Verslas

Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas kartu siekia ES investicijų

Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas kartu siekia ES investicijų

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono merai šiandien padėjo parašus po Tvarios Klaipėdos miesto plėtros strategija, leisiančia pasinaudoti Europos Sąjungos investicijomis svarbiems objektams modernizuoti ir naujiems projektams įgyvendinti. Beveik 37-i milijonai eurų per ateinančius kelerius metus tiek rajone, tiek mieste bus investuota į naujų darželių statybą arba senų modernizavimą, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą, viešųjų erdvių sutvarkymą, senojo miesto turgaus aikštės atgaivinimą ir kt. Merai sako, kad šios investicijos – puikus pavyzdys tikslingo dviejų savivaldybių darbo ir bendradarbiavimo rezultatas. Abiejų savivaldybių Tarybos jau yra pritarusios Tvarios Klaipėdos miesto plėtros strategijai, dabar po ja savo parašus padėjo ir Klaipėdos miesto bei Klaipėdos rajono merai, taip atverdami kelią ES investicijoms į savivaldybes. Prie strategijos dirbo didžiulė abiejų savivaldybių specialistų komanda, kuri sudėliojo svarbiausius objektus, reikalaujančius didelių investicijų, kad būtų sukurtos naujos arba pagerintos esamos paslaugos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojams. Iš viso bus įgyvendinti 8 projektai, prie kurių finansavimo beveik 37-iais milijonais prisidės ir Europos Sąjunga. Planuojama, kad jie visi bus įgyvendinti per ateinančius penkerius metus – iki 2029 metų rugsėjo.  „Glaudus Klaipėdos miesto ir rajono bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus ir reikalingas abiejų savivaldybių gyventojams. Sprendžiame įvairiausius klausimus, kuriems dėmesio iki šiol nebuvo pakankamai. Palei Klaipėdą besidriekiančių rajono teritorijų plėtra atnešė ir…
Klaipėdos LEZ plės verslo parką

Klaipėdos LEZ plės verslo parką

NT vystymo bendrovė „Baltic Sea Properties“ pasirašė sklypo nuomos sutartį su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ). Teritorijoje dviem etapais per artimiausius kelis metus bus išplėstas „Klaipėdos verslo parkas“ – skirtingo dydžio gamybinių, logistikos, prekybinių ir administracinių patalpų kompleksas. Dabartinis, nuo 2003 m. trim etapais išvystytas „Klaipėdos verslo parkas“ klientams iš viso siūlo 24 tūkst. kv. m patalpų nuomai, taip pat lauko sandėliavimo aikšteles. Jame patalpas nuomojasi daugiau kaip 30 įmonių. Įgyvendinus plėtros projektą, bendras verslo parko nuomojamas plotas išaugs iki 40 tūkst. kv. m. Naujuosiuose pastatuose verslui bus pasiūlyti 50 – 8000 kv. m ploto segmentai gamybai, prekybai, logistikai ir biurams. „Pristatome „Klaipėdos verslo parko“ plėtros planus minėdami bendradarbiavimo su Klaipėdos LEZ dvidešimtmetį. Mūsų strategija yra augti kartu su klientais – ilgalaikiais partneriais, todėl laukiame, kada jiems galėsime pasiūlyti papildomos kokybiškos erdvės“, – komentuoja „Baltic Sea Properties“ valdybos pirmininkas James Andrew Clarke. „Klaipėdos verslo parko“ plėtra bus vykdoma dviem etapais. Bendrovė šiuo metu pradeda ruošti objekto techninį projektą. Investicijų dydžio įmonė viešai nenurodo, tačiau tai bus vienas reikšmingiausių pastarojo meto esamų Klaipėdos LEZ klientų plėtros projektų. Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, „Baltic Sea Properties“ jau trečią dešimtmetį savo klientams siūlo galimybę auginti verslą vienoje didžiausių Vakarų Lietuvos verslo bendruomenių.…
Tobulins pasiūlymą dėl draudimo neatlygintinai dalinti vienkartines pakuotes

Tobulins pasiūlymą dėl draudimo neatlygintinai dalinti vienkartines pakuotes

Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių inicijuotoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma uždrausti neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę viešojo maitinimo vietose bei įpareigoti viešojo maitinimo įstaigas siūlyti daugkartines pakuotes, jei maistas ir gėrimai vartojami vietoje, tačiau siūlo jas tobulinti atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos pateiktas išvadas. Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimų iniciatorių teigimu, jie leistų pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (Vienkartinio plastiko direktyva) keliamus tikslus, paskatintų daugkartinės maisto ir gėrimų taros sistemos plėtrą, ji taptų patrauklesnė ir konkurencingesnė. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu ES Tarybos Aplinkos darbo grupėje yra svarstomas pasiūlymas dėl Pakuočių reglamento, siūlo numatyti draudimą neatlygintinai dalyti ne visų rūšių maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes, bet tik Vienkartinio plastiko direktyvoje nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius – gėrimų indelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, ir maisto tarą, kurie laikytini plastikinėmis, PET (polietileno tereftalato) ir kombinuotomis pakuotėmis. Kaip alternatyva vartoti vietoje viešojo maitinimo vietose vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko. Siūloma patikslinti, kad vartojimas vietoje viešojo maitinimo vietose apima vartojimą patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo…
SBA baldų gamintojai produkcijos šiemet pardavė už 252 mln. eurų

SBA baldų gamintojai produkcijos šiemet pardavė už 252 mln. eurų

SBA baldų gamybos įmonės per 9 šių metų mėnesius produkcijos pardavė už beveik 252 mln. eurų. Tai 14 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, kai pardavimai sudarė 293 mln. eurų. Nepaisant geopolitinių ir makroekonominių įtampų, tikimasi paklausos atsigavimo kitų metų antroje pusėje.   Paklausa stabilizuojasi „Besibaigiantys 2023-ieji pagal trijų ketvirčių pardavimų apimtis grąžina į 2019-uosius, tačiau tuomet buvome augimo kelyje. Šiemet geopolitiniai įvykiai, energijos kainų poveikis, išaugusi infliacija ir centrinių bankų pakeltos palūkanos jai suvaldyti sulėtino vartojimą. Šiuo metu gamybos mastai stabilizavosi, o ryškesnio kilimo tikimės kitų metų viduryje arba antroje pusėje“, – sako „SBA Home“, vienijančios 4 SBA baldų gamybos įmones Lietuvoje, vadovė Raimonda Kižienė. „SBA Home“ įmonės eksportuoja gaminius į 50 pasaulio šalių, todėl gamybos apimtys Lietuvoje priklausys nuo pasaulinės ekonomikos raidos ir pirkėjų lūkesčių užsienio rinkose, o čia situacija įtempta. Pasak R. Kižienės, visuminei paklausai įtaką darys daugybė veiksnių: neseni tragiški išpuoliai Viduriniuose Rytuose ir tolesnė situacijos dinamika, besitęsianti Rusijos agresija Ukrainoje, energijos kainų pokyčiai, galiausiai – ar šalta bus žiema. „Klaipėdos baldai“ per tris šių metų ketvirčius produkcijos pardavė už 75,8 mln. eurų – dvylika procentų mažiau nei pernai. „Visagino linija“ ir „Šilutės baldai“ pajamų gavo maždaug trečdaliu mažiau, atitinkamai 48,5 mln. Eur ir 26,5…
Skelbiami pakartotini bendrovių „Šilutės veislininkystė“ ir „Šilutės polderiai“ akcijų pardavimo aukcionai

Skelbiami pakartotini bendrovių „Šilutės veislininkystė“ ir „Šilutės polderiai“ akcijų pardavimo aukcionai

Lapkričio 8 d. viešajame aukcione bus parduodami valstybei priklausantys bendrovių „Šilutės veislininkystė“ ir „Šilutės polderiai“ akcijų paketai. Valstybei priklausantis 96,5 proc. UAB „Šilutės veislininkystė“ akcijų paketas parduodamas už 712 590 eurų pradinę kainą. Pagrindinė bendrovės veikla – grynaveislių mėsinių galvijų vertinimas, mėsinių galvijų mišrūnų auginimas, veislių bulių, turinčių galvijų veislės pažymėjimus, pardavimas ir kt. Rugsėjį įmonė sėkmingai baigė vykdyti savo įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį. Taip pat planuojama kreiptis dėl 300 tūkst. eurų ES fondų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pagal priemonę „Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas (2023 m. III)“. Gavus paramą, įmonė planuoja įsigyti naujos įrangos ir ūkio technikos: traktorių, šienapjovę, pašarų dalytuvą, tvarto vėdinimo įrangą, 10-15 kWh saulės baterijų jėgainę ir kitą įrangą. Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 614,6 tūkst. eurų, ilgalaikis turtas – 400,7 tūkst. eurų, 2023 m. 9 mėnesių apyvarta siekė 466,4 tūkst. eurų. Įmonėje dirba 7 darbuotojai. Bendrovei Armalėnų kaime, Šilutės rajone nuosavybės teise priklauso sandėliavimo, gamybos, fermų pastatų kompleksas nuomojamame 2,7 ha valstybinės žemės sklype (nuomos terminas iki 2040 m.). Valstybinės žemės sklypų nuomos pagrindais bendrovė taip pat valdo dar penkis žemės sklypus, esančius Šilutės rajone (nuomos terminai iki 2025 ir 2038 m.). Valstybei priklausantis UAB „Šilutės polderiai“ 81,02 proc. akcijų paketas parduodamas už…
Patvirtinta antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

Patvirtinta antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

Lietuvai siekiant plėtoti jūrinio vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje ir mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo, Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino Energetikos ministerijos užsakymu parengtą jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Konkursą 700 megavatų (MW) galios parko vystytojui atrinkti planuojama skelbti kitų metų sausio 15 dieną. Tokiam Energetikos ministerijos pasiūlymui dar turi pritarti Vyriausybė. „Lietuvai stiprinant energetinę nepriklausomybę, užbaigtas dar vienas reikšmingas jūrinio vėjo energetikos plėtros etapas – patvirtinta antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Per dvejus metus atlikti svarbūs tyrimai ir stebėjimai Baltijos jūroje, parengtos išvados ir parko vystymo alternatyvos, surengti pristatymai visuomenei, interesų grupėms ir užsienio valstybių atstovams“, – sakė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Pasak D. Garbaliauskaitės, pasirinkta aplinkai draugiškiausia alternatyva – jūrinio vėjo jėgainių parkas bus vystomas 2 km atstumu nuo saugomos „Natura 2000“ teritorijos ribos, o naudojami vėjo elektrinių modeliai gali siekti 350 m aukštį. Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino PAV kraštovaizdžio vertinimo ekspertų išvadas, kad planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko vizualinis poveikis bus nereikšmingas, taip pat numatytas poveikio mažinimo priemones ir veiksmus, kuriuos vystytojas turės įgyvendinti ir užtikrinti jūrinio vėjo elektrinių parko statybos ir eksploatavimo laikotarpiu.  Jūrinio vėjo parkų PAV ataskaitos tarpvalstybiniame vertinime dalyvavo Lenkija, Latvija, Suomija, Švedija ir Danija. Energetikos…
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas parduoti kaitinamojo tabako gaminius su kvapais ir skoniais

Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas parduoti kaitinamojo tabako gaminius su kvapais ir skoniais

Spalio 23 d. įsigalioja naujas prekybos kaitinamojo tabako gaminiais su pridėtiniais skoniais ir kvapais reglamentavimas. Nuo pirmadienio prekyba tokiais gaminiais bus draudžiama. Didinant visuomenės informuotumą apie tabako gaminių vartojimo daromą žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei gamintojai įpareigoti pakeisti kaitinamojo tabako gaminių ženklinimą. Ant kiekvieno pakelio bus pateikiami informaciniai pranešimai bei įspėjimai apie kaitinamojo tabako galimą žalą sveikatai. Departamentas tikisi, kad ūkio subjektai tinkamai pasiruošė pokyčiams, elgsis atsakingai ir laikysis galiojančių teisės aktų. Draudimas prekiauti kaitinamojo tabako gaminiais su pridėtiniais skoniais ir kvapais bus taikomas visose Europos Sąjungos šalyse narėse. Šaltinis: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Pradėta AB „Grigeo Klaipėda“ buvusio gamybos vadovo apklausa

Pradėta AB „Grigeo Klaipėda“ buvusio gamybos vadovo apklausa

Spalio 20d. Šiaulių apygardos teismas tęsė liudytojų apklausą, savo parodymus davė  kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ dabar jau buvęs gamybos direktorius J. G. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas teigė, kad apie Kuršių marių taršą žinojo ne tik „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas, kaltinamasis G. P., bet ir kiti kolegos.        Liudytojas nuosekliai papasakojo, kada bendrovėje įsidarbino, kokios buvo jo pareigos, už ką atsakingas.  Apie tai, kad nuotekos neišvalomos tinkamai, anot jo, buvo žinoma iš lūpų į lūpas. J. G. tvirtino, kad ne tik jis, bet ir kiti vadovaujantys asmenys ieškojo sprendimų, kaip susidoroti su problema – vyko į užsienio šalis, bendravo su giminingų įmonių specialistais. Vienas iš lengviausių būdų, anot liudytojo, buvo galimybė jungtis ir prie miesto įrenginių, tačiau tokiam žingsniui leidimo negavo. J. G. papasakojo, kaip viename iš pokalbių valdybos pirmininkui G. P. jis pristatęs technologiją, kurią stebėjo popieriaus fabrike Vokietijoje. Valdybos pirmininko paprašytas pristatė ir paskaičiuotas investicijas, kurios siekė apie tris milijonus. Tokia suma netenkino, todėl nuotekos buvo „varomos toliau pro šalį“. Pasak J. G., ieškota ir kitų problemos sprendimo variantų, tačiau jų vis netvirtino dėl per didelių galimų išlaidų. Teisiamojo posėdžio metu J. G. proceso dalyviams vaizdžiai pademonstravo ant stovo su popieriaus lapais, kaip…
„Klaipėdos nafta“ keičia pavadinimą

„Klaipėdos nafta“ keičia pavadinimą

Žengdama į naują įmonės veiklos etapą bendrovė „Klaipėdos nafta“ (KN) keičia savo juridinį pavadinimą į „KN Energies“. Jis atspindi šiemet pristatytoje ilgalaikėje bendrovės veiklos strategijoje įtvirtintus siekius žengti tvarios energetikos keliu – prisitaikyti prie visame pasaulyje vykstančios energetinės transformacijos ir pereiti nuo iškastinio kuro prie naujų energijos rūšių. Be to, naujasis pavadinimas orientuojamas ir į tarptautines rinkas, kuriose bendrovė aktyviai vysto savo veiklą. Planuojama, kad oficialiai „KN Energies” pavadinimas bus įtvirtintas 2024 m. sausio 10 dieną.Šių metų birželį patvirtinta ilgalaikė KN veiklos strategija apima tris svarbiausias veiklos kryptis – skystųjų energijos produktų, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus ir darbą su naujomis energijos rūšimis, tokiomis kaip sintetinis kuras, vandenilis ir jo junginiai bei kiti alternatyvūs energijos nešėjai, taip pat anglies dioksido surinkimas ir saugojimas. Bendrovė planuoja palaipsniui diversifikuoti savo veiklą, nuosekliai kurti tam reikiamą naują ir pritaikyti esamą infrastruktūrą.„Visas pasaulis artimiausiais dešimtmečiais turės pereiti nuo vis dar populiaraus iškastinio kuro vartojimo energetikoje ir transporte prie naujų energijos rūšių. Pradėję energetinę transformaciją, mes taip pat judame šia kryptimi. Tvariais energetikos sprendimais sieksime prisidėti prie švaresnės, saugesnės ir turtingesnės ateities kūrimo visiems bei tapti neutralaus poveikio klimatui bendrove. Tad ir naujasis pavadinimas geriau atspindi mūsų pasirinktą tvarios energetikos kryptį bei neapriboja bendrovės veiklos ties…
Klaipėdos LEZ – tarptautiniai įvertinimai už nemokestinius paskatinimus ir žaliąją energetiką

Klaipėdos LEZ – tarptautiniai įvertinimai už nemokestinius paskatinimus ir žaliąją energetiką

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) “Financial Times” grupei priklausančio leidinio “FDI Intelligence” kasmetiniuose reitinguose gavo meistriškumo apdovanojimą (angl. Excellence award) už nefiskalinius paskatinimus investuotojams ir garbingą paminėjimą (angl. honourable mention) už atsinaujinančios energetikos sprendimus. Šių metų “FDI Intelligence” reitinguose nefiskaliniams laisvųjų zonų paskatinimams buvo skirtas ypatingas dėmesys. Leidinio vertinimu, nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos (EBPO) siūlomas minimalus pasaulinis pelno mokestis jau netrukus iš laisvųjų zonų gali atimti itin svarbų mažesnių mokesčių argumentą. Tad skiriant apdovanojimą, “FDI Intelligence” įvertino pastarųjų metų Klaipėdos LEZ nefiskalines priemones investuotojams – greito įsikūrimo strategiją, aktyvią ir bendradarbiaujančią verslo bendruomenę, užmegztus santykius su svarbiausiais vietos ir nacionaliniais partneriais, talentų vystymo, infrastruktūros plėtros ir kitus privalumus, lemiančius investuotojų norą kurtis ir plėstis. “FDI Intelligence” taip pat atkreipė dėmesį į pastarojo meto Klaipėdos LEZ su partneriais vykdytas apklausas, kurių duomenimis, 80% miesto gyventojų teigiamai vertina LEZ reputaciją, o net 9 iš 10-ies esamų investuotojų rekomenduotų savo patirtį Klaipėdos LEZ. Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, vien “Financial Times” grupės leidinio šių metų dėmesys nemokestinėms naudoms iliustruoja ryškėjančius investuotojų mąstymo ir elgesio pokyčius. “Šis įvertinimas džiugina, bet kartu primena, kad verslus, ypač tuos, kurių labiausiai nori Lietuva, vis mažiau domina tik sąnaudos – mokesčiai…
Inovacijų agentūra kviečia jaunimą ateiti testuoti verslo idėjas ir auginti naujus verslus

Inovacijų agentūra kviečia jaunimą ateiti testuoti verslo idėjas ir auginti naujus verslus

Šį rudenį Inovacijų agentūra pradeda naują jaunimo verslo idėjų testavimo ir vystymo programą „Come+Test+Grow“. Ši programa tikslingai vyks Klaipėdoje, kur veikia bendradarbystės centras „Spiečius“ ir Kaune, kur netrukus duris atvers naujas jaunimui skirtas „Spiečius“. Tai pirmoji ir išskirtinė tokio pobūdžio programa Lietuvoje, suteikianti galimybę studentams, ar studijas baigusiems jaunuoliams kuo anksčiau pasitikrinti savo verslo idėjų potencialą ir vystyti verslą su profesionalų pagalba. Tris mėnesius truksiančioje programoje „Come+Test+Grow“ kviečiami dalyvauti asmenys iki 30 m. – verslo idėjų autoriai, tikintys savo idėjos potencialu ir siekiantys ją paversti sėkmingu verslu. Jaunimas su ekspertų pagalba galės ištestuoti savo idėjas, o mokymų metu jas toliau vystyti, suformuoti reikalingą komandą, užmegzti verslui svarbias pažintis. Jaunimą stabdo praktinių žinių stygius Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jaunuoliai dar ne taip dažnai ryžtasi kurti nuosavą verslą nei kitose Europos šalyse. „Norime paskatinti jaunimą kurti savo verslus ir ugdyti tam reikalingus įgūdžius. Tad tokios programos, kurios įtraukia jaunimą ir profesionalius mentorius, leidžia drąsiau įgyvendinti savo idėjas ir ateityje tai gali virsti visame pasaulyje konkurencingais verslais“, – teigia A. Armonaitė. Idėjų testavimo programa „Come+Test+Grow“ orientuota į praktinę naudą jauniems žmonėms, turintiems verslo idėjų, tačiau nežinantiems nuo ko pradėti. Programos metu didelis dėmesys bus skiriamas idėjų testavimui.…
Antrąjį jūros vėjo elektrinių parko konkursą planuojama skelbti 2024 metų sausio 15 dieną

Antrąjį jūros vėjo elektrinių parko konkursą planuojama skelbti 2024 metų sausio 15 dieną

Sulaukusi Europos Komisijos pritarimo paramos schemai jūrinių elektrinių plėtrai, po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais, Energetikos ministerija siūlo antrąjį jūros vėjo elektrinių parko konkursą skelbti 2024 metų sausio 15 dieną. Energetikos ministerijos pasiūlymui dar turi pritarti Vyriausybė.     „Jūros vėjo elektrinių vystymas įgauna pagreitį ir dedame pamatus antro jūros vėjo elektrinių konkursui. Siekiame, kad  du vėjo elektrinių  parkai užtikrintų iki pusės dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio ir tai būtų ženklus nacionalinės elektros generacijos didinimas“, – sakė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.   Energetikos ministerija planuoja du 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus Lietuvos Baltijos jūroje ties Palanga. Per metus šie parkai galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – maždaug pusei dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Konkurso laimėtojas turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma gali siekti maždaug 3 mln. eurų.  Antrajam 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie…
Paslaugų teikėjui vienašališkai pakeitus sutarties sąlygas, jūs galite ją nutraukti anksčiau laiko

Paslaugų teikėjui vienašališkai pakeitus sutarties sąlygas, jūs galite ją nutraukti anksčiau laiko

Šiemet į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) kreipėsi kelios dešimtys vartotojų dėl „Bitė Lietuva“ sprendimo vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas. Pasak RRT ekspertų, deja, tokie atvejai nėra išskirtiniai, nes vartotojų paklausimų ir prašymų nagrinėti su ryšio operatoriais kilusius ginčus dėl vienašališkai pakeistų iš anksto sutartų paslaugų teikimo sąlygų sulaukiama dažnai. Pasikeitus sutarties sąlygoms, paslaugų gavėjai turi teisę nesutikti su naujomis sąlygomis ir nutraukti sutartį. Tokią teisę numato teisės aktai, dėl to jau išspręstuose ginčuose su „Bitė Lietuva“ RRT priėmė paslaugų gavėjams palankius sprendimus ir pripažino, kad operatorius neturėjo teisės reikalauti grąžinti nuolaidų iš anksčiau laiko nutraukiančių sutartis. „Priimdami sprendimus atsižvelgėme į tai, kad operatoriaus atlikti sutarčių sąlygų pakeitimai nebuvo galutinių paslaugų gavėjų naudai, taip pat nenustatėme, kad pakeitimai būtų tik administracinio pobūdžio ir nedarytų neigiamo poveikio galutiniams paslaugų gavėjams arba būtų taikomi vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, – aiškina Aridana Jurčiukonienė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji patarėja. Pasak jos, svarbu žinoti, kad teisės aktai leidžia paslaugų teikėjams vienašališkai keisti sutarties sąlygas, jei tai numatyta pačioje sutartyje. „Tačiau tokiu atveju paslaugų teikėjai privalo užtikrinti vartotojams teisės aktuose numatytas tam tikras garantijas. Viena iš svarbiausių įstatyminių garantijų – teisė nutraukti terminuotą sutartį ar sutartį, kurioje numatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis, anksčiau…
Atliekamas tyrimas dėl finansinių nusikaltimų Klaipėdos rajone veikiančiame poilsio ir pramogų komplekse

Atliekamas tyrimas dėl finansinių nusikaltimų Klaipėdos rajone veikiančiame poilsio ir pramogų komplekse

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai vadovauja Finansinių nusikaltimų ir korupcijos tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl galimai apgaulingai tvarkomos apskaitos ir mokesčių vengimo Klaipėdos rajone esančiame poilsio ir pramogų komplekse. Įtariama, kad įmonė galėjo išvengti per 220 tūkst. eurų mokesčių. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė. Tyrimą atlieka FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dalis Klaipėdos rajone veikiančio poilsio ir pramogų komplekso darbuotojams išmokėto atlyginimo nebuvo įtraukta į bendrovės apskaitą. Manoma, kad komplekse dirbantys barmenai, padavėjai, virėjai ir kt. darbuotojai realiai buvo įdarbinti puse etato, nors faktiškai dirbo pilnu krūviu. Įtariama, kad 2018–2023 m. laikotarpiu buvo gauta ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų, iš kurių darbuotojams buvo išmokėta ne mažiau kaip 220 tūkst. eurų  darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į finansinę apskaitą. Taip pat surinkta duomenų, kad dalis asmenų įmonėje dirbo nelegaliai. Surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, jog bendrovė mokesčių galėjo vengti ir buhalteriškai neapskaitant pinigų, gautų už parduotus bilietus į vieną iš minėto komplekso valdomų parkų. Šiuo metu turimais duomenimis, įmonė nuo 2018 m. iki 2023 m. galėjo nesumokėti daugiau nei 220 tūkst. eurų privalomų mokesčių. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 220 straipsnio („Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“)…
Lietuviški “Dancer” autobusai debiutavo parodoje Briuselyje

Lietuviški “Dancer” autobusai debiutavo parodoje Briuselyje

Klaipėdos LEZ lietuviškus elektrinius “Dancer” autobusus kurianti bendrovė “Vėjo projektai” praėjusią savaitę debiutavo “Busworld 2023” parodoje Briuselyje – viename svarbiausių keleivinio transporto renginių pasaulyje, kurį aplanko dešimtys tūkstančių žmonių. “Dancer bus” kūrėjų teigimu, interesantus labiausiai žavėjo išskirtinis lietuviško autobuso dizainas, lengvumas ir pažangiausios technologijos. Įmonė užsimena, kad lietuvišką kūrinį ateityje galėsime išvysti ne tik Klaipėdos, bet ir kitų Europos miestų gatvėse. „Tikimės, kad „Dancer“ autobusus greitai bus galima išvysti ne tik Lietuvoje – dviem mūsų gaminamais modeliais ir kartu su jais siūlomais e-mobilumo sprendimais parodoje itin aktyviai domėjosi Šiaurės šalių, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos ir kitų Europos šalių keleivių vežėjai“, – sako įmonės vadovas Alvydas Naujėkas. „Busworld 2023“ – vienas svarbiausių keleivinio transporto srities renginių, atskleidžiantis sektoriaus ateitį. Ši paroda yra gera proga susitikti su pramonės lyderiais, potencialiais partneriais ir klientais. “Vėjo projektų” stende apsilankę dalyviai galėjo sužinoti viską apie du technologiškai pažangius, 100 proc. elektrinius „Dancer“ autobusų modelius – greito įkrovimo „Dancer“ (FC 75) ir ilgo nuotolio „Dancer“ (LR 530). Lietuvoje gaminami ir eksploatuojami žemagrindžiai elektriniai autobusai jau leido sutaupyti beveik pusę milijono tonų CO2 emisijų. Dinamiškiems miestams skirtas greito įkrovimo „Dancer“ (FC 75) modelis išsiskiria itin sparčiu įkrovimo laiku, kuris siekia vos 8 minutes. Šis autobusas taip pat…
Iš Alytaus į Klaipėdą – pasisemti gerosios patirties

Iš Alytaus į Klaipėdą – pasisemti gerosios patirties

Alytaus miesto savivaldybė Pramonės parko teritorijoje planuoja statyti gamybinį pastatą, kurį nuomos verslininkams.  Tokią bendradarbiavimo su verslu praktiką jau taiko Klaipėdos miestas. Pasidomėti, kaip tai daryti sekasi klaipėdiškiams, į pajūrio kraštą ketvirtadienį  vyko Alytaus miesto savivaldybės vicemeras Bronius Bieliauskas, Verslo ir Statybos skyrių specialistai. Vizito Klaipėdoje metu Alytaus miesto savivaldybės vicemeras B. Bieliauskas ir administracijos specialistai susitiko su Laisvosios ekonominės zonos nekilnojamojo turto projektų (LEZ) vystymo vadovu Dariumi Urbonu, apžiūrėjo LEZ teritorijoje veikiančias įmones ir aptarė techninius projektus.  Po apsilankymo Klaipėdoje Alytaus miesto savivaldybės  vicemeras B. Bieliauskas ir administracijos specialistai viešėjo Šilutėje, susitiko su vicemeru Tomu Budrikiu, administracijos direktoriumi Andriumi Jurkumi, Planavimo ir plėtros skyriaus vedėju Remigijumi Budriku. Susitikimo metu domėtasi mažosios laivybos įveiklinimo  galimybėmis, apžiūrėtas mažųjų laivų uostas. Alytaus mieste šiuo metu vyksta Nemuno gilinimo darbai, kalbėtasi ir apie laivybos pritraukimo galimybes, jų pritaikymą žmonių poreikiams. Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybė
VVTAT pripažino UAB „Butasta“ avansinės sutarties sąlyga nesąžininga

VVTAT pripažino UAB „Butasta“ avansinės sutarties sąlyga nesąžininga

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pripažino nesąžininga UAB „Butasta“ avansinės sutarties 13 punkto sąlygą. Bendrovė privalo netaikyti šios sąlygos sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis. VVTAT įvertino UAB „Butasta“ avansinės sutarties 13 punkto sąlygą, teigiančią, kad „jeigu pirkėjas negauna turtui pirkti banko paskolos ir pateikia tai įrodančią pažymą, pardavėjas grąžina avansą pirkėjui, kuomet turtas perparduodamas naujiems savininkams“, sąžiningumą. Pagal šią formuluotę pardavėjui suteikiama teisė negrąžinti pirkėjui (vartotojui) sumokėto avanso (iki butas bus parduotas naujam pirkėjui) visais atvejais, įskaitant ir tuos, kai finansavimo būstui įsigyti pirkėjas negautų dėl pardavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, sąžiningumą. VVTAT nustatė, jog ši sutarties sąlyga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y., ja iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. VVTAT 2023-10-05 priėmė nutarimą Nr. 10E-92, kuriuo pripažino UAB „Butasta“ avansinės sutarties 13 punkto sąlygą nesąžininga ir įpareigojo UAB „Butasta“ netaikyti šios sąlygos sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis. Už tolesnį šios sąlygos taikymą bendrovei gali būti skiriamos baudos. VVTAT informuoja, kad vartotojai, patyrę žalą dėl minimos sutarties sąlygos, kuri aukščiau minimu nutarimu buvo pripažinta nesąžininga, dėl patirtos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į VVTAT Vartotojų…
Verslas ir mokslas vienija jėgas naujai ekoinovacijai kurti ir plėtoti

Verslas ir mokslas vienija jėgas naujai ekoinovacijai kurti ir plėtoti

Mėlynosios ekonomikos tematikai skirtoje konferencijoje „Klaipėda Manifesto“ pasirašyta trišalė bendradarbiavimo sutartis mokslininkų kuriamai ekoinovacijai toliau plėtoti. Naujas produktas, kuris kol kas visapusiškai bandomas laboratorinėmis sąlygomis, spręs jūros industrijai aktualią Baltijos jūros taršos nafta ir jos produktais problemą. Sutarties partneriai – Klaipėdos universiteto (KU) atžalinė įmonė „Inobiostar“, Klaipėdos universitetas ir AB  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jų vadovai – Tatjana Paulauskienė, Artūras Razbadauskas, Algis Latakas – šiandien savo parašais patvirtino suremiantys pečius, kad mokslininkų idėjos – aerogelio, skirto naftos išsiliejimams neutralizuoti – realizavimo procesas įgautų kuo didesnį pagreitį. „Klaipėda Manifesto“ kontekstą tokios sutarties pasirašymui partneriai vadino logišku, nes jūra ir jūrinės industrijos – mėlynosios ekonomikos pagrindinis dėmuo.  Su nauju produktu dirba KU prof. dr. Tatjanos Paulauskienės suburtas tarptautinis mokslininkų kolektyvas. Jiems sėkmingai pavyko sukurti, išbandyti ir ES patentuoti aplinkai draugišką biotechnologiją naftos teršalams jūroje neutralizuoti, kurios pagrindu tapo nebrangus žemdirbystės verslo produktas – šiaudai. Juos mokslininkai hidrofobizavo ir „praturtino“ iš natūralios Baltijos jūros aplinkos išskirtais mikroorganizmais, galinčiais skaidyti ir neutralizuoti naftos produktus. Antrinės taršos nekurianti technologija jau turi ES patentą ir yra inovacijos komercinimo etape – ieškoma patrauklių jos pateikimo rinkai formų bei potencialių investuotojų. Pastaraisiais metais mokslininkų komanda laboratorijose paraleliai dirbo ir su kita naftos išsiliejimus galinčia neutralizuoti medžiaga –…
Lietuvoje tiriamas tarptautinės korupcijos atvejis – įtarimai pareikšti Lenkijos įmonės atstovui

Lietuvoje tiriamas tarptautinės korupcijos atvejis – įtarimai pareikšti Lenkijos įmonės atstovui

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras vadovauja Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pradėtam ir atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl įtarto tarptautinės korupcijos atvejo Lietuvoje.  Įtarimai bandymu papirkti Lietuvoje veikiančios dukterinės Estijos valstybinės įmonės projektų vadovą, kuris prilyginamas valstybės tarnautojui, pareikšti Lenkijos piliečiui, atstovaujančiam Lenkijos įmonei. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos, Estijos ir Lenkijos pareigūnai. Pirminiai tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad Lenkijos pilietis, atstovaudamas Lenkijos įmonei, pasiūlė 100 tūkst. eurų kyšį energetikos projektus Lietuvoje vystančios UAB „Enefit Green“ projektų vadovui.  Įtariama, kad kyšis buvo siūlomas už tai, kad įtariamojo atstovaujama įmonė, dalyvaujanti konkurse dėl vėjo jėgainių parkų statybos Kelmės rajone ir pateikusi daugiau nei 100 mln. vertės pasiūlymą, būtų pripažinta šio konkurso nugalėtoja. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamasis, galimai perduodamas dalį siūlyto didelės vertės kyšio prašė pritarti papildomiems darbams minėtame projekte, taip pat norėjo gauti vidinės informacijos apie projektus ir siekė palankumo atstovaujamai įmonei ateityje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai dėl įtarto nusižengimo vykdant vėjo jėgainių darbų pirkimus į teisėsaugą kreipėsi Estijos valstybinės įmonės UAB „Enefit Green AS“ dukterinė bendrovė Lietuvoje UAB „Enefit Green“. Bandymu papirkti įtariamas Lenkijos pilietis buvo sulaikytas, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas.  Šaltinis: LR Prokuratūra
Kuršių marių taršos byla: teisėjui pareikštas nušalinimas

Kuršių marių taršos byla: teisėjui pareikštas nušalinimas

Spalio 6d. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos turėjo būti toliai tęsiama liudytojų apklausa. Tačiau į teisiamąjį posėdį atvykusiam  teismo pašauktam kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ dabar jau buvusiam gamybos direktoriui J. G. duoti savo parodymų taip ir neteko – bylą nagrinėjančiam teisėjui pareikštas nušalinimas. Savo sprendimą šiuo klausimu teismas numato skelbti spalio 19 d. Byloje paskelbta pertrauka. Teisiamojo posėdžio pradžioje kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas advokatas teismui pateikė pareiškimą dėl nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Advokatas glaustai žodžiu išdėstė tokio sprendimo argumentus ir pareiškė, kad nušalinimą teisėjui teikia bendrovės vardu.  Advokatas proceso dalyviams priminė apie anksčiau įvykusį teismo posėdį, kuriame bylą nagrinėjantis teisėjas kalbėjęs apie sprendimą  pripažinti šią bylą prioritetine antrojo lygio byla,  kaip apie priimtą sprendimą, nors akivaizdu, kad šis sprendimas vis dar nėra priimtas arba yra slepiamas. Anot bendrovės atstovo, šių metų rugsėjo 29 dieną įvykusio Teisėjų tarybos posėdžio metu dėl bylos pripažinimo prioritetine antrojo lygio byla buvo patvirtintas bendras, rekomendacinio pobūdžio Tvarkos aprašas, tačiau, atstovo tvirtinimu, minėtame posėdyje klausimas dėl konkrečių baudžiamųjų bylų pripažinimo prioritetinėmis antrojo lygio bylomis, kurios turėtų būti nagrinėjamos intensyviau, svarstomas nebuvo. Advokatas teigė nematantis pagrindo, kad ši byla būtu nagrinėjama intensyviau. Kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo…
Back to top button
Close
Close