Nidos meno kolonijoje džiaugiamės sutikę naujus rezidentus (nuotraukoje iš kairės į dešinę): Heike Schäfer (DE/AT), Marcel Tarelkin (DE) Yen Noh (KR), Veroniką Burger (AT) ir Takako Yamaguchi (JP).
Heike Schäfer (DE/AT) (g. 1972 m.) 1991‒1996 m. studijavo vizualiuosius menus ir sportą Johano Gutenbergo universitete Maince (Vokietija), 1996‒1999 m. ‒ Medžio drožybos mokykloje Oberamergau, 1999‒2003 m. vizualiuosius ir taikomuosius menus Taikomųjų menų universitete Vienoje (Austrija). Vaizduotė ‒ raktas į žmonių kultūrą. Pagal ją kuriamos istorijos, kurios kartais tampa realybe (kartais su pasaulinėmis pasekmėmis) prieš istorijoms virstant istoriniais artefaktais. Heike domisi šia įtampos sritimi tarp faktų ir pramanų.
Rezidavimo metu Heike Schäfer dirbs ties „Vienaragio projektu“. Iki XVII a., kol vienaragis nebuvo galutinai paverstas vienu iš pasaulio mitų, jis buvo laikomas vienu iš daugelio egzotinių gyvūnų. Nors žmonės niekada jo nematė, buvo įrodyta, jog šį drovų protingą gyvūną galėjo pagauti tik nekaltos mergelės, o vienaragio ragas, kanopos ir kepenys galėjo būti naudojami medicinoje. Pasitelkusi stebėjimą, vaizduotę ir manipuliaciją Heike eksperimentuos kurdama vaizdo siužetus, fotografijas ir tekstus.
Marcel Tarelkin (DE) (g. 1982 m.) gyvena ir dirba Berlyne. Jis studijavo Vizualiųjų menų akademijoje Drezdene ir Karališkajame meno institute Stokholme, Švedijoje. Jis įkūrė trupę „GHOST Company“, Tarptautinę laboratoriją spekuliatyviai choreografijai, MX/Studiją, „Sankt Peterburgo vampyrus“, „M1 Baldai“, kartu su Matthias Droste ‒ „Studiją NIHIL BAXTER“ ir „H.Y.H. ARCHIVE“.
Marcel Tarelkin domina choreografijos, skulptūros, baldų ir performanso jungties raiška. Jo performatyvios skulptūros skatina objekto ir jo auditorijos sąveiką. M. Tarelkino kūryba apima choreografiją, užrašus, piešinius, instaliacijas, skulptūras, baldus, vaizdo, garso įrašus ir šokio spektaklius. Dalyvių reakcija į minėtas dalis yra neatskiriama nuo kūrinio, santykis su kūriniu savaime yra performatyvus veiksmas.
Marcel Tarelkin domina choreografijos, skulptūros, baldų ir performanso jungties raiška. Jo performatyvios skulptūros skatina objekto ir jo auditorijos sąveiką. M. Tarelkino kūryba apima choreografiją, užrašus, piešinius, instaliacijas, skulptūras, baldus, vaizdo, garso įrašus ir šokio spektaklius. Dalyvių reakcija į minėtas dalis yra neatskiriama nuo kūrinio, santykis su kūriniu savaime yra performatyvus veiksmas.
Viena iš Tarelkin domėjimosi sričių ‒ konkretus momentas, kai vykdomas objektas ar instrukcijos realizuojami nepatogumo ir komiškumo pusiausvyros būsenoje. Reziduodamas Marcel siekia ištyrinėti žmogaus kūno ir stacionarios skulptūros sąveiką. Jį domina, kaip konkrečios kūno pozos ir judesiai gali būti kuriami pasitelkiant objekto ar skulptūros medžiagą arba formą.
Yen Noh (KR) (g. 1983 m.) 2006-aisiais Taikomosios dailės universiteto Vizualiųjų ir medijų menų institute (angl. Institute of Fine Arts and Media Art at the University of Applied Arts Vienna) Vienoje suteiktas transdisciplininio meno magistro laipsnis, o 2009-aisiais ‒ grafikos bakalauro laipsnis Honginko meno universitete (Seulas, Pietų Korėja). 2012-aisiais Noh sukūrė ir pristatė „kalbos performansą“, kuris tyrinėja atotrūkį tarp kalbos ir vertimo. Menininkės kūrybinė praktika susitelkia į kalbėjimo veiksmą ir santykį tarp kalbančio kūno ir proto, taip pateikiamos įvairios sąveikos, atskleidžiančios, kaip atlikėjai suvokia kalbą.
Reziduodama Yen Noh vystys savo naujausią projektą, kuris apmąsto kalbos ir vertimo klausimus politiniame bei istoriniame kontekstuose. Pastarasis tyrimas kritikuoja tautinių valstybių vykdomus „modernius“ projektus ir taip pat išryškina Japonijos imperijos paveiktą Vakarų modernizmo institucionalizaciją bei jos ryšį su nauju meno judėjimu, įsitvirtinusiu Japonijos ir Korėjos modernaus meno istorijoje. Žvelgdama į sąjunga kaip į archyvavimo metodą ir anarchistinės meno praktikos priemonę, menininkė planuoja paliesti įvairius neadekvačius identiteto politikos aspektus.
Veronika Burger (AT) (g. 1981 m.) 2008‒2013 m. studijavo performatyviuosius menus Vienos vizualiųjų menų akademijoje (angl. Academy of Fine Arts Vienna), 2006‒2009 m. ‒ tarpdisciplininius menus Vienos taikomųjų menų universitete (angl. University of Applied Arts Vienna). Šiuo metu ji gyvena ir dirba Vienoje. Veronikos kūrybos pagrindas ‒ erdvės režisavimas pasitelkus (re-)konstruotus filmų rinkinius ir scenas. Susitelkus į kūrybinės produkcijos periferijas, išaiškėja institucinės veiklos ir produkcijos sąlygos. Todėl profesinės sąjungos, susijusios su meno ir kino industrija, atsiranda susidomėjimo centre.
Rezidavimo metu Veronika tyrinės archyvus Nidoje bei įvairius archyvavimo būdus. Jos rezidavimo projektas darbiniu pavadinimu „Surežisuoti archyvai ‒ suvaidinta istorija“ įtvirtina prisiminimus kaip aktyvią proceso praktiką ir siūlo pasižvalgyti po Lietuvos istorijos bei kino atminties kambarius.
Rezidavimo metu Veronika tyrinės archyvus Nidoje bei įvairius archyvavimo būdus. Jos rezidavimo projektas darbiniu pavadinimu „Surežisuoti archyvai ‒ suvaidinta istorija“ įtvirtina prisiminimus kaip aktyvią proceso praktiką ir siūlo pasižvalgyti po Lietuvos istorijos bei kino atminties kambarius.
Takako Yamaguchi (JP) (g. 1978 m.) 2001-aisiais Nagojos meno universitete (Japonija) suteiktas bakalauro laipsnis. Takako gyvena ir dirba Gunmoje, domisi specifinėmis žemės ribomis. Kad ir kaip sunku pamatyti skiriančią liniją, ribos gali būti bet kur – užuolaidose, lentynose, rūke, ore, spinduliuotėje bei asmeniniuose turtuose. Ribos mena aspektus, formuojančius žmogų. Takako Yamaguchi kūryba yra ne tik ribų nustatymas, bet ir jų ištrynimo būdų paieška.
Rezidavimo metu naudodama skirtingas medijas Takako atliks tyrimą, kuris turėtų atskleisti tai, kaip žmogui išgyventi savo emocijas nepaliaujamai svyruojant gyvenimo situacijoms. Konstruktyvi perspektyvos sistema neveiksni – vienu momentu gali pasirodyti, kad tai – namo struktūra, kitu – kad procentinė diagrama. Projekte siekiama sukurti metodą, padėsiantį žmogui išgyventi realiame gyvenime.
Parengta pagal Neringos TIC informaciją
