Pramogos

Minint Bauhauzo šimtmetį, Klaipėdos miesto savivaldybės paveldosaugos skyrius ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kviečia į renginius, skirtus iš arčiau pažinti Klaipėdos tarpukario architektūrą. Rugsėjo 20–22 dienomis lauks Europos paveldo dienų renginiai, dedikuoti ryškiausiam praėjusio šimtmečio architektūros palikimui. Rugsėjo 20 d. 16.30 val. Klaipėdos dujų fabriko teritorija, Liepų g. 47 Europos paveldo dienų vėliavos pakėlimas. Vėliava bus iškelta ant vienos iš dujų saugyklų atkurto vėliavos stiebo, kuris kažkada žymėjo Klaipėdos (Memel) miesto ritines ribas. Po iškilmingo vėliavos pakėlimo bus galima apžiūrėti restauruotus pastatus, sužinoti apie jų istoriją ir ateities panaudojimo viziją. Rugsėjo 20 d. 17.30  val. Vytauto Didžiojo gimnazijos aktų salė, S. Daukanto g. 31 Diskusija „Modernizmo architektūra Klaipėdoje – vertybės ir iššūkiai“. Kuo ypatingas Klaipėdos miesto modernizmas, kokie vertingiausi bruožai? Su kokiais iššūkiais susiduria išlikę šio stiliaus objektai Klaipėdos mieste ir kaip juos kokybiškai išsaugoti ateities kartoms? Architektūros ir paveldo aktualizavimas visuomenėje. Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus bandys rasti diskusijoje dalyvausiantys skirtingų sričių profesionalai, savo profesiniame lauke susiduriantys su modernizmo architektūra. Diskusijos dalyviai: architektas Edmundas Andrijauskas, Architektas, turintis ilgametę patirtį projektuojant Klaipėdos mieste, Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektų tarybos pirmininkas, atestuotas paveldo specialistas (diskusijos moderatorius); Vitalijus Juška, Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas; Prof. dr. Vasilijus Safronovas.…

Rugsėjo 16 dieną 13.30 val. Lietuvos jūrų muziejuje rengiama konferencija “Baltijoje nuskendę laivai: nuo istorijos iki ekologijos”. VšĮ „Baltijos paveldas”, siekdamas išsaugoti Baltijos jūroje nuskendusius laivus, vykdo specialų projektą, susijusį su jūriniu paveldu ir ekologija. Narai po vandeniu istorinius objektus išlaisvina iš tinklų raizgalynių. Itin pavojingi prie nuskendusių laivų prisitvirtinę sintetiniai tinklai. Šie tinklai, vadinami tinklais-vaiduokliais, pažeidžia istorinius objektus, iš tinklų taip pat išsiskiria toksiniai chemikalai, mikroplastikas, kuris lieka dugno nuosėdose ir per mitybos grandinę sugrįžta į žmogaus organizmą. Įsipainioję į tinklus žūsta ne tik žuvys, bet ir paukščiai, ruoniai. Kasmet Baltijos jūros dugne lieka dešimtys tūkstančių tokių tinklų, o vienam jų suirti gali prireikti ir 600 metų. VšĮ „Baltijos paveldas” komanda pristatys unikalius kadrus, kuriuose užfiksuotas pirmasis Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, esantis Baltijos jūros dugne, 85 m gylyje. Narai visą vasarą darbavosi prie „Elbing IX“ (47 m gylis): per tą laiką buvo nuvalyta nuo žvejybos tinklų pusė laivo. Tai krovininis vokiečių laivas, kurį 1942 m. torpedavo sovietų povandeninis laivas. Taip pat buvo tiriamas ir neatpažintas laivas. Šis procesas reikalauja ne tik didelio kruopštumo ir atidumo apžiūrint laivą po vandeniu, bet ir daugybės valandų darbo istorijos archyvuose, renkant informaciją ir tikslinant hipotezes. VšĮ „Baltijos paveldas” projekto eigą pristatys Sabine…

Jau rugpjūčio 24 – ąją Klaipėdos istorinę vietą – elingą, sudrebins paskutinysis šios vasaros koncertas, kuriame savo pasirodymus surengs vieni garsiausių scenos atlikėjai – Jazzu, Jurga bei Leonas Somovas. Pasak Jazzu, šis koncertas bus simbolinis, o savo programą atlikėja dedikuos už laisvę kovojusiems žmonėms. Prieš pora savaičių Klaipėdos elinge įvykęs Donato Montvydo, 8 Kambario, Jurijaus Veklenko ir Jovani koncertas subūrė rekordinį skaičių klausytojų, tad paskutiniame šios vasaros koncerte – mini festivalyje, organizatoriai tikisi nemažiau žiūrovų. „Šia vasarą Klaipėdos elinge vyksiančiuose renginiuose sulaukiame rekordinio skaičiaus žiūrovų, o artėjantį savaitgalį įvyksiančiame renginyje tikimės sutikti kiekvieną neabejingą šių garsių atlikėjų muzikai bei norintiems puikiai užbaigti vasarą“, – teigia organizatoriai. Dar šią savaitę pristatytoje Baltijos kelio 30 – mečiui skirtoje dainoje, suskambo ir viena garsiausių šalies atlikėjų Jazzu balsas. Dainininkė šį kūrinį įrašė kartu su Latvijos bei Estijos atlikėjais, tad, pasak pačios atlikėjos, šeštadienį vyksiantis koncertas Klaipėdos elinge taip pat taps šios istorinės datos simbolika. „Visada gera grįžti į Klaipėdą, ir ypač šią savaitę, kai visi švenčiam Baltijos kelio trisdešimtmetį. Labai simboliška, kad koncertas vyksta prie Baltijos jūros. Skiriu koncertą visiems, kurie kovojo už mūsų laisvę, kurie tikėjo ir vis dar tiki vienybe ir tautų draugyste. Muzika laužo sienas, muzika sujungia mus, tad palinkėsiu…

Šiais metais Baltijos šalys mini svarbios istorinės datos jubiliejų – Baltijos kelio 30–metį. Palanga, kartu su visa Lietuva, šio jubiliejaus paminėjimo proga, švęs net du savaitgalius – rugpjūčio 23 d. įvyks Baltijos kelio minėjimo renginiai, o rugpjūčio 30 d. įvyks „Baltijos kelio laužų sąšauka“. Taip pat Palangos tiltas visą savaitę bus papuoštas Baltijos šalių trispalvėmis. Rugpjūčio 23 dieną, penktadienį, Palangos ir Šventosios miestai kviečia visus gyventojus, svečius susiburti ir paminėti šią istorinę datą. Penktadienio vakarą, 18 val., Palangoje, prie Palangos tilto ir Šventojoje, prie skulptūrinės kompozicijos „Žvejo dukros“ vieningai susikibę už rankų sukursime gyvą žmonių grandinę ir atkartosime istorinę 1989 m. rugpjūčio 23 d. akimirką. Ši skulptūrinė kompozicija simbolizuoja tris Baltijos šalis, kurios su viltimi žvelgia į Vakarus laukdamos pagalbos. Taip pat Gyvoji grandinė atgis Vilniuje, kur siekiama įtraukti net 10 tūkst. žmonių bei kituose Lietuvos miestuose. Šventojoje, 18:15 val. renginio dalyviai bus kviečiami pamatyti Vilniaus miesto „Teatras P“ poetinį reiškinį „Vakaras O“. Šis nuotaikingas pasirodymas tai – poezijos, gyvos muzikos, improvizacijos ir komizmo derinys. „Mūsų tikslas lietuvišką poeziją pristatyti šiuolaikiškai, patraukliai ir suprantamai. Parodyti, kad tai nėra tik knyginis žanras, tačiau išties jis gali būti ir labai buitiškas, praktiškas, komiškas, gyvas.“ – „Vakarą O“ pristato aktoriai. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį…

Rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį, per Žolinę, Nidos prieplaukos aikštėje vienai dienai įsikurs istorinių rankų darbo ir kūrybos tradicijų propaguotojai: kurorte vyks jau XXI gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“. Unikalus nemokamas renginys 11–21 val. lauks visų amžiaus grupių lankytojų ir kvies stebėti amatų demonstracijas bei muzikinius pasirodymus, dalyvauti edukacinėse programose ir ekskursijose. ŠVENTĖS PROGRAMA „Senųjų amatų dienos Neringoje“ – tai gyvas muziejus po atviru dangumi, su veikiančiomis amatininkų dirbtuvėmis, darbo įrankiais, kūrybiniu procesu, edukacine aplinka. Nidos prieplaukos aikštėje įkurtame kaimelyje senuosius amatus demonstruos įgudę meistrai, muziejininkai ir entuziastai, į Nidą atvykę iš visos Lietuvos. Norintys galės gyvai stebėti archajišką titnago ar gintaro apdirbimą, deguto varymą, knygų rišimą, muilo virimą, monetų kalimą, ruginės raugintos duonos kepimą, skiedrų stogui gaminimą ir daugelį kitų amatų. Šventės metu numatyti net aštuoni skirtingi edukaciniai užsiėmimai, kurių metu bus galima patiems pasigaminti švilpynes, vėtrunges ar pasimatuoti knygrišio amatą, o patys azartiškiausi šventės svečiai bus kviečiami sudalyvauti senovinio stalo žaidimo „KVIRKATO“ turnyre. Renginio metu bus pristatomas ir meninio veltinio dirbtuvių projektas „MINKŠTAI“, kuriuo susidomėjusius šventės svečius pasitiks keturkojis asistentas šuo Kuršis. Nebus nuskriausti ir muzikos bei šokio gerbėjai – koncertų pievoje savo pasirodymais džiugins senojo šokio trupė ir folkloro ansambliai. Norintiems patirti Kuršių nerijos istorijos žavesį…

Jau šį šeštadienį Klaipėdos elinge įvyks grandiozinis šou, kuriame savo koncertus surengs vienas garsiausių šalies atlikėjų Donatas Montvydas, populiari vaikinų grupė „8 Kambarys“ bei žinomiausias šalies didžėjus – Jovani. Šiandien organizatoriai atskleidžia ir dar vieną džiugią žinią – koncerte kartu su grupe savo pasirodymą surengs ir šių metų Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ klaipėdietis Jurijus Veklenko. Išsiilgusių kokybiškų koncertų ir pramogų laukia išskirtinė proga išvysti net keturias skirtingas koncertines programas. Iki pat šiandien paslaptyje laikytas Jurijus, pasak jo paties, labai laukė akimirkos, kuomet galės pasidalinti šia žinia. „Labai laukiu šeštadienio, kuomet kartu su grupe surengsime pasirodymą Klaipėdoje. Realiai tai bus pirmasis solinis koncertas Klaipėdoje, po dalyvavimo „Eurovizijoje“. Savo gimtajame mieste pasirodyti yra, žinoma, ir didesnė atsakomybė, bet nieko tokio. Atsakingai ruošiamės su grupe ir laukiame koncerto“, – atvirauja Jurijus. Daugiau nei keturias valandas truksiančiame koncerte, pasak organizatorių, nuskambės daugybė pastarojo meto hitų, kuriuos pavyko sukurti visiems koncerte pasirodysiantiems atlikėjams. „Labai džiaugiamės šiuo atlikėjų desantu, kuris aprėpia labai plačią auditoriją ir abejingų palikti tikrai negali. Belieka atsakingai pasiruošti ir su nekantrumu laukti koncerto dienos, kuomet vienoje scenoje nuskambės tiek daug kokybiškos muzikos ir, žinoma, hitų. Labai laukiame klaipėdiečių ir miesto svečių šiame koncerte“, – teigia renginio organizatoriai. Rugpjūčio 10 – osios orų prognozės…

Rugpjūčio 5 d., pirmadienį, 21 val. KKKC Parodų rūmų kiemelyje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) vyks „Lietuviško kino nakties“ seansas – režisieriaus Arūno Žebriūno filmo „Riešutų duona“ peržiūra su aktore Regina Arbačiauskaite. Jau dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru šiais metais pristato ypatingą iniciatyvą – siekį lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje vyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų – restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.). Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė, tačiau šią kino klasiką tuo pačiu metu bus galima žiūrėti daugelyje miestų. „Pernai Vilniaus Katedros aikštėje surengę nemokamą Raimundo Banionio „Vaikų iš Amerikos viešbučio“ seansą įsitikinome, kad žmonės yra išsiilgę lietuviškos kino klasikos. Svarstėme, kaip šią emociją galėtume padovanoti dar didesniam ratui žmonių. Taip gimė idėja vieną naktį suburti visus kartu žiūrėti lietuvišką filmą“, – „Lietuviško kino naktį“ pristato „Kino po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė. Nemokamas kino seansas Klaipėdoje Į organizatorių kvietimą jungtis bendrai filmo peržiūrai atsiliepė ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC). Jautrią, ironišką, graudžiai juokingą istoriją apie mažyčio Lietuvos provincijos miestelio gyvenimą bus galima pamatyti KKKC Parodų rūmų kiemelyje. Prieš filmo seansą Klaipėdos žiūrovai turės neeilinę…

Vienas svarbiausių Lietuvos metų kultūrinių renginių, Jūros šventė, šiemet švęs jau 60 jubiliejų. Šia proga iš visos šalies atvykstantiems svečiams bus pasiūlyta daugybė veiklų ir net kelios išskirtinės pirmą kartą šalyje pristatomos pramogos. Viena tokių – iš Lenkijos į Klaipėdą atvežamas skaitmeninis vandens krioklys. Leis bėgti per vandenį nesušlampant Instaliacijos šerdis – krioklys, kuris lašais krentančiame vandenyje piešia įvairius piešinius ir leidžia patiems praeiviams susikurti norimus vaizdus. Krioklys specialiai pastatytas kaip vartai – pro jį galima praeiti „kiaurai“, nes specialūs sensoriai nustato žmogaus buvimo vietą ir joje sustabdo vandens kritimą. „Simboliška, jog galime pristatyti šį kūrinį būtent Jūros šventėje, kuri šiemet svečius pasitinka šūkiu „Jūra tinka kiekvienam!“. Juk šiame mokslininkų išradime susijungia išmaniosios technologijos ir vanduo, klasikinis šventės ir miesto motyvas, tad smagu, jog jubiliejinės Jūros šventės proga klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės vandens vartus išbandyti gyvai“, – sako „Mylimiausia“ programos, kurios partnerių iniciatyva į Lietuvą atvežama instaliacija, atstovė Agnė Laskauskaitė. Vandens krioklio instaliacija Klaipėdoje bus įrengta pačiame miesto centre, Turgaus gatvėje. Ji į šalį atgabenama liepos 25 d., bus sumontuota per maždaug 5 valandas ir veiks visos šventės metu – iki liepos 28 dienos. Instaliacijoje naudojami 800-1000 litrų įprasto vandentiekio vandens, cirkuliuojančio uždaroje sistemoje. „Smagiausia šios instaliacijos dalis yra…

Artėjantį savaitgalį pajūriui, Klaipėdai ir pramogoms neabejingi tautiečiai plūs į jubiliejinę 60-ąją „Jūros šventę”. Vienas unikaliausių renginių vyks uostamiesčio geležinkelio stotyje, kur bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” pakvies azartiškų pramogų ištroškusius šventės dalyvius savo akimis išvysti egzotiškų transporto priemonių drezinų ralį ir neįprasto šalies greičio rekordo siekimą. Sieks oficialaus Lietuvos rekordo  Organizatorių skaičiavimu, tikimąsi, kad renginyje varžysis apie 8 komandas, kurias sudarys po tris narius. Lenktynės vyks atkrintamųjų varžybų principu – dalyviai rungsis komanda prieš komandą, kur nugalėtojai pateks į kitą etapą, kol bus išsiaiškinta pajėgiausia ekipa. Iškart po egzotiško ralio bus pirmą kartą fiksuojamas Lietuvos drezinų greičio rekordas. Paprastai drezina pasiekia 9 km/val. greitį ir gali gabenti 8 žmones, tačiau šį kartą raumenų jėga varomą transporto priemonę išbandys galiūnai Mindaugas Jaras ir Dainius Repšys, todėl organizatoriai prognozuoja įspūdingą rekordą „Jūros šventės” dalyvių akivaizdoje. Patyrę galiūnai pripažįsta anksčiau „drezinų sporto” nemėginę, bet dėl rezutato nesibaimina, nes šių transporto priemonių veikimo principas jiems žinomas. „Turime nemenką patirtį galiūnų sporte, varžybose dalyvaujame jau daug metų, tad esame atlikę panašių pratimų. Galiūnų sporte yra daug įvairių rungčių, todėl mes gebame prisitaikyti prie konkrečios situacijos. Vis dėlto pabūsime kuklūs ir nespėliosime, kokį greitį pavyks išvystyti šeštadienį”, – sako M. Jaras. Po rekordinio pasivažinėjimo drezinomis, šeštadienį galiūnų…