Uostas

Miestas siekia glaudesnio bendradarbiavimo su uostu

Miestas siekia glaudesnio bendradarbiavimo su uostu

30 procentų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gautų dividendų turėtų būti skiriami miesto reikmėms. Tokių pokyčių siekia Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Jau kreiptasi į susisiekimo ministrą Marių Skuodį prašant imtis iniciatyvos, kad būtų pakeisti teisės aktai ir numatytos galimybės dalį uosto direkcijos gaunamų dividendų pervesti į Klaipėdos miesto biudžetą. „Miestas ir uostas – neatsiejama vienas kito dalis, o pokyčiai paskatintų dar aktyvesnį dialogą. Didesnis įnašas į miesto biudžetą sudarytų didesnes galimybes ne tik gerinti infrastruktūrą, kuri reikalinga ir miesto, ir uosto reikmėms, bet ir uosto finansinius resursus nukreipti aplinkosaugos ir ekologijos klausimams spręsti, su uosto veikla susijusių transporto srautų poveikiui mieste mažinti, sunkiasvorių transporto priemonių gatvių tvarkymui. Tikiuosi, kad ministerija imsis būtinų žingsnių tam, kad uosto prisidėjimas sprendžiant miesto bendruomenei aktualias problemas tik augtų, o bendradarbiavimas būtų dar glaudesnis“, – sako A. Vaitkus. Susisiekimo ministerija savivaldybę informavo, kad siekiant tinkamo pateiktų siūlymų teisinio įvertinimo ir įgyvendinimo galimybių, inicijuos pateiktų siūlymų aptarimą su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, formuojančia politiką įmonių teisės srityje, bei Finansų ministerija,  formuojančią valstybės politiką viešųjų finansų valdymo srityje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo akcine bendrove, kurios visos akcijos priklauso Lietuvos valstybei. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tik bendrovės…
Kyla Minijos lygis, tačiau situacija išlieka stabili

Kyla Minijos lygis, tačiau situacija išlieka stabili

Tirpstant sniegui ir kelias dienas iš eilės nesiliovus krituliams, Minijos upės lygis vėl kyla. Priekulės seniūnijoje jau yra apsemtų kelių, viešųjų erdvių, kai kur iki daugiabučių liko vos keletas metrų, o pats upės vandens lygis artėja prie stichinio. Situacija atidžiai stebima tiek Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, tiek atsakingų tarnybų. Jei prireiks, pagalba gyventojams bus teikiama ir per šventes. Šiuo metu vandens lygis Minijos upėje ties Priekule siekia 555 cm, iki stichinio lygmens trūksta 5 cm, tačiau pats vanduo kyla lėtai – mažiau nei 1 cm per valandą. Iki Lankupių šliuzo viršaus trūksta dar apie 40 centimetrų, atvertos galerijos, tad situacija kontroliuojama. Iki pylimų viršaus trūksta dar apie 180 cm, tad kol kas grėsmės, jog jie bus pralaužti – nėra. Situacija yra atidžiai stebima seniūnijos, civilinės saugos specialistų, tarnybų. Dėl kylančio vandens Priekulės seniūnijoje apsemtas rajoninio kelio Dituva–Priekulė–Dreižiai ruožas Luko Priekulio gatvėje ties Piktvardės upeliu, taip pat rajoninis kelias link Šilutės – Priekulė–Stragnai II. Apsemti ir vietinės reikšmės kelių ruožai – Šilų ir Protnešių gatvės Būdviečių kaime, Lankų gatvė Voveriškių kaime. Taip pat ir viešosios erdvės – Priekulės Vingio parkas, prieigos prie Vymerio tilto. Labai prašome gyventojus pasirinkti kitas judėjimo kryptis! Sendvario seniūnijoje situacija geresnė nei per pirmąjį potvynį, tačiau…
Tarptautinėje konferencijoje pristatytas Klaipėdos pasirengimas „The Tall Ships Races“ lenktynėms

Tarptautinėje konferencijoje pristatytas Klaipėdos pasirengimas „The Tall Ships Races“ lenktynėms

2024 m. birželio 27-30 d., po šešių metų pertraukos į Klaipėdą sugrįžta „The Tall Ships Races“ didžiųjų burlaivių lenktynės. Tris dienas Klaipėdoje šurmuliuos atplaukusių burinių laivų įgulos, kvies gausi kultūrinė programa, renginiai ir koncertai. Prieš savaitę Prancūzijoje vykusios „Sail Training International“ metinės konferencijos metu pristatytas Klaipėdos pasirengimas, nuveikti darbai ir numatyti siekiai. Jau gerą pusmetį vyksta intensyvūs parengiamieji darbai „The Tall Ships Races” lenktynių įgyvendinimui, kurios į Klaipėdą sugrįžta penktą kartą. Vienas svarbiausių metinių renginių – lapkričio 17-18 d. Diunkerke (Prancūzija) įvykusi „Sail Training International“ metinė konferencija, kurioje siekiant pritraukti kuo didesnę burinių laivų flotilę, Klaipėdos komanda mezgė ir stiprino ryšius su laivų kapitonais ir operatoriais. Sesijų metu pristatytas Klaipėdos uostą, išklausytos šiais metais lenktynes priėmusių uostų gerosios patirtys bei kilę iššūkiai. Konferencijoje Klaipėdą pristatė Asta Anilionė-Lipovec (Klaipėdos miesto savivaldybė), Tadas Maniušis (AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija), Robertas Petraitis (VšĮ Klaipėdos šventės) ir Dalia Želvytė-Mockuvienė (VšĮ Klaipėdos šventės). „Sail Training International”, organizuojančios „The Tall Ships Races” tikslas – per buriavimo kultūrą skatinti jaunų žmonių, nepriklausomai nuo jų tautybės, kultūros, religijos ir socialinės padėties, gebėjimų stiprinimą. Todėl lentynėse dalyvaujančių burinių laivų įgulas sudaro 50 proc. 15-25 metų buriavimo praktikantai. Iki lapkričio 29 d. vykdoma 15-25 metų klaipėdiečių buriavimo praktikantų atranka.…
Netrukus bus demontuojamos KLASCO palapinės

Netrukus bus demontuojamos KLASCO palapinės

Bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) teritorijoje pradedami palapinėmis vadinamų sandėlių demontavimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti 2024-ųjų pradžioje. Šių palapinių likimo klausimas aktualus tiek miesto gyventojams, tiek Klaipėdos miesto savivaldybei. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kelis kartus buvo susitikęs su bendrovės atstovais pasitarti, kaip šį klausimą būtų galima operatyviai išspręsti.       Pasak A. Vaitkaus, dėl vienodo požiūrio į miestui rūpimus klausimus, rasti bendrą kalbą su naujuoju KLASCO vadovu Vitalijumi Muštuk nesudarė didelių sunkumų. Susitarta, kad palapinių demontavimo darbai būtų pradėti jau šią savaitę. „Palapinės miestui nepridėjo estetinio grožio bei nuolat sulaukdavo visuomenės dėmesio. Šios palapinės ilgą laiką buvo diskusijų ir teisminių ginčų objektas. Pagaliau šioje istorijoje padėtas taškas. Kelis kartus buvau susitikęs su KLASCO ir koncerno vadovais bei sutarėme, kad laikas užbaigti ilgai besitęsiančius teisminius ginčus ir atrasti kompromisą.  Tikiuosi, kad greitu metu šioje vietoje estetinis vaizdas taps gražesnis“, –  sakė Klaipėdos meras A. Vaitkus. KLASCO generalinio direktoriaus V. Muštuk teigimu, bendrovės teritorijoje palapinės buvo įrengtos 2016 metais kaip laikino statinio statusą turintys objektai. „Bendrovė KLASCO yra atvira dialogui ir neabejinga Klaipėdos miesto gerovei. Priėmus sprendimą, dar kurį laiką užtruko, kol radome rangovus šiems darbams atlikti bei tinkamiausius techninius sprendimus. Demontavimo darbai pradedami jau šį trečiadienį“, – teigė V. Muštuk. 2019 metais…
Ro – Ro terminale atliko gigantiškų ričių apvertimą

Ro – Ro terminale atliko gigantiškų ričių apvertimą

Klaipėdos konteinerių terminalas Ro Ro terminale atliko gigantiškų ričių apvertimą paruošiant jas būsimam transportavimui. „Sėkmingai įveikėme dar vieną iššūkį! Kasdien esame įgudę atlikti šimtus įvairiausių krovos veiksmų, tačiau tai kas yra nauja, mus labiausiai augina kaip specialistus. Šį kartą turėjome apversti 57 tonas sveriančią ritę prieš transportavimą. Ritės skersmuo 12 metrų ir jų apvertimo procesui buvo pasitelkti „Gotwald” ir „Liebherr” kranai „, – sako mūsų Ro-Ro terminalo vadovas Andrius Spangelevičius. Kaip sako terminalo vadovas, komanda dirbo itin sinchroniškai, atidžiai, komunikacija buvo puiki, todėl ir ne kasdienis procesas įgyvendintas sklandžiai – per 3 valandas. 
Visuomenei pristatyta Klaipėdos uoste planuojamo žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo punktų poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

Visuomenei pristatyta Klaipėdos uoste planuojamo žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo punktų poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

Klaipėdos uostas turi ambicijų tapti atsinaujinančios energijos gamybos vieta. Čia po poros metų turėtų būti pradėtas gaminti žaliasis vandenilis, skirtas ne tik užpildyti į uostą atplaukiančius ir čia dirbančius laivus, bet ir Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusus, atliepti verslo bei visuomenės reikmes. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rengiantis įgyvendinti šį projektą, visuomenė supažindinta su planuojamos naujos ūkinės veiklos uoste poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. „Šiandien uostas vis dar orientuojasi į laivų statybą ir tradicinę krovą, tačiau netolimoje ateityje vietos čia atsiras ir draugiško kuro gamybai, vėjo energetikai, elektros paskirstymo veikloms. Pasaulyje uostai jau į tai orientuojasi, o vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba yra ir tarp Europos Sąjungos prioritetų. Iki 2030-ųjų vandenilis Europos Sąjungoje turi tapti neatsiejama integruotos energetikos sistemos dalimi“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Poveikio aplinkai vertinimo metu analizuotos dvi potencialios vietos Klaipėdos uoste, kuriose būtų planuojama žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtra – buvusioje Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos teritorijoje (Nemuno g. 8A, Klaipėda) ir Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40, Klaipėda). Taip pat analizuotas šios veiklos poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai. Atlikus vertinimą, jos rengėjai kaip tinkamesnę vietą vandenilio gamybos ir papildymo punktų projektui įgyvendinti pateikia buvusią Klaipėdos…
Visuomenei pristatyti Klaipėdos uosto teritorinės plėtros planai ir poveikis aplinkai

Visuomenei pristatyti Klaipėdos uosto teritorinės plėtros planai ir poveikis aplinkai

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir šios dalies išvystymo projektiniais pasiūlymais supažindinta visuomenė. „Pietinėje uosto dalyje suformavus naują, maždaug 100 ha siekiančią teritoriją, bus sudarytos sąlygos plėstis uoste jau veikiantiems krovos terminalams ar kurtis naujiems, taip pat atsiras galimybė teikti papildomas pridėtinės vertės paslaugas, pritraukti naujų investuotojų ir priimti maksimalių parametrų laivus. Šis projektas taip pat itin svarbus, siekiant  nukreipti transporto srautus iš miesto centro“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Pagal 2021 m. birželį pasirašytą sutartį su tarptautine kompanija „Moffatt & Nichol“ buvo parengti pietinės uosto dalies išvystymo projektiniai pasiūlymai – keturios galimos alternatyvos, nustatant sausumos konfigūraciją, krantinių padėtį ir kitus parametrus. 2022 m. liepą atliktas šių projektinių pasiūlymų vertinimas navigaciniu požiūriu. Pagal „Moffatt & Nichol“ parengtas alternatyvas taip pat atliekamas poveikio aplinkai vertinimas: analizuojamas alternatyvų poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai. Tiek navigaciniu požiūriu, tiek poveikio aplinkai vertinimu, kaip tinkamiausia įvardyta ketvirta alternatyva. Ją įgyvendinus, bus suformuotas naujas – apie 83,5 ha sausumos plotas, pastatyta nauja maždaug 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių sieks 16,5…
Gilėjantis Klaipėdos uostas ruošiasi priimti laivus-milžinus

Gilėjantis Klaipėdos uostas ruošiasi priimti laivus-milžinus

Klaipėdos uostas gali kur kas efektyviau konkuruoti su kitais Baltijos jūros uostais, kadangi čia baigti išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo darbai. Maždaug 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruožas pagilintas iki 15,5 metro gylio, o už uosto vartų naujos krypties išorinio 1,7 km laivybos kanalo ruožo gylis siekia 16 metrų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako, šis projektas neabejotinai prisidės prie Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo siekiant priimti didžiausius į Baltijos jūrą atplaukiančius laivus. „Būtent gylis uostų konkurencingumui yra vienas iš svarbiausių faktorių. Šis gilinimo projektas artimiausiu metu turėtų prisidėti prie laivų krovos apimčių pokyčių. Apskaičiuota, kad vos vienas papildomas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių. Ankstesnės investicijos į Malkų įlankos gilinimą jau kuria ženklius pokyčius – šioje įlankoje esančių terminalų krova 2023 metais išaugo iki 9,2 mln. tonų, kai 2017 metais siekė 6,3 mln. tonų“, – sako A. Latakas. Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo šiam projektui skirti 55,4 mln. eurų, dar 9,9 mln. eurų skirti iš valstybės biudžeto lėšų, pasirašius sutartį su Susisiekimo ministerija. Likusi projekto dalis finansuota KVJUD lėšomis. Palengvino darbą locmanams Atlikus gilinimo…
Klimato savaitės išvakarėse – aplinkosaugos forumas Uosto direkcijoje

Klimato savaitės išvakarėse – aplinkosaugos forumas Uosto direkcijoje

Klimato savaitės išvakarėse į aplinkosaugos forumą Uosto direkcijoje susirinko aplinkosaugos, mokslo, Seimo atstovai. Renginį, skirtą medžio tematikai, inicijavo asociacija „Žalioji banga“. Ateinančią savaitę Aplinkos ministerija rengia klimato kaitos savaitę, skatindama visuomenę atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninant klimato kaitą. „Pradėdami klimato kaitos savaitę turime kalbėti ir apie žalumos įtaką klimatui. Tad šiandien vykstanti diskusija yra labai prasminga“, – sakė nuotoliniu būdu forume dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Forumo dalyvius pasveikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. „Verslas, Uosto direkcija, vykdydama savo veiklą, remiasi tvarumo principais. Pastarieji metai buvo tokie, kai turėjome permąstyti savo strategiją – pasitvirtinome Žaliojo uosto koncepciją, įgyvendiname nemažai projektų, susijusių su tvariu vystymusi. Šiandien mūsų kryptis yra uosto elektrifikavimas, startuojame su žaliojo vandenilio projektu uoste. Mes pasiryžę prisidėti, kad tiek uostas, tiek miestas darytų kuo mažesnę įtaką aplinkai“, – sakė V. Paukštė. Minint Tarptautinę medžio teisės dieną, asociacija „Žalioji banga“ kviečia visus atkreipti dėmesį į gamtosaugos aktualijas. „Ši diena ypatinga – Medžio diena, ir puiku, kad galime ją minėti ir forume turime visą būrį atvykusių mokslo žmonių, pristatančių aktualias temas. Tikiuosi, kad šis renginys taps gražia tradicija“, – sako Dalia Žukienė, asociacijos „Žalia banga“ vadovė. Jos iniciatyva kasmet Uosto direkcijoje suburiami uostamiesčio moksleiviai…
Sutartis dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo nutraukta teisėtai

Sutartis dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo nutraukta teisėtai

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad apygardos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą tarp ieškovės Danijos bendrovės ROHDE NIELSEN AS ir atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį pripažinti, kad, vykdant projektą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naujos krypties išorinio laivybos kanalo gilinimas ir vidinio laivybos kanalo gilinimas“, ieškovės ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudaryta uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo sutartis atsakovės buvo neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukta. Atsakovės pateiktą priešieškinį dėl 28 442,57 Eur delspinigių ir 4 090 328,42 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo teismas tenkino iš dalies – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš ROHDE NIELSEN AS priteisė 28 442,57 Eur delspinigių. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad egzistavo visos sutartyje įtvirtintos aplinkybės, būtinos sutarčiai vienašališkai nutraukti. Byloje nustatyta, kad rangovė (Danijos bendrovė ROHDE NIELSEN AS), susidūrusi su nepalankiomis darbui oro sąlygomis, nuolatiniu neiškasų nustatymu ir būtinumu jas šalinti, iš esmės nesiėmė priemonių darbų vykdymo našumui spartinti. Nors AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (užsakovė) nuolat ragino didinti darbų vykdymo našumą, tačiau šių raginimų nebuvo paisoma, papildoma technika darbams buvo pasitelkiama tik epizodiškai, dalis reikiamos technikos buvo demobilizuojama. Be to, laiku neužbaigus sutartyje numatytų kanalo gilinimo…
Pratybos uoste: svarbiausia greita reakcija ir tinkamas veiksmų koordinavimas

Pratybos uoste: svarbiausia greita reakcija ir tinkamas veiksmų koordinavimas

Incidentas Klaipėdos uosto laivybos kanale. Į uostą atplaukiantis konteinervežis kliudė dujovežį, į laivą-saugyklą „Independence“ atgabenusį suskystintąsias gamtines dujas. Iš dujovežio į aplinką ėmė veržtis dujos. Aktyvuojamas Uosto direkcijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (ESOC). Tai – šiandien uoste vykstančių kompleksinių civilinės saugos pratybų dalis. „Uosto direkcijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (ESOC), paprastai organizuojantis ir koordinuojantis ekstremaliųjų situacijų valdymą Klaipėdos uoste, šiandien gavęs informaciją apie incidentą uosto teritorijoje, iškvietė vilkikus, kurie patraukė dujovežį nuo laivo „Independence“, vilkikai ėmėsi gesinti dujovežyje kilusį gaisrą ir vėsinti laivo korpusą, iškviestas AB Smiltynės perkėlai priklausantis keltas, kuris gesinti gaisro nuplukdė gaisrinius automobilius, o Uosto direkcijai priklausantis laivas „Lotas“ pasiųstas evakuoti dujovežio ir „Independence“ laivų įgulų. Užgesinus gaisrą, dujovežis prišvartuotas prie uosto krantinių, „Independence“ laivo įgula grąžinta į darbo vietą. Pagal tokį scenarijų, kuriame svarbiausia greita reakcija ir tinkamas veiksmų koordinavimas, šiandien uoste vyko pratybos“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Klaipėdos uostas yra ypatingos reikšmės strateginis objektas, todėl incidentų uoste prevencijai čia teikiamas išskirtinis dėmesys. Pratybų metu pasitikrinama, ar visos tarnybos yra pasiruošusios reaguoti, kaip būtų koordinuojamas realus įvykis uoste. Šiemet Uosto direkcijai tokio pobūdžio pratybos jau 3-ios. Šios pratybos uoste organizuotos kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir AB „Klaipėdos nafta“.…
Klaipėdos konteinerių terminalo 3 – jų ketvirčių krovos rezultatai

Klaipėdos konteinerių terminalo 3 – jų ketvirčių krovos rezultatai

Per 2023 m. 9 mėnesius perkrovėme 4,5 mln. tonų įvairių krovinių, tai 4,3 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, kai krovos apimtys siekė – 4,3 mln. t. 2023-10-12 3 – jų ketvirčių krovos rezultatai – pozityvūs Per 2023 m. 9 mėnesius perkrovėme 4,5 mln. tonų įvairių krovinių, tai 4,3 proc., daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, kai krovos apimtys siekė – 4,3 mln. t.                           „Trečias šių metų ketvirtis leido išlaikyti tolygų krovos apimčių lygį, o apibendrinant 9 mėn. krovos apimtis, ir net juos kilstelti aukštyn. Ženkliai didėjo konteinerių su pakrautais automobiliais į Ukrainą tranzito srautas. Taip pat generaliniai kroviniai nuosekliai grįžo į konteinerius dėl į iki pandeminio lygio grįžusių frachtų kainų“, – teigia mūsų terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika. Per sausį – rugsėjį konteinerių terminale perkrovėme daugiau nei 365 tūkst. TEU konteinerių ir tai yra 17,4 proc. daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai krova sudarė – 310 tūkst. TEU. Ro – Ro ir generalinių krovinių terminale per devynis šių metų mėnesius perkrovėme 558 tūkst. tonų įvairių krovinių, t.y. 15 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. (484 tūkst.t). Pasak vadovo,…
Baigėsi bepiločio drono misija Lietuvos pajūryje – per ją patikrinta 140 laivų

Baigėsi bepiločio drono misija Lietuvos pajūryje – per ją patikrinta 140 laivų

Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcija per daugiau nei 3 mėnesius trukusią drono misiją ištyrė 140 laivų, gavo tiek pat laivų emisijų ataskaitų dėl išmetamųjų dujų kokybės, bei tyrė 7 atvejus dėl galimo sieros koncentracijos viršijimo laivų išmetamosiose dujose. „Lietuvoje tarptautinių ir nacionalinių susitarimų įgyvendinimą laivuose kontroliuoja Jūros aplinkos apsaugos inspekcija. Džiaugiamės, kad pasitelkę technologijas galėjome patikrinti kiekvieno į uostą įplaukiančio laivo kuro sieringumą, patikrinta 140 laivų, dronu fiksuoti 7 viršijimai – 2 laivuose atlikus tyrimus viršijimai nepasitvirtino. Kitų 5 laivų galimi viršijimai fiksuoti išplaukus iš uosto, informuotos vėliavos valstybių administracijos, kad būtų inicijuoti patikrinimai“, – sakė Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Gintarė Šešplaukė. Kaip teigė aplinkosaugininkė, šis modernus dronas, skrisdamas virš jūroje plaukiančių laivų, matuoja sieros kiekį išmetamosiose dujose ir leidžia nustatyti, ar sieros kiekis kure neviršija nustatytų normų. Turimos funkcijos leidžia efektyvinti ir stiprinti aplinkosaugos kontrolę, greičiau užkardyti pažeidimus, pastebimas ir inspekcinio darbo našumas.   Ant šių dronų buvo sumontuota įvairi įranga – sieros kiekio išmetamosiose dujose jutiklis, nuotolio matuoklis, GPS koordinačių nustatymas, taip pat – paprasta ir infraraudonųjų spindulių kamera, aptinkanti naftos produktų dėmes vandenyje dienos ir nakties metu. Drono kamerų filmuojamas vaizdas buvo įrašomas ir tiesiogiai transliuojamas projekte dalyvaujantiems inspektoriams. Bepilotis orlaivis penkias dienas…
Komisija patvirtino 193 mln. Eur vertės Lietuvos schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti

Komisija patvirtino 193 mln. Eur vertės Lietuvos schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti

Europos Komisija patvirtino 193 mln. Eur vertės Lietuvos schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti, siekiant paskatinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tai numatyta ES Žaliojo kurso pramonės plane, kuriame numatomos priemonės svarbios spartinant žaliąją pertvarką ir mažinant priklausomybę nuo kuro.  Lietuva pagal laikinąją sistemą krizės ir pertvarkos sąlygomis pranešė Komisijai apie Lietuvos schemą, skirtą remti atsinaujinančiųjų išteklių jūros vėjo elektrinių parkų įrengimą, siekiant paskatinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Priemone galės naudotis tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse narėse veikiančios įmonės, dalyvaudamos konkurse dėl leidimo įrengti ir eksploatuoti naują jūros vėjo elektrinę. Pagal schemą remiamas projektas bus atrinktas konkurse dėl konkrečios Baltijos jūros zonos, galingumas sieks 700 MW. Pagal šią priemonę pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka pagal abipusius sandorius dėl kainų skirtumų, kuri bus apskaičiuojama lyginant pagalbos gavėjo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros energijos rinkos kainą. Pagalbos gavėjas turės teisę gauti pagalbą, lygią skirtumui tarp vykdymo kainos ir elektros energijos rinkos kainos, kai rinkos kaina bus mažesnė už vykdymo kainą. Tačiau pagalbos gavėjas turės sumokėti šių dviejų kainų skirtumą valstybei, kai rinkos kaina bus didesnė už vykdymo kainą. Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje krizės ir pertvarkos sąlygomis nustatytas sąlygas. Visų pirma, pagalba…
Atlikti tyrimai parodė: povandeniniame Baltijos pajūryje – daugiau smėlio

Atlikti tyrimai parodė: povandeniniame Baltijos pajūryje – daugiau smėlio

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriui atliekant kasmetinius jūros priekrantės gylių matavimus, numatytus Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nustatyta, kad povandeninė priekrantės jūros teritorija seklėjo visuose stebėtuose ruožuose. Jūros priekrantė – tai su krantu besiribojanti jūros akvatorijos dalis, kurioje jūros dugną veikia banginiai procesai. Ties Lietuvos krantais priekrantės zonos riba pravedama maždaug ties 20 m gyliu. Jūros priekrantė užima apie 427 km² plotą. Jūros priekrantėje Aplinkos apsaugos agentūros specialistai gylių matavimus atlieka vienuolikoje ruožų, statmenai kranto linijai, nuo seklumos iki 20 metrų gylio izobatos (iki ~5 km nuo kranto), fiksuojant gylių duomenis penkių metrų žingsniais. 2022-2023 m. gylių matavimai buvo atlikti su laivu „Vėjūnas“, panaudojus hidrografinį akustinį vienspindulinį echolotą EA400. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus iš surinktų duomenų matyti, kad visuose stebėtuose ruožuose, šiauriau jūros vartų, povandeninė priekrantės jūros teritorija seklėjo. „Mūsų nuostabai žemyninėje dalyje, visuose profiliuose gyliai seklėjo, o tai reiškia, kad povandeninis pajūris gavo smėlio“, – surinktais duomenimis dalinosi D. Bagočius. Ekspertas nesiėmė spręsti, iš kur povandeniniame pajūryje atsirado daugiau smėlio: „Sunku pasakyti, priežasčių gali būti įvairių: jūros bangos akumuliuoja krantų smėlį, o priekrantės srovės nešą krantų smėlį į kitus kranto ruožus, taip pat smėlis gali būti atneštas srovių iš tolimesnių ruožų, kadangi pietryčių…
Klaipėdiečių menininkų darbuose – jūros stichija ir uosto motyvai

Klaipėdiečių menininkų darbuose – jūros stichija ir uosto motyvai

Šie metai pažymėti Klaipėdos jūrų uosto perdavimo Lietuvai 100-mečiu. Lietuvos valstybingumui reikšmingas įvykis vasarą paminėtas įvairiais renginiais, o šiandien Uosto direkcijoje atidaryta Klaipėdos menininkų paroda „Jūros stichijos nugludinti…“ vainikuoja uosto renginių ciklą. Lietuvai 1923 m. atgavus Klaipėdą, birželio 27-ąją šaliai buvo perduotas ir Klaipėdos uostas. Anot istorikų, tai buvo laimėjimas, anuomet leidęs Lietuvai išsivaduoti iš priklausomumo nuo prekybos su viena užsienio rinka, atvėręs kelius su pasauliu. Neatsitiktinai Klaipėda tuomet vadinta Lietuvos ekonominio savarankiškumo garantu. Jūros stichija, gražuoliai į Klaipėdos uostą per vartus įplaukiantys laivai ar bures keliantys burlaiviai, bangų glostomas smėlis – tai impulsas menininkų kūrybai. Pasak menotyrininkės Agotos Bričkutės, Klaipėdos uostas savo turtingu kultūriniu ir gamtiniu paveldu, laisvės pojūčiu prisodrinta atmosfera nenustoja virpinti dailininkų vaizduotės. „Yra šventės, kurios praeina akimirksniu, bet yra šventės, kurios tęsiasi ilgai. Viena tokių – uosto perdavimo Lietuvai šimtmetis, kuris yra svarbus valstybingumo, ekonomikos prasme, o taip pat ir dvasine. Tad šiandien neatsitiktinai turime žinomų Klaipėdos menininkų parodą, kurie pasirinko tematiką „jūros stichijos nugludinti“. Šiuose darbuose matome, kad jūra gali nugludinti miesto peizažą, gražuolį laivą, bet gali nugludinti ir mūsų širdis“, – atidarydamas parodą sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Anot menotyrininkės A. Bričkutės, itin reikšmingas vandens ir vėjo stichijų poveikis…
Klaipėdos uoste rengiamasi vystyti žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo punktų projektą

Klaipėdos uoste rengiamasi vystyti žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo punktų projektą

Vandeniliu varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės nebėra ateitis. Po kelerių metų vandenilio gamybos bazė ir papildymo juo punktai turėtų veikti ir Klaipėdos uoste. Vandeniliu bus pildomi čia atplaukiantys ir dirbantys laivai, Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rengiantis įgyvendinti projektą, atliekamas planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas. „Vandenilio, kaip žaliavos, alternatyvių degalų ar energijos nešėjo, naudojimas pasaulyje jau paplitęs, 2022-aisiais Europoje veikė vien 245 papildymo vandeniliu stotelės. Išspręstas klausimas, ir kaip saugiai vandenilį gaminti, jį sandėliuoti ir vykdyti krovos procesus. Klaipėdos uostas nebus išskirtinis, gaminantis vandenilį pramoninėje teritorijoje, įsikūrusioje netoli gyvenamųjų namų. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai vandenilio gamyklą yra įrengę vos šimto metrų atstumu nuo gyventojų, o vieną iš Vokietijoje veikiančių vandenilio gamyklų ir profesiniam tobulinimui skirtą centrą skiria tik gatvė. Olandai kaip saugų atstumą, 1000 kilogramų vandenilio per parą pagaminančiai bazei įrengti, rekomenduoja vos 35 metrus. Klaipėdoje per parą būtų pagaminama apie 300 kilogramų vandenilio, o bazę planuojama įrengti maždaug 260 metrų atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Poveikio aplinkai vertinimo metu analizuotos dvi potencialios vietos Klaipėdos uoste, kuriose būtų planuojama žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtra – buvusioje Klaipėdos uosto Laivų…
Nyderlandų verslininkus domina galimybės Klaipėdos uoste

Nyderlandų verslininkus domina galimybės Klaipėdos uoste

Klaipėdos uoste lankosi Nyderlandų energetikos įmonių ir uostų delegacija, kuri dalyvauja Lietuvoje ir Latvijoje organizuojamoje verslo misijoje.   Klaipėdos uoste besilankančios olandų energetikos įmonių bei uostų atstovų delegacijos tikslas –užmegzti glaudesnius ryšius su Baltijos valstybėmis, ieškoti bendradarbiavimo galimybių su čia veikiančiomis įmonėmis. Svečiai iš Overeiselio provincijos domėjosi Klaipėdos jūrų uosto veikla, čia įgyvendinamais ir planuojamais projektais. „Klaipėdos jūrų uoste veikia 33 specializuoti krovinių terminalai, veiklą vykdo stiprias pozicijas rinkoje turinčios jūrinės inžinerinės pramonės įmonės. Šiandien rengiamės įgyvendinti pietinės uosto dalies išvystymo projektą, kuris duos postūmį ne tik uostui būdingoms krovos ir sandėliavimo paslaugoms, bet ir aukštą pridėtinę vertę generuojančioms gamybos, paslaugų sektorių veikloms. Taip pat kryptingai dirbame, siekdami tapti jūrinio vėjo energetikos parko priežiūros centru regione, artimiausiuose planuose – vystyti vandenilio gamybą. Tad tarptautinis bendradarbiavimas, patirties mainai įgyvendinant naujus projektus yra labai svarbūs. Beje, su Nyderlandų įmonėmis turime puikios bendradarbiavimo patirties – šiemet vidinį uosto laivybos kanalą iki 15,5 metro išgilino olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“, kuri darbus atliko 2,5 mėnesio greičiau, nei buvo numatyta sutartyje“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“ Klaipėdos uoste yra įgyvendinusi ne vieną projektą, tarp kurių – uosto kanalo…
Klaipėdos SDG terminale bus vykdomi planiniai techninės priežiūros darbai

Klaipėdos SDG terminale bus vykdomi planiniai techninės priežiūros darbai

Nuo rugsėjo 26 d. 7 val. iki rugsėjo 30 d. 7 val. dėl suplanuotų kasmetinių įrangos techninio patikrinimo ir remonto darbų laikinai stabdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla. Šiuo laikotarpiu Lietuva gamtinėmis dujomis apsirūpins per Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungtį GIPL ir iš Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos Latvijoje. Planinių techninės priežiūros ir remonto darbų metu bus patikrinta visa SGD terminalo infrastruktūra – SGD laivas-saugykla „Independence“, terminalo krantinė ir joje esanti įranga, dujų perdavimo vamzdyno įrenginiai bei dujų apskaitos stotis (Kiškėnų k.), iš kurios gamtinės dujos perduodamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Darbus atliks KN (AB „Klaipėdos nafta“) darbuotojai, Lietuvos ir tarptautiniai rangovai. „SGD terminalas yra technologinis įrenginys, kuriam būtina reguliari priežiūra bei techninis aptarnavimas. Siekiame, kad suplanuotų pagal grafiką darbų apimtis būtų maksimali ir atliekama preciziškai bei operatyviai, dujų tiekimą atnaujinant kaip įmanoma greičiau“, – komentuoja Dainius Čiuta, KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius. KN valdomo SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma kasmet. Informacija apie planuojamus darbus teikiama viešai skelbiamuose grafikuose. SGD terminalui atnaujinus įprastinę veiklą, naujausio SGD krovinio Klaipėdoje laukiama spalio 1 dieną. Kitąmet pavasarį numatyta laivo-saugyklos „Independence“ apžiūra ir remontas laivų remonto įmonėje. Jo metu bus atliekama povandeninės laivo dalies apžiūra ir remonto darbai, kurių…
Klaipėdos uosto veikla domisi Mukrano uosto ir miesto delegacija

Klaipėdos uosto veikla domisi Mukrano uosto ir miesto delegacija

Klaipėdos uoste svečiuojasi Mukrano uosto delegacija kartu su Zasnico miesto meru Leon Kräusche. Vizito tikslas – iš arčiau susipažinti su Klaipėdos uosto veikla bei uosto vystymo kryptimis. „Mukrano uosto ir miesto delegacijos vizitas rodo, kad Klaipėdos uostas yra įdomus ir čia vystomi bei planuojami projektai gali tapti glaudesnio bendradarbiavimo pagrindu. Mums taip pat yra reikšminga vokiečių patirtis, Klaipėdos uostui siekiant būti jūrinės vėjo energetikos priežiūros centru regione. Šiandien Mukranas jau yra tapęs visos Vokietijos vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje baze“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, kuri turėjo keltų jungtį su Mukrano uostu, šiandien kuriama infrastruktūra jūrinio vėjo energetikos priežiūros veiklai. Apie 430-ties hektarų plotą užimantis Mukrano uostas yra įsikūręs didžiausioje Vokietijos saloje. Uostas turi trumpiausias jungtis jūra su Švedija, Danija (Bornholmu), Suomija, Baltijos valstybėmis. Uostas yra atviroje jūroje, tai leidžia atplaukiantiems laivams lengvai pasiekti uostą, nereikalinga jokia teritorinė navigacija ar privaloma laivavedyba. Pastaraisiais metais Mukrano uostas stipriai keičiasi ir vis sparčiau tampa įvairių naujų projektų jūroje priežiūros uostu. Šaltinis: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Back to top button
Close
Close