Iš kartos į kartą perduodama geodezininko profesija neaplenkė irklavimo čempiono
Kur kas dažniau galima išgirsti apie pedagogų šeimas, kuriose profesija tarsi keliauja iš kartos į kartą. Šįkart tai istorija apie Lietuvos irklavimo čempioną Edvardą Babarską, kuris savo šeimoje jau yra trečios kartos geodezininkas, sekantis mamos ir senelio pėdomis.
Uostamiestyje gyvenantis jaunas vyras Lietuvoje žinomas dėl pasiekimų sporte. Visgi, ne ką mažiau įdomi ir kita Edvardo gyvenimo detalė – būsima profesija.
Norėjo užsiauginti raumenų
Irkluotojas prisiminė savo linksmą pažintį su šia sporto šaka, kuri netikėtai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nors Edvardas tikina neturįs herojų, į kuriuos lygiuotųsi, pats siekia tikslo būti geresniu nei buvo vakar.
„Šiuo sportu pradėjau užsiiminėti kai man buvo dvylika. Į irklavimo bazę patekau pakviestas vieno draugo. Atsidūręs ten, net neįsivaizdavau, kur patekau, pamačiau sporto salę su svoriais, todėl ėjau su mintimi, kad užsiauginsiu daug raumenų.
Kol neatėjo pavasaris ir nepradėjau irkluoti. Ir taip jau eina dešimti metai, kaip priklausau irklavimo bendruomenei“, – nuotykį prisiminė jaunas vyras. Ilgainiui sportą teko pradėti derinti su mokslais ir studijomis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK).
„Pirmasis pusmetis buvo sunkus, viskas nauja ir neįprasta, bet praėjus adaptaciniam periodui prisitaikiau ir šie du dalykai visiškai netrukdė vienas kitam. Žinoma, tekdavo praleisti nemažai paskaitų, kadangi daug laiko buvau sporto stovyklose, bet dėka labai liberalių dėstytojų, turėjau puikias galimybės mokytis individualiai“, – pasakojo irklavimo čempionas.
Visgi, be sporto Edvardas laiko randa ir draugams, kelionėms. O šiuo metu daug dirba ir pinigus taupo garsiausiems muzikos festivaliams pasaulyje, kuriuos nori aplankyti.
