams, muilams, kuriuose mikroplastikas atlieka kitą funkciją nei šveitimas ar valymas, taikomas 4-erių metų pereinamasis laikotarpis. 5-erių metų pereinamasis laikotarpis taikomas plovikliams (nebent juose yra mikrogranulių, tuomet pereinamasis laikotarpis netaikomas), vaškams, blizginimo priemonėms ir oro priežiūros priemonėms,  tręšiamiesiems produktams, žemės ūkio ir…
Kokie orai laukia savaitės pradžioje

Kokie orai laukia savaitės pradžioje

Pirmadienio dieną vietomis trumpai palis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 8–13 m/s. Aukščiausia temperatūra 8–13 laipsnių šilumos. Antradienį kai kur trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas naktį vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s, dieną vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 1–6, pajūryje 7–9 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 0–5 laipsniai šalčio, dieną šils iki 9–14 laipsnių. Trečiadienį daug kur protarpiais palis. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, 8–13 m/s, vietomis gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 3–8, pajūryje 9–11 laipsnių šilumos, dieną šils iki 8–13 laipsnių. Hidrologinė situacija Spalio 14-16 d. didžiojoje dalyje šalies upių stebimas 1–87 cm vandens lygio kilimas. Vietomis (pietiniai, šiauriniai rajonai) – 1–24 cm kritimas. Vandens temperatūra upėse 9–12, ežeruose – 9–13, Kuršių mariose – 10–11, Baltijos jūroje – 12–13 laipsnių šilumos. Artimiausiu metu numatomas nedidelis vandens lygio kritimas. Šiuo metu Lietuvoje hidrologinė sausra tebestebima lokaliai. Hidrologinės sausros rodikliai pasiekti ties 10 vandens matavimo stočių (VMS). 11 VMS situacija artima hidrologinei sausrai. Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Savaitgalio įvykių suvestinė Spalio 13-15 d.

Savaitgalio įvykių suvestinė Spalio 13-15 d.

Penktadienis: Spalio 13 d. apie 15 val. 46 min. Plungėje, Rietavo g., ūkiniame pastate kilo gaisras, kurio metu apdegė pastato vidus. Nuostolis nustatinėjamas. Įtariamas padegimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d. 2023-10-13, apie 21 val. 15 min., Klaipėdoje, Taikos pr., maršrutiniame autobusiuke, apie 16 m. jaunuolis išlipdamas pagrobė dėžutę su pinigais. Žala apie 50 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas. 2023-10-13 pastebėta, kad Klaipėdos r., Ketvergių k., iš statybvietėje esančio metalinio konteinerio pavogti statybiniai įrankiai. Žala 1450 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas. 2023-10-13 pranešta, jog Klaipėdos r., Butkų k., iš sandėliuko pavogti statybiniai įrankiai. Žala 2105 eurai. Pradėtas vagystės tyrimas. 2023-10-13, apie 14 val. 40 min., Klaipėdoje, Taikos pr., autobusų stotelėje, apie 60 m. moteriai autobusas pervažiavo kojas. Pirminiais duomenimis autobuso vairuotojas buvo blaivus. Moteris perduota medikams. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str. 2023-10-14, apie 00 val. 05 min., Skuode, Tvenkinio g., pareigūnai pastebėjo stovintį automobilį „Lexus“. Pas automobilyje buvusį 1999 m. gim. vyrą rasta dėžutė su augalinės kilmės medžiaga. Asmeniui įteiktas šaukimas. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 259 str. 2023-10-13, apie 18 val., 17 min., Klaipėdoje, Liepų g., patikrinus automobilio „Ford“ 1960 m. gim. vairuotojo blaivumą, jam nustatytas 1,83 prom. neblaivumas. Šeštadienis: Spalio 14 d. apie 7…
Elektronikos atliekos: galima perdirbti viską, net laidus

Elektronikos atliekos: galima perdirbti viską, net laidus

Rytoj, spalio 14 d., minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena. Šiais metais jos šūkis – „Galima perdirbti viską“ – taip siekiant atkreipti dėmesį į mažiau matomas elektronikos prietaisų dalis, kurios dažnai net nelaikomos atliekomis. Nematomomis vadinamos elektroninės atliekos yra įvairių produktų elektriniai ar elektroniniai komponentai, kurių vartotojai nepastebi ir neįvertina, kad ir juos galima perdirbti. Pavyzdžiui, elektriniai žaislai, elektroninės cigaretės, elektriniai įrankiai, dūmų detektoriai, išmanieji namų prietaisiai arba tiesiog laidai. Pasibaigus šių daiktų gyvavimo ciklui, kai jų nebegalima pakartotinai naudoti ar taisyti, jie turėtų būti tinkamai perdirbti. Elektroninius prietaisus ir jų sudedamąsias dalis šalinant netinkamai, jie dažnai patenka į sąvartynus kartu su buitinėmis atliekomis. Kadangi juose yra įvairių pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, gyvsidabris, kadmis ir antipirenai, jie gali išsilieti į dirvožemį, gruntinį vandenį, užteršti ekosistemas ir kelti pavojų žmonių sveikatai. Jugtinių Tautų duomenimis pasaulyje per metus išmetama 61,3 mln. tonų elektronikos atliekų – daugiau nei sveria Didžioji Kinijos siena. Tik 17,4 proc. šių atliekų tinkamai surenkamos, apdorojamos ir perdirbamos. Likę 50,6 mln. tonų arba šalinami sąvartynuose, sudeginami, arba neteisėtai parduodami ir apdorojami nesilaikant standartų, o dažnai tiesiog kaupiami namų ūkiuose. Europoje, kuri pirmauja pasaulyje pagal elektroninių atliekų perdirbimą, tik 54 proc. šių atliekų yra surenkamos ir perdirbamos, nes gyventojams trūksta…
Lietuva siųs humanitarinę pagalbą Armėnijai

Lietuva siųs humanitarinę pagalbą Armėnijai

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui suteikti tarptautinę civilinės saugos pagalbą Armėnijos Respublikai. Lietuva Armėnijai perduos pagalbos siuntą, kurią sudarys materialiniai ištekliai, taip pat medicininė įranga ir priemonės. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) tvarkomo valstybės rezervo numatoma siųsti 200 miegmaišių, 200 sulankstomųjų lovų ir 4000 pledų, kurių bendra vertė – 66,5 tūkst. eurų. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkomo valstybės rezervo medicinos atsargų – medicininę įrangą ir priemones bei vaistus, kurių bendra vertė – 28,6 tūkst. eurų. „Armėnija, kaip ir Lietuva, yra nedidelė šalis, todėl nėra pajėgi savarankiškai užtikrinti priėmimo sąlygų tokiam dideliam pabėgėlių srautui. Žinome iš savo patirties, kad tokiais atvejais kitų valstybių parama yra itin svarbi. Todėl realiais veiksmais solidarizuojamės su Armėnija šią nelaimės valandą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. 2023 m. rugsėjo mėn. Azerbaidžanas įvykdė karinę operaciją su Armėnija besiribojančiame Kalnų Karabacho regione, kuriame tuo metu gyveno virš 100 tūkst. gyventojų, dauguma – armėnai. Dėl karinių veiksmų kone visi šio regiono gyventojai pasitraukė į Armėniją. Armėnija tarptautinės pagalbos prašymą paskelbė Bendroje ekstremalių situacijų ryšių ir informavimo sistemoje. Armėnija prašo apgyvendinimo priemonių, medicinos priemonių ir kt. Pagalbą Armėnijai jau pasiūlė Vokietija, Lenkija, Švedija. Pagal galimybes Lietuva nuolat teikia pagalbą kitoms šalims, ištiktoms krizių ir ekstremaliųjų…
KAM ir NKSC atkreipia dėmesį į vieną didžiausių pavojų internetinėje erdvėje

KAM ir NKSC atkreipia dėmesį į vieną didžiausių pavojų internetinėje erdvėje

Kalbant apie dažniausiai Lietuvoje pasitaikančius kibernetinių incidentų tipus, viena pirmaujančių kategorijų nesikeičia jau kelerius metus iš eilės – tai socialinės inžinerijos metodai, bandant įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus, prisijungimus prie jų elektroninių paskyrų ar kitus jautrius duomenis (fišingas). 2023 metų pirmą pusmetį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) fiksavo 265 tokio tipo atvejus ir tai sudarė beveik trečdalį (31 proc.) visų per pirmus šešis metų mėnesius fiksuotų kibernetinių incidentų. Fišingo (angl. phishing) terminas yra kilęs nuo angliško žodžių junginio „slaptažodžių žvejyba“ (angl. password fishing). Šis kibernetinių atakų būdas išlieka dideliu galvos skausmu visoje Europoje – fišingas yra įvardijamas pagrindine Europos Sąjungos kibernetinio saugumo grėsme. ES Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) spalį yra paskelbusi kibernetinio saugumo mėnesiu ir jau vienuoliktą kartą ragina visus daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui – šiemet ypatingas dėmesys skiriamas būtent apsisaugojimui nuo fišingo atakų. Dėmesį į vieną didžiausių pavojų internetinėje erdvėje atkreipia ir Krašto apsaugos ministerija bei NKSC. Lietuvos gyventojai raginami didinti budrumą, plėsti savo žinias apie apsisaugojimo priemones ir išmokti atpažinti internetinių sukčių naudojamus metodus. „Kibernetinio saugumo srityje jokiu būdu negalime nuvertinti fišingo grėsmės ir kovos su tokio tipo duomenų vagystėmis svarbos. Lygiai taip pat, kaip esame įsipareigoję savo valstybės fizinių sienų apsaugai,…
Maistą švaistome laisva ranka – perkame tiek, lyg reikėtų pamaitinti ne tik šeimą, bet ir kaimynus

Maistą švaistome laisva ranka – perkame tiek, lyg reikėtų pamaitinti ne tik šeimą, bet ir kaimynus

Rugsėjo 29 dieną minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena. Nors Lietuvoje daug apie tai kalbama, dideli maisto kiekiai aukojami nepasiturintiems, tačiau planavimo įsigyjant maistą trūksta – kasmet išmetame tūkstančius tonų maisto produktų. Per metus Lietuvoje prarandama 393 tūkstančiai tonų maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kilogramas iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kilogramai – išmetama namuose. Maisto švaistymo mastai Lietuvoje paaiškėjo mokslininkams prieš kelis metus atlikus specialų Žemės ūkio ministerijos užsakytą tyrimą. Tyrime dalyvavę gyventojai per savaitę vidutiniškai namuose išmesdavo apie pustrečio kilogramo maisto, daugiausia – paruošto. Kiek mažiau išmetama šviežių ir greitai gendančių maisto produktų. Tuo tarpu gamybos įmonėse daugiausia prarandama ir nespėjama suvartoti burokėlių, rugių ir avienos, o mažiausiai – karvių pieno, paukštienos,  kviečių. Specialistai pažymi, jog maisto švaistymas nėra vien tik mūsų šalies problema ir maisto išmetimas stipriai prisideda ir prie klimato kaitos. Skaičiuojama, kad išmetama ir sunaikinama trečdalis viso pasaulio maisto, nors dalis neturtingų šalių nuolatos gyvena nepritekliuje. Kadangi iš esmės perkame daugiau maisto, nei reikia, paveikiama visa grandinė. Ūkininkai augina daugiau gyvulių, pasėlių, gaminama daugiau maisto produktų, sunaudojama daugiau plastiko gamybai, kuro logistikai. Maisto pramonė sukuria net 12 procentų viso pasaulio CO2 emisijos. Pasak tyrėjų, vartotojams reikalingi patarimai bei žinios kaip nešvaistyti maisto ir dauguma…
Back to top button
Close
Close