Pradžia Verslas Bloomberg: Lietuva siekia „atsikąsti“ dalį Londono FinTech

Bloomberg: Lietuva siekia „atsikąsti“ dalį Londono FinTech

9 minutė(s) skaitymo
0
127
Lietuva. Gamta

Vakar pasaulinės žiniasklaidos gigantas „Bloomberg“ išplatino straipsnį, kuriame pasakojama apie tai, kaip Lietuva „kėsinasi“ iš Londono atimti dalį finansinio sektoriaus paslaugų. Kaip daugelis pamena, jog Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos sujudino visą Londono finansinį sektorių, kuris, bijodamas prarasti prieigą prie Europos Sąjungos finansų rinkos, nervingai pradėjo žvalgytis po Europą. „Bloomberg“ žurnalistė Milda Šeputytė pasakoja, kaip Lietuvai sėkmingai sekasi privilioti naujų finansinių technologijų (fintech) kompanijas.

„Prajit Nanu siekė kuo greičiau tęsti savo FinTech startuolio plėtrą iš Singapūro į Europos rinką. Vis dėlto pasirodo, kad tai ne taip paprasta, kaip pasirodė iš pradžių. Jo skaičiavimais, būtų prireikę mažiausiai vienerių metų, kad gautų e-pinigų licenziją Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Regis, padėtis buvo be išeities, kol visai netikėtai jo akiratyje atsirado reklaminė skrajutė pristatanti šalį, kurios iki tol net nebuvo svarstęs, – straipsnį pradeda „Bloomberg“ žurnalistė Milda Šeputytė. – Nors Lietuva, turinti tik apie 3 milijonus gyventojų, nebuvo žinoma pasaulyje kaip technologijų ar finansinio sektoriaus žvaigždė, tačiau šalies lankstumas ir išskirtinės sąlygos patraukė jo dėmesį: šalis pasiūlė tas pačias paslaugas ir reikalingų leidimų gavimą tik per tris mėnesius. Dabar jis jau ruošiasi 2018-ųjų vasarį pradėti europines operacijas iš Lietuvos sostinės Vilniaus.“

„Tai atrodė tiesiog neįmanoma ir savotiška avantiūra. Vis dėlto po konsultacijų su savo advokatu ir Lietuvos atstovais, nuprendžiau veikti. Žmonės kaip aš tiesiog negali taip ilgai laukti licenzijos, nes laikas – pinigai. Laukimas gali lemti, kad tu tiesiog pavėluosi ateiti į rinką ir tu galiausiai būsi išstumtas net nepradėjęs savo veiklos”, – savo įspūdžiais dalinosi kompanijos Vertex Ventures, siūlančios tarptautinius mokėjimus 40-yje pasaulio šalių, vyriausias vykdantysis direktorius Prajit Nanu.

„Ši Baltijos valstybė iki 1990-ųjų metų priverstinai buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, o dabar save pozicionuoja kaip finansinius vartus į Europos Sąjungą ir euro zonos regioną bei siūlo įvairiems plėtotojams kurti savo Fintech, užsienio valiutos mokėjimų ar žaidimų kompanijas. Lietuva tampa vis labiau matoma, nors ši šalis kurį laiką buvo Estijos šešėlyje, kai kalbama apie technologijų plėtrą, o kita kaimynė Latvija pastaraisiais metais liūdnai pagarsėjo įvairiais pinigų plovimo skandalais. Vis dėlto Brexit sudrebino Londoną ir tuoemt susvyravo jo, kaip Europos finansų sostinės statusas, nes iškilo grėsmė, kad bus prarastas priėjimas ne tik prie bendros Europos Sąjungos rinkos, bet ir galimybė nevaržomai vykdyti europines finansines operacijas ES su visomis neigiamomis po to sekančiomis pasekmėmis šalies bankiniam sektoriui. Tad nenuostabu, jog kompanijos ėmė žvalgytis, kur perkelti ar kurti savo kompanijas ir taip apsisaugoti nuo neigiamų BREXIT pasekmių. Lietuva nesnaudžia ir nusitaikė į daugiau nei 105 milijardų eurų (125 milijardų dolerių) investiciją, kuri sukaupta Londone nuo 2010-ųjų“, – rašoma straipsnyje.

Straipsnyje taip pat minima, kad Lietuvoje vien šiemet finansinių mokėjimų licenzijas gavo ne tik Prajit Nanu kompanija ar tarptautinių mokėjimų programėlės „Revolut“ kūrėjai bet ir dar 38 kitos kompanijos. Dabar Lietuvos centrinis bankas pripažįsta, kad Didžiosios Britanijos sprendimas palikti ES atvėrė puikią galimybę plėtoti žymiai konkurencingesnę fintech rinką šalyje.

„Dabar kiekvienas nori savo pyrago dalies, – ketinimų neslėpė centrinio banko tarybos narys Marius Jurgilas ir pridūrė: – Kai kurie žmonės elgiasi kaip maitėdos, nes tiesiog nori savo dalies. Mes turime ypatingą priežastį, kodėl mes kviečiame tokias kompanijas į Lietuvą.”

Lietuvos strategija

Šalies naujų finansinių technologijų (angl. FinTech) strategija pradėta maždaug prieš metus, kuomet centrinio banko atstovai ją pristatė įvairiems finansinio sektoriaus atstovams nuo Tokijo iki Londono. Po to sekė virtinė susitikimų su potencialiais investuotojais iš Singapūro, Japonijos bei Kinijos. Investuojant mažiausią įstatinį kapitalą – 1 milijoną eurų (1.2 milijoną dolerių) – buvo siūloma suteikti specializuotą bankinę licenziją. Tokioms bendrovėms buvo siūlomas paketas, į kurį įeina prieiga prie bendros Euro mokėjimų sistemos, licenzija vykdyti elektroninius mokėjimus visame euro zonos regione.

Šiuo pasiūlymu jau pasinaudojo Londone įkurtas startuolis „Revolut“, kuris sugebėjo pritraukti daugiau 72 milijonus eurų (86 milijonus dolerių), ir jau praeitą mėnesį Lietuvoje gavo ne europinę banko licenziją bet ir įkūrė savo padalinį Vilniuje. „Revolut Baltic“ vadovas Andrius Biceika teigia, kad skirtingai nei kitose šalyse, Lietuvoje buvo labai paprasta susisiekti ir net susitikti su sprendimų priėmėjais centriniame banke.

„Mes susitikome su tinkamais žmonėmis nuo pradžių, – patirtimi dalinosi „Revolut Baltic“ vadovas ir pridūrė, kodėl nuspręsta startuolį iš Londono perkelti į Vilnių: – Tai padarėme dėl to, nes mes norime išvengti bet kokių neigiamų pasekmių po BREXIT.”

Prajit Nanu „Bloomberg“ taip pat atviravo, kad kompanija Lietuvoje ne tik ypatingai greitai gavo elektroninių mokėjimų licenziją, bet taip pat sugebėjo rasti išskirtinai talentingus programuotojus ir mažesnėmis sąnaudomis nei bet kur kitur Europoje. Jis džiaugėsi, kad šis jo sprendimas pasiteisimo su kaupu.

Kas yra Bloomberg?

Bloomberg – privati kompanija, kuri įsteigta 1981-aisiais Michael Bloombergo ir kitų jo partnerių. Ši programinės įrangos, duomenų ir žiniasklaidos įmonė savo būstinę būstines turi Niujorke, Londone bei Honkonge, turi 19 tūkstančių darbuotojų 176 pasaulio šalyse. Turi daugiau nei 300 tūkstančių prenumeratorių ir pasiekia daugiau nei 310 milijonų auditoriją.

Visą straipsnį galite rasti čia.

Parengta pagal užsienio spaudą

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  Aidas
Rodyti daugiau Verslas