Pradžia Naujienos Švietimas Italijos mokslininką žavi lietuvių studentų smalsumas ir motyvacija

Italijos mokslininką žavi lietuvių studentų smalsumas ir motyvacija

6 minutė(s) skaitymo
0
97

Ar žinojote, kad vasarą didžiausių Europoje Kuršių marių skaidrumas yra vos 20 centimetrų, jei panardintumėte savo ranką į vandenį, veikiausiai jos nematytumėte? Italijos Parmos universiteto prof. dr. Marko Bartoli teigimu, taip yra dėl intensyvaus dumblių augimo, kuris sukelia vandens žydėjimą, dėl kurio sumažėja vandens skaidrumas.

Visuomenės dėmesys aplinkos tyrimams – per mažas

Jau keletą metų Klaipėdos universitete dirbantis ir jo vardą už Lietuvos ribų garsinantis M. Bartoli biogeocheminius Kuršių marių tyrimus pradėjo vykdyti 2009-aisiais. Mokslininko teigimu, viskas prasidėjo dėl Lietuvos ir Italijos aplinkos panašumo: „Nemunas yra didžiausia Lietuvos upė, jos baseinas žemyninėje dalyje panašus į didžiausią Italijos upę Po. Abiejų upių baseinai tankiai apgyvendinti žmonių, intensyviai naudojami žemės ūkiui ir gyvulininkystei.“ Tokia vystoma ūkinė veikla yra ekonomiškai naudinga, tačiau mokslininkas pastebi ir kitą medalio pusę: „Mes tiriame maistmedžiages, pavyzdžiui, fosforo judėjimą aplinkoje. Fosforą iš laukų Nemuno upė perneša į Kuršių marias, taip jis patenka į Baltijos jūrą. Patekęs į Baltijos jūrą, fosforas sukelia vandens žydėjimą, dėl ko prie kranto kaupiasi žalia vandens masė. Giliau vandenyje dėl dumblių irimo pradeda trūkti deguonies, tai nulemia masinį gyvų organizmų žuvimą.“

Kuršių marių būklei įtakos turi ir klimato sąlygos. „Vasarą, kai yra šilta, nėra vėjo sukeltų bangų, dumbliai auga ypač sparčiai ir tai pridaro žalos vietos ekonomikai, turizmui, žvejybai. Paradoksalu, tačiau dumbliai sunaudoja daugiau deguonies, negu jo pagamina. Todėl miršta žuvys“, – teigia prof. dr. M. Bertoli.

Nuo 2009 metų vykdomi tyrimai leidžia suprasti ekonominės veiklos, gyvulininkystės ir trąšų naudojimo įtaką Nemuno bei Kuršių marių vandens kokybei. Vis dėlto profesorius nuogąstauja, kad tokiems aplinkos tyrimams skiriama per mažai dėmesio ir finansinių išteklių: „Tai nedidelė, bet labai svarbi niša. Daug svarbesnė, negu visuomenė yra linkusi manyti. Žmonės kerta miškus, kultivuoja žemę, paversdami ją didžiuliais javų laikais. O mūsų veikla nukreipta į siaurą nišą: pristatome visuomenei savo veiklos rezultatus ir bandome ją įtikinti, kad egzistuoja draugiškos aplinkai alternatyvos visai šiai veiklai vykdyti.“

Džiugina infrastruktūros galimybės Klaipėdos universitete

Devynerius metus kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais tyrimus vykdantis M. Bartoli kaip vieną iš darbo Italijoje ir Lietuvoje skirtumų įvardija studentų smalsumą ir motyvaciją. „Kai kurie italai studentai yra tingūs, kitaip nei Lietuvos studentai, kurie domisi, dirba ir nori išmokti. Kartais man net galva ima skaudėti, nes iš lietuvių studentų sulaukiu daug daugiau klausimų nei iš italų. Bet tai man, kaip dėstytojui, teikia džiaugsmo“, – juokauja prof. dr. M. Bartoli.

Kitas skirtumas – infrastruktūra. Profesoriaus teigimu, universiteto laboratorijų įranga, ypač skirta biogeochemijos tyrimams, yra kur kas geresnė nei Italijoje: „Pastaruosius porą metų studentai iš Italijos turi galimybę atlikti praktiką, parašyti magistro tezes. Namo jie grįžta nustebinti infrastruktūros galimybių Lietuvoje.“

Bent tris kartus per metus į Klaipėdą atvykstantis mokslininkas sako, kad jam čia labiausiai patinka žmonės ir gamta. „Man patinka, kad žmonės labai entuziastingi ir smalsūs. Labiausiai stebina tai, kad lietuviai visai panašūs į italus. Ir, žinoma, žaviuosi jūsų gamta, ypač mariomis, upėmis ir ežerais. Man tai kaip sapnas, nes Italijoje to jau nebėra nuo romėnų laikų“, – mintimis dalijasi M. Bartoli.

Tekstas: Aistė Stalmokaitė

Nuotraukos: Ku archyvo

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  Aidas
Rodyti daugiau Švietimas